Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Ankstyvas žadintuvo skambutis duoda startą keltis, praustis, rengtis, šukuotis, pusryčiauti… Ir daugybė mamų susiduria su mažylių protestais, kad jie nenori sėsti prie stalo. „Aš nenoriu valgyti, aš noriu miegoti!“
Iš tiesų pusryčiauti mėgsta ne visi vaikai, kaip ir ne visi tėveliai, sakantys, jog jų skrandžiai rytais dar miega. Su gydytoja dietologe Aušra Jauniškyte aptarsime, kodėl vaikui būtina pusryčiauti.
Pusryčiai neskubant
Tėveliai neturėtų leisti pačiam vaikui spręsti, ar jis nori pusryčiauti, ar ne. Pusryčius valgyti būtina, ypač augančiam organizmui. Tyrimais nustatyta, kad vaikai, kurie valgo pusryčius, geriau sukaupia dėmesį, jų geresnė atmintis, daugiau išmoksta mokykloje. Pusryčiai nebūtinai turi būti iškart atsikėlus, gali būti po valandos, bet svarbu, kad vaikas pavalgytų. Galima įdėti į mokyklą sumuštinių, jogurto ir vaisių – kad vaikas galėtų suvalgyti pusryčius po pirmos pamokos. Bet geriau, kad vaikas ramiai papusryčiautų namie.
Rytinis skubėjimas, kai bandoma vaikui kuo skubiau sumaitinti pusryčius, gali būti viena iš priežasčių, kodėl vaikas nieko nenori imti į burną. Todėl labai svarbu, kad pusryčiams būtų skiriama pakankamai laiko, vaikas valgytų neskubėdamas.
Nėra gerai, jei tėvai patys įpratę nepusryčiauti, o to reikalauja iš vaikų. Vaikai mokosi mėgdžiodami tėvus, ir net jei jiems nuolat kartojama, kad pusryčius valgyti sveika, bet tėvai nepusryčiauja, vaikai elgsis taip pat – atsisakys valgyti. Tėvams pusryčiai irgi labai naudingi, todėl būtų gerai, kad visa šeima pusryčiautų.
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė
Pusryčiauti turi ir vyturiai, ir pelėdžiukai
Teorija, kad „vyturiai“ (anksti besikeliantys žmonės) pusryčiauja mielu noru, o „pelėdžiukai“ (mėgstantys ilgai vakaroti) pusryčių nenori, moksliškai nepagrįsta, nes pusryčiai vienodai reikalingi ir „vyturiams“, ir „pelėdžiukams“. Teisingiau būtų valgyti daugiau pirmoje dienos pusėje.
Žinoma, tie, kurie ilgiau vakaroja, vėliau valgo pusryčius, taigi ir vėliau valgo vakarienę, bet pats maisto kiekis turėtų būti didesnis pirmoje dienos pusėje.
Ką valgyti ryte sveikiausia
Kiekviena tauta turi savas pusryčių tradicijas. Tradiciniai angliški pusryčiai sotūs, (kiaušinienė su bekonu, skrebučiais, arbata.) Deja, tokius „angliškus“ pusryčius retai valgo net patys anglai, nebent sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės. Pietų kraštuose pusryčiai lengvi (bandelė su džemu ar medumi, stiklinė sulčių, kava.)
Iš tiesų taisyklės, kokie turėtų būti „teisingi“ pusryčiai, nėra. Pusryčiams gali būti patiekiamas bet koks mėgstamas maistas. Labai gerai, jei ryte valgoma angliavandenių turinčių patiekalų: košių, dribsnių, sumuštinių. Kiaušiniai irgi labai tinkamas maistas, jie gali būti įvairaus pavidalo – virti, omletas ar kiaušinienė.
Pusryčiams visiškai netinka saldainiai, šokoladas, nes jie labai trumpam laikui suteikia sotumo jausmą.
Jei vaikas prašo to paties
Kartais mažyliai pusryčiams nori tik to, kas jiems skanu, pavyzdžiui, tik šokoladinių sūrelių arba tik blynelių, ir taip kasdien. Tad ir duokite vaikams tai, ką jie mėgsta, svarbu, kad jie pusryčiautų. Vienodo maisto valgymas ypač būdingas 2-6 m vaikams, jie labai renkasi maistą, valgo tik tam tikrus produktus, nemėgsta bandyti naujų – tai normalu, iš to išaugama ir nereikia vaiko versti valgyti, ko jis nemėgsta.
Dauguma vaikų mielai renkasi sausus pusryčius. Dribsniai su pienu ar jogurtu yra puikus maistas pusryčiams. Yra labai daug tikrai gerų dribsnių, pritaikytų vaikams, ir jie yra puikus pakaitalas tiems, kas nemėgsta košių. Geriausiai rinktis dribsnius, kurie yra pagaminti iš viso grūdo („whole grain“). Na, o pienas vaikams yra būtinas.
Nevalgučio pusryčiai
Priešmokyklinio amžiaus vaiko maitinimuisi didelę įtaką daro šeima, mokyklinio amžiaus vaiko – ir bendraamžiai. Skirtingai nuo paplitusio įsivaizdavimo, vaikai neturi įgimto gebėjimo pasirinkti sveiką, visavertį maistą, už jų mitybą atsakingi tėvai. Tėvai parenka visaverčius produktus, vaikas nusprendžia, kiek suvalgyti.
Jei vaikas nevalgus, tėvai gali pasiūlyti rinktis tarp dviejų produktų (pvz., Ar nori pieno, ar jogurto?“) vietoj klausimo: „Ką valgysi?”.
1-6 metų vaikas mažiau domisi maistu, daugiau aplinka. Tėvai turi priimti šį periodą kaip normalų ir laikiną. Tačiau jie turi kontroliuoti, ką vaikas valgo. 1-6 metų amžiaus vaikas ypač skirsto maistą į mėgstamą ir nemėgstamą.
Ne tik maisto skonis yra svarbus vaikui. Vaikas gali atsisakyti valgyti dėl netinkamos maisto temperatūros (per karšto ar per šalto maisto), nepatinkančio kvapo ar vaizdo. Vaikas gali atsisakyti valgyti, jei lėkštėj skirtingas maistas liečiasi, jei yra pakitusi maisto forma (pvz., sulūžę sausainiai) ar netinkamai perpjautas sumuštinis. Vaikas gali nenorėti valgyti, jei yra pavargęs. Todėl prieš valgymą būtų gerai, kad jis užsiimtų ramesne veikla ar pailsėtų. Tačiau normalus fizinis aktyvumas, grynas oras yra būtini vaiko apetitui.
Jei vaikas apkūnokas
Jei vaikas turi antsvorio, jo pusryčiai turėtų būti tokie pat, kaip ir normalaus svorio vaiko. Nereikėtų mažinti pusryčių porcijos, juo labiau atsisakyti kažkokių vertingų produktų, nes vaikas auga ir vystosi, jam labai svarbu gauti visų reikalingų medžiagų. Geriau riboti mažai vertingų produktų kiekį – mažinti saldumynų, gaiviųjų gėrimų kiekį ir panašiai.
Ar būtinas šiltas maistas
Jei ryte neturite laiko gaminti šilto maisto, kepti blynų, virti košių, puikiai tiks ir sumuštiniai. Ypač rekomenduojami sumuštiniai su varškės ar fermentiniu sūriu, žuvimi, gali būti su žemės riešutų sviestu.
Šalia sumuštinio vaikui pasiūlykite ir daržovių.
Be to, šiuolaikinė pramonė siūlo itin greitai pagaminamų patiekalų, pavyzdžiui, košių, kurių nereikia virti, pakanka tik užpilti karštu vandeniu. Jos yra pilnavertės, tiesiog pats grūdas yra apdorotas, susmulkintas, kad būtų greičiau paruošti, tokios košės yra puiki išeitis skubantiems, neturintiems laiko ruošti maistą, užpilamas košes gali pasigaminti ir patys vaikai. Tik reikėtų vengti tokių, kuriose pridėta daug sintetinių priedų, skonį suteikiančių medžiagų ir pan.
„Mamos žurnalas“
