Kokio riebumo pienas labiausiai tinka vaikui ir kiti „pieniški“ klausimai

Lina 2015

Valgymo įpročių koregavimo centro valgymas.lt vadovė gydytoja dietologė Lina Barauskienė

Vaikams reikia pieno produktų. Bet retai kuris geria balto pieno stiklinę. Juk daug skaniau – rausvas pieno gėrimas, ryškus jogurtas, glaistytas sūrelis. Pieno pramonė išvystyta ir adresuota vaikams. Ką apie tai mano gydytojai dietologai?

Valgymo įpročių koregavimo centro valgymas.lt vadovė gydytoja dietologė Lina Barauskienė

Kokio riebumo pienas labiausiai tinka vaikui?

Mamos pienas yra apie 3–5 proc. riebumo. Kai pereinama prie karvės ar kito gyvūno pieno, jis turėtų būti kuo natūralesnis. Misija neįmanoma – rasti šeimininkę, kuri, augindama karvę, nenaudoja jokių chemikalų, ta karvutė švari, auginama laisvai, minta žole. Sakyti, kad vaikai turi gerti tik tokių karvių pieną – per didelis iššūkis tėvams. Vadinasi, pieno eisime pirkti į parduotuves, o čia reikia atsiminti – vaikams liesas pienas netinka, kaip ir kiti nuriebalinti produktai! Vaikams duokite riebų pieną, parduotuvėse jis žymimas skaičiais 3,2. Žinoma, nieko neatsitiks, jei vaikas atsigers 2,5 proc. riebumo pieno, bet šis yra menkiau vertingas. Tad jei šeima įpratusi gerti nuriebalintą pieną (0,5–2,5 proc.), vaikui turėtų pirkti atskirą pakuotę.

Kiek ilgai pienas reikalingas vaikui? Darželiuose nebematome mados duoti gerti pieno…

Pienas ir jo produktai gyvybiškai svarbūs vaiku, ir labai ilgai. Pienas ir jo produktai – puikiausias ir pigiausias būdas gauti augimui reikalingo kalcio ir vitamino D. Vaikas kiekvieną dieną turi gautą kažko, tris porcijas (pagal Britų rekomendacijas 1–3 metų vaikams) iš pieno produktų. Nemėgsta pieno? Pieno produktų yra tiek daug, kad tikrai atsiras toks, kurį vaikas mėgsta. Jeigu vaikas nenori gerti gryno pieno, jokiais būdais versti negalima. Reikia rasti alternatyvą – varškė, kefyras ar jogurtas.

Dažniausiai tos alternatyvos – pasaldintos, nuspalvintos. Ar išgėręs spalvoto pieno gėrimo vaikas taps sveikesnis?

Tie pieno produktai, kurie yra papildomai saldinti, –  jau laikomi desertais. Kefyriukai ir pasukėlės, jogurtėliai ir varškytės yra klasta, kai po tikrai reikalingais pieno produktais vaikams maskuojasi paprasčiausi saldumynai. Tačiau mamos pasakys, kad vaikas nė už ką nevalgytų paprastos varškės ar jogurto be priedų. Išeitis – pirkti natūralaus skonio pieno produktus, bet gardinti juos namuose. Naminės uogienės, medaus ar trintų uogų šaukštelis skonį pagerins. Taip pat ir džiovinti vaisiai, bananai. Tai irgi cukrūs, bet natūralūs. Visa tai geriau, nei pramoniniu būdu prisaldinti produktai, nes naminiai bus jau bent be maisto priedų.

Tai turėtų įsisamoninti tėvai, kurie giriasi: „Mano vaikas tikrai valgo pieno produktus, po 4 sūrelius per dieną“. Valgydamas tokius saldumynus vaikas, žinoma, gaus ir kažko gero, bet blogo tikrai bus daugiau.

Skaniausia iš pieno produktų vaikams – varškės sūreliai. Kaip dažnai vaikas gali juos valgyti?

Neringos Banienės nuotr.

Neringos Banienės nuotr.

Geriausia prie jų išvis nepratinti. Jei vaiko nepripratinsime prie pirktinių saldžių sūrelių, tai jis jų tikrai neprašys ir net neprieis parduotuvėje prie tos prekės, patikėkite.

Čia kaip dėl košės saldinimo. Tėvai guodžiasi, kad kūdikis valgo tik pasaldintą košę. Tačiau juk jis pats neatsikėlė nuo kėdutės, nepasiėmė cukrinės ir neįsidėjo cukraus į košę. Tai padarėte jūs! Ir jeigu jau kartą-kitą pasaldinote, nesistebėkite, kai kūdikis nevalgys nesaldintos košės. Mano sūnelis (jam dabar 1 metai) man yra geriausias teorijos pritaikymas praktikoje – kai jis pradėjo valgyti košes, aš jų nei saldinau, nei sūdžiau, daviau natūralaus skonio, tad dabar jis jas lapnoja, nereikia jokio pagardinimo.

Bet grįžkime prie sūrelių. Nereikia jais maitinti kasdien, bet nereikia ir kaip maro bijoti. Geriausias sprendimas –  pasigaminkite tų sūrelių namuose, internete pilna receptų. Bent jau žinosite, ką dedate į gaminį. Antra – traktuokite sūrelius kaip desertą, o ne kaip pagrindinį valgymą.

Vaikai žavisi produktais, kurių pakuotės blizga ir čeža, tad jei jau turite noro – darykite naminių sūrelių rinkodarą savo vaikui, reklamuokite ir gražiai juos pateikite. Kai vaikas jau suvokia, gaminkite sūrelius kartu ir pasakokite, kodėl naminiai geriau nei pirkti parduotuvėje. O kol dar per mažas, galite naminius sūrelius įvynioti į blizgančius popieriukus, kodėl gi ne? Tokių naminių sūrelių vaikas gali valgyti kad ir kasdieną, bet po vieną.

Kiek tiesos, kad varškė yra labai sunkus baltymas ir kenkia inkstams?

Perdozuotas bet koks maistas taps kenksmingas. Jei kiekvieną dieną maitinsime vaikus dideliu varškės kiekiu, jos tikrai bus per daug. Varškė yra gana koncentruotas ir baltymingas produktas. Kazeino (pieno baltymo) koncentracija varškėje didelė – tad jeigu vaikutis turi alergiją šiam baltymui, pasireikš simptomai: bėrimai, pilvelio sutrikimai ir pan. Jeigu truks fermentų, kurie virškina šį baltymą, irgi gali pasireikšti įvairių reakcijų.

Per 5 pastaruosius metus mitybos rekomendacijos keičiasi. Baltymų nebesiūloma tiek daug, kaip kad buvo anksčiau. Senesniais laikais be baltymų neįsivaizduodavo kūdikio mitybos, liepdavo dėti kiaušinio į pirmąsias košes, kaip sakant – įmaišyti dėl „stiprumo“. Dabar to nesiūloma. Mes užaugome „ant“ karvės pieno, dabar jo leidžiama vaikams tik nuo 2 metų. Keičiasi viskas, tad nežinia, ar tas atsakymas, kurį gausite dabar, bus aktualus po 5 metų. Kita vertus, kad ir kaip visos rekomendacijos keistųsi, turi būti sveiko proto taisyklės – neperdozuoti, nekišti vaikui to paties per ta patį, nekišti nieko per prievartą.

Varškės galima vaikui duoti nuo 10 mėnesių, pradėti reikėtų nuo termiškai apdorotos, kuri yra kur kas lengviau virškinama, – tai virtinukai, apkepėlės, o ne ta saldi varškytė, kuri parduodama pieno skyriuose. Iki metų gryna varškė vaikui nebūtina, lai ji būna sumaišyta su kažkuo.

Varškę reikia interpretuoti kaip baltymų šaltinį – kiaušinį, mėsą, žuvį. Nors yra sukurtos rekomenduojamos riebalų, angliavandenių ir baltymų normos kiekvieno amžiaus vaikams, ne mamų reikalas tuos gramus skaičiuoti. Kaip jau sakiau, svarbiausia vidinė intuicija ir suvokimas: jei daviau pusryčiams varškės virtinių, tai pietums geriau ne varškės apkepas, o kitas patiekalas. Vaikas be baltymų neužaugs, nes tai jo statybinė medžiaga, bet baltymus reikia kaitalioti, kad užtikrintumėte visas reikiamas amino rūgštis. Jei ryte kiaušinis, tai pietums kotletas, o vakarienei apkepas. Juk iš kiekvieno produkto gauti baltymai yra skirtingi, jie suteikia vaikui įvairovę aminorūgščių, kurių vaikui reikia.

Neringos Banienės nuotr.

Neringos Banienės nuotr.

Prancūzai net kūdikiams duoda parmezano, o mūsų papildomo maitinimo specialistai fermentinį sūrį rekomenduoja tik nuo 3 metų. Kodėl taip vėlai?

Prancūzai kūdikiams duoda parmezano, o lietuviai – lašinių arba cepelinų. Tokie riebūs sūriai tikrai nereikalingi mažiems vaikams, geriau pasirinkti sveikesnius riebalus. Vaikams visiškai netinka pelėsiniai sūriai, kurių nepatariama valgyti ir nėščiosioms. Mat pelėsis yra grybelis, kurio vaikas dar nėra sutikęs, kas žino, kaip sureaguos dar nesubrendęs žarnynas. Ir klausimas – kam to reikia? Kodėl turime vaikams duoti brandintų, rūkytų, pelėsinių sūrių?

Daugybė vaikų serga atopiniu dermatitu, tą būklę labai pablogina maistas, kuriame gausu histaminų ir histaminus atpalaiduojančių medžiagų. Toks maistas didina niežulį, bėrimą.

Brandinti sūriai yra vienas iš produktų, turinčių histaminų. 2 metų vaikas turėtų valgyti suaugusiųjų maistą, tik nepamirškime – sveikos suaugusiųjų mitybos maistą.

Anksčiau buvo populiarios pieniško sriubos, pieną vaikai gerdavo su bandelėmis, o kaip rekomenduojama dabar?

Pieno ir bandelės derinys – puikus. Juk labai dažnai miltai ir pienas eina kaip duetas – tiek kepiniuose, tiek padažuose. Mes užaugome su bandelėmis, užgeriamomis pienu, mūsų vaikai auga su dribsniais ir sausais pusryčiais, užpilamais pienu. Nieko čia blogo. Kadangi vaikas turi gauti pieno produktų, tėvų pareiga sugalvoti, kaip tai padaryti. Jeigu vaikas negeria gryno pieno stiklinės, galvokite, su kuo jį sumaišysite, o sausi pusryčiai – vienas iš būdų įduoti vaikui pieno.

Pakaitintas pienas – irgi labai gerai, nes medžiagos, esančios piene, geriau įsisavinamos iš šilto, nei iš šalto pieno. Apskritai – joks maistas neturėtų būti valgomas šaltas, jis turėtų būti bent jau kambario temperatūros, tad išsiėmę iš šaldytuvo daržoves ar žuvį palaikykite kambaryje, kad atšiltų, ir tik tada valgykite – daug skaniau ir lengviau pasisavinsite. O pieną geriausia dar ir pašildyti. Vienas iš būdų sumaitinti šilto pieno – pieniška sriuba.

Ar galima pieno ir jo produktų perdozuoti?

Perdozuoti galima visko, net ir paties sveikiausio produkto. Vaiko racione turėtų būti stiklinė pieno per dieną plius dar pora pieno produktų. Pasitelkite išmonę ir fantaziją, bet neturi būti jokios prievartos! Net jeigu vaikas visiškai atsisako gerti pieną – nesijaudinkite. Pabandykite vėl pasiūlyti po mėnesio, trijų, šešių ar metų. Vaikų skonis keičiasi.

Ačiū už patarimus.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 + aštuoni =

Kitos temos: