Žindančios mamos mityba: drastiški patarimai „to nevalgyk, aną valgyk“ yra blogiausia, kas gali būti

Temą apie žindyvės mitybą, kuri yra tokia plati, kad neaprašytum knygoje, pasiūlė žurnalo bičiulė akušerė Ieva Girdvainienė. Ievos tikslas buvo paskleisti kelias svarbias žinutes.

Akušerė Ieva Girdvainienė

Kalbamės su Vilniaus gimdymo namų akušere, laktacijos konsultante Ieva Girdvainiene

Kodėl tema „ką valgyti žindant“ pastaruoju metu tapo tokia aktuali?

Ši tema aktuali visais laikais. Nuolatos gauname klausimų apie žindančios moters mitybą. Mums, akušerėms, ar kitiems sveikatos priežiūros specialistams, atrodo, juk čia viskas aišku!

Tačiau pažiūrėjus giliau, paaiškėja, kad tai gana miglota tema. Labai miglotai apie mitybą moterys konsultuojamos nėštumo metu, retai dalinamos tinkamos rekomendacijos, ką valgyti žindant. Yra tik bendro pobūdžio informacija, tačiau jokio aiškaus žindyvės mitybos plano nėra.

O niuansų juk galybė. Ką valgyti, jeigu kūdikį beria? Ką valgyti, jeigu kūdikiui pučia pilvą? Ką valgyti, kad pati mama nenusilptų, juk pieno gamyba iš mamos atima daug medžiagų? Ką valgyti, kad pakaktų pieno? Ką valgyti, jei mama nori žindydama priaugti arba numesti svorio?

Šiame klaidžiojime aukso vertę turėtų mitybos specialisto konsultacija mamai. Deja, tokias konsultacijas moteris gali gauti tik privačiai, nes, pagal mūsų sveikatos apsaugos reglamentus, ši sfera nėra tokia svarbi, kad jai būtų ruošiami specialistai. Pirmieji klausimai pasipila jau ligoninėje, iškart po gimdymo.

Kadangi nėra jokių aiškių ir atnaujintų rekomendacijų, moterys išgirsta bet ką. To nevalgyk. Aną valgyk. Jau šito tai tau tikrai negalima.

Dažniausiai išgirsta, kad negalima valgyti vaisių, gliuteno turinčio maisto, riešutų, ankštinių ir kopūstinių daržovių. Dar prisijungia močiutės, tetos, interneto konsultantai.

Liūdniausia, kad prie šio spaudimo prisideda ir vyrai. Moteris nejučia pereina prie monodietos. Jos mityboje lieka tik kruopos. Neseniai dėl žindymo konsultavau moterį, kuri pasakė, kad jai akušerė patarė valgyti tik grikius ir virtą žuvį. Moteris, išgirdusi tokią rekomendaciją ir specialisto baltu chalatu, žinoma, klauso ir kenčia.

Kodėl dalinami tokie drastiški patarimai?

Moterys be galo bijo, kad kūdikiui nebūtų pilvo dieglių. Atrodo, išvestas lygybės ženklas tarp to, ką mama valgo, ir kūdikio pilvo pūtimo, tačiau taip nėra!  Kalbant apie kūdikio pilvo pūtimą ir dieglius, mamos mityba, žinoma, minima, bet beveik paskutiniu numeriu. Nuostata, kad motinos suvalgytas maistas daro įtaką kūdikio pilvo diegliams, yra atgyvenusi, užsilikusi nuo senų laikų. Naujausi moksliniai tyrimai sako, kad žindyvės mityba neturi tiesioginio ryšio su kūdikio sveikata, o mamos suvalgytas maistas nedaro įtakos nei pilvo diegliams, nei pieno riebumui, nei kūdikio raidos vystymuisi. Moterims mėgstu pateikti pavyzdį, kaip mūsų močiutės buvo ištremtos į Sibirą ir žindė savo vaikus, nors pačios maitinosi nevisavertiškai. Vadinasi, pieno gamyboje veikia visai kitas mechanizmas, negu tiesioginis mamos suvalgyto maisto pavertimas pienu.

Pienas gaminasi ne mamos skrandyje, o paskui pereina į krūtis, o mamos galvoje. Tuo noriu pasakyti, kad mamos mityba pienui neturi didelės reikšmės. Nevisavertiškai besimaitinanti mama gali išmaitinti kūdikį geriau, nei ta, kuri maitinasi subalansuotai ir puikiai, bet yra įsitempusi, nervinga arba – įsibaiminusi dėl savo mitybos. Nuolatos galvoti, ką valgai, yra didelis stresas galvai, ir gali pridaryti daugiau bėdos nei kažko „ne to“ suvalgymas.

žindo

Pexels.com

Jeigu mama gali valgyti viską, tuomet tema apie žindyvės mitybą išvis netenka prasmės?

Iš vienos pusės, tai tiesa. Ir aš gana ilgai savo konsultuojamoms moterims sakydavau – valgykite tai, ką valgėte anksčiau. Atsipalaiduokite, džiaukitės žindymu ir valgykite skaniai. Yra tik kelios paprastos taisyklės, pavyzdžiui, žindančiajai geriau vengti labai aštraus maisto, svogūnų, česnakų. Žindyvės mitybos tema labiau aktuali kaip mitų griovimas arba senosios metodikos paneigimas.

Tad galima sakyti, kad mes moteris ne mokome maitinis sveikai, bet uždraudžiame maitinis skurdžiai. Iš mano konsultuojamų moterų per mėnesį pasitaiko mažiausiai 3, kurios valgo itin skurdžiai, jų dieta net nesuderinama su gera savijauta, sveika gyvensena. Todėl ir norime apie tai kalbėti, skleisti žinią, kad tokių susivaržiusių be jokios prasmės moterų būtų kuo mažiau.

Būtų labai prasminga, kad kiekviena žindanti moteris galėtų pasikonsultuoti su dietologu ar mitybos specialistu, gauti informacijos apie maisto grupes, naujausius mokslinius tyrimus, įžvalgas, kokie produktai galėtų turėti įtakos pieno gamybai, kaip tai veikia. Pavyzdžiui, mitybos specialistas galėtų papasakoti, kodėl žindančiai moteriai taip norisi angliavandenių ir kodėl vis dėlto nereikėtų jų daug valgyti. O dėl kavos – tai irgi legendomis apipinta sritis. Moteris sako: „Aš kiekvieną dieną laukiu, kada ateis žindymo pabaiga, nes beveik nebegaliu gyventi be kavos“. O kodėl ji jos negeria? Užtat, kad kažkas ją išgąsdino, o žinių apie kofeino skilimą kraujyje ir jo įtaką pienui nesuteikė. Juk ji galėjo gerti kavą iškart po gimdymo ir kas dieną.

Svarbiausias tokių konsultacijų tikslas – išaiškinimas.

Užsienio šalių patirtis kitokia. Kai kuriose šalyse dietologo konsultacija nėštumo ar žindymo metu yra privaloma. Pagal moters sudėjimą, mitybos įpročius, alergijas, netoleravimus ir t.t. sudaromi asmeniniai mitybos planai, moterys tuomet nepriauga per daug svorio, nepritrūksta reikalingų medžiagų.

Gretė

Gretė Brokienė

Ką galvoja mamos

Paklabinome Leylos (2,5 m.) ir Aleksandro (6 mėn.) mamą Gretę Brokienę.

Grete, domitės sveika mityba, tad galite palyginti teorines žinias su savo motinystės patirtimi?

Abiejų nėštumų metu valgiau absoliučiai viską, net ir tuos patiekalus, kurių nerekomenduoja nėščiosioms, pavyzdžiui, jūros gėrybes, žuvų tartarus ar austres. Tik tai darydavau įsitikinusi patiekalų kokybe.

Pirmojo nėštumo metu keliavome po Portugaliją, būtų buvę juokinga save riboti, kai laiką leidi ant Atlanto vandenyno kranto, kur apstu šviežių delikatesų (juokiasi).

Nėštumų metu stengiausi kuo mažiau skaityti apie nėštumus bei gimdymus ir nesivadovauti stereotipais. O jų labai daug. Kadangi mano žindymo patirtis nemaža, pirmiausia noriu paneigti stereotipą, kad motinos mityba turi įtakos kūdikio pilvo diegliams. Mano vaikams nebuvo pilvo dieglių, tik retkarčiais pūsdavo pilvukus. Puikiai žinojau, kad pilvo diegliai yra tiesiog kūdikio raidos etapas, kai formuojasi žarnynas, ir mamos maistas su tuo neturi nieko bendro. Juk pilvo diegliai būna ir mišiniais maitinamiems kūdikiams.

Mamai labai lengva susipainioti, nes informacija skirtinga, ir ji lenda iš visur, kur tik įmanoma, – senovėje „užstrigusių“ medikų, internetinio jovalo, kitų mamų. Labiausiai liūdina, kad visiško neišmanymo pasitaiko ir tarp ligoninės personalo. Atrodo, kad tema „ką valgyti žindyvei“ yra kažkokie burtai iš kavos tirščių. O labiausiai tiktų standartas „viena močiutė sakė“.

Ką svarbiausio turi žinoti žindanti mama apie savo maistą?

Tiek nėštumo, tiek žindymo metu, jeigu nėra jokių ligų, sutrikimų mamai ar vaikučiui, mamos mityba turi būti tiesiog visavertė. Moteris turėtų valgyti viską ir gauti visų medžiagų. Kad kažko norisi labiau, – normalu. Žindanti mama dažnai nori valgyti saldžiai, nes jai paprasčiausiai trūksta energijos. Trūksta miego, poilsio, reikia energijos pienui gaminti, ir organizmas siunčia signalus, kad jam reikia kuro, o greičiausi organizmo degalai yra cukrus. Žinoma, negalima eiti lengviausiu keliu ir visą energiją imti iš saldumynų, bandelių ar tortų. Šis cukrus nėra palankus nei sveikatai, nei figūrai.

Nemažą įtaką skonio pojūčiams, norui valgyti kažko daugiau ar mažiau daro hormonų pokyčiai. Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo tęsiasi hormonų audros, hormonas prolaktinas skatina apetitą, tad kartais jis gali būti net nevaldomas. Jokiu būdu negalima nėštumo metu ar žindant imtis mitybos eksperimentų, laikytis dietų, patirti kalorijų deficito.

Liūdna, kad net pačios ligoninės, sudarydamos nėščiųjų ir žindančiųjų meniu (kuo maitina moteris, kurios guli stacionaruose), stokoja paprastų žinių. Gulėdama gimdymo skyriuose negalėdavau atsistebėti, kaip galima tiekti gimdyvėms ir žindančios moterims tokį maistą. Per tris dienas negavome nė vieno vaisiaus, kai ląsteliena ir skaidulos moteriai po gimdymo ypač reikalingos. Daržovių kiekis buvo itin mažas. Buvo atnešti perteklinio cukraus pilni nenatūralūs jogurtai. Taip pat buvo teikiami nevertingi pusgaminiai, pavyzdžiui, dešrelės. O juk kiekviena ligoninė turėtų turėti specialistą, kuris sudaro valgiaraštį.

Gretė

Gretės šeima

Kuo ypatinga jūsų pačios mityba?

Nesvarbu, ar laukiuosi, ar žindau, ar esu paprastame gyvenimo laikotarpyje, stengiuosi laikytis sveikos mitybos gairių. Valgau daug daržovių, vaisių. Stengiuosi, kad vaisiai ir daržovės būtų švieži ir vietiniai.

Grūdinės kultūros, ankštiniai, kiaušiniai, žuvis – viskas, kas užtikrintų, jog mano ir vaikučio organizmams nepritrūks medžiagų.

Ypač svarbu tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpiu gerti daug skysčių.

Taip pat galima 300–400 kcal per dieną padidinti paros kalorijų kiekį antroje nėštumo pusėje ir žindant.

Dėl papildų – tikrai verta pasidaryti išsamų kraujo tyrimą ir sužinoti, kokių medžiagų iš tikrųjų trūksta.

Būtina stebėti savo savijautą, darytis tyrimus ir kontaktuoti su savo gydytoju.

Kokios, jūsų nuomone, pagrindinės žindančių moterų mitybos klaidos?

Didžiausia klaida, kuri yra visiškai suprantama, – kad moteris, kurios visas dėmesys sutelktas į vaikelį, neskiria pelų nuo grūdų ir staiga patiki kažkieno patarimais. Atsisako daržovių, nes nuo jų vaikui atseit pučia pilvuką. Atsisako vaisių ir uogų, nes nuo jų vaiką gali išberti. Siekiamybė – kad kiekviena moteris gimdymo namuose gauti profesionalią mitybos specialisto konsultaciją. Edukacijos apie žindyvės mitybą labai trūksta.

Ką sako gydytojai

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Konsultuoja gydytoja  Lina Orlovskaja

Maitinant padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl mama turi stengtis valgyti visavertį, įvairų maistą.

Vitaminų ir mineralų žindant reikia daugiau dėl kelių priežasčių:

Nepamirškime, kad vaikutis 9 mėnesius naudojosi mamos ištekliais, ir šie yra kur kas sumažėję.

Papildomų išteklių reikia svarbiam darbui – pieno gaminimui.

Per pieną kūdikiui persiduoda daug naudingų medžiagų (riebiosios rūgštys, kalcis, vitaminas D).

Vitaminų ir mineralų poreikis didėja nusilpus imunitetui, kai trūksta miego ir poilsio, – o būtent tokiomis sąlygomis ir gyvena dažna mama.

Vitaminų ir mineralų trūkumas jaunoms mamoms užsuka savotišką ydingą ratą: moteris po gimdymo šiaip ar taip kur kas daugiau nuvargsta, nei įprastai, o jeigu organizmui trūksta geležies ar B grupės vitaminų, nuovargis bus dar didesnis. Imunitetas po gimdymo šiaip ar taip sumažėjęs, o jeigu trūks vitamino C, jis dar labiau silps.

Net maitinantis įvairių ir kokybišku maistu žindančiai mamai gali nepakakti vitaminų ir mineralų. Taip yra dėl mūsų klimatinės zonos ypatumų. Todėl medikai žinančiai mamai siūlo toliau vartoti papildus, kuriuos vartojo nėštumo metu.

Ko labiausiai reikia (ir dažniausiai pritrūksta) žindančiai mamai:

Folio rūgštis. Jos reikia ne tik nėštumo metu, bet ir maitinant, nes folio rūgštis būtina kiekvienai ląstelei susidaryti ir augti, baltymų apykaitai, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Folio rūgštis reikalinga ir raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme.

Kadangi folio rūgšties atsargos organizme nesusidaro, privalote jos gauti kiekvieną dieną. Folio rūgšties šaltiniai yra: lapinės daržovės (petražolės, špinatai, romaninės salotos ir kt.), subproduktai (kepenys, inkstai), kiaušiniai, pieno produktai, mielės. Termiškai apdorojant maistą, jame folio rūgšties mažėja, todėl rekomenduotina vartoti kuo daugiau termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių.

Deja, maiste folio rūgšties mažai, todėl jos trūksta daugumai žindančių moterų.

Geležis. Nepakeičiama žindančiai mamai yra geležis, kuri reikalinga, nes vaikelis per pieną „pasiima“ iš mamos tiek geležies, kiek jam reikia, o mamai kartais lieka per mažai. Kad geležis būtų geriau įsisavinama, papilduose turėtų būti ne tik folio rūgšties, bet ir vitamino B12, kuris stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi – taip pat ir raudonųjų kraujo kūnelių.

Kalcis ir vitaminas D. Tiek nėštumo (ypač trečiuoju trimestru), tiek žindymo metu išauga kalcio bei vitamino D poreikis, nes jie reikalingi ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams susidaryti, ir pieno gamybai.

Kalcio įsisavinimui būtinas ne tik vitaminas D3, bet ir vitaminas K2, kuris atsakingas už tai, kad kalcis nesikauptų kraujagyslėse, o būtų nuneštas tiesiai į kaulus ir dantis.

maistas

Pixabay.com

Omega-3. Dar vienas nepakeičiamas elementas, reikalingas žindyvei, – omega-3 rūgštys, skatinančios vaikelio smegenų vystymąsi ir veiklą.

Omega rūgščių yra riebioje žuvyje, vėžiagyviuose, žuvų taukuose. Augalinių aliejų kasdien turėtumėte suvartoti 4–5 šaukštus. Omega-3 riebiosiomis rūgštimis tiek nėštumo metu, tiek pogimdyminiu periodu privalote aprūpinti savo bei besivystančio vaisiaus organizmą kiekvieną dieną. Omega rūgštys ypač svarbios kūdikio intelektui bei imunitetui. Jei į jūsų vartojamų vitaminų sudėtį neįeina omega-3 riebiosios rūgštys, reikėtų vartoti žuvų taukus.

B grupės vitaminai (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12). Jie dalyvauja metabolizmo (medžiagų apykaitos) procesuose. Kai jų pakanka, mūsų oda sveikai švyti, raumenų tonusas būna geras. Šie vitaminai irgi stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi – taip pat ir raudonųjų kraujo kūnelių.

Vitaminas B – tai grupė tirpių vandenyje vitaminų, jų atsargų organizme nėra, todėl reikėtų gauti su maistu kiekvieną dieną. Jų yra: rupioje duonoje ir košėje, liesoje mėsoje, žuvyje ir kiaušiniuose, žalumynuose.

Parengė Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


trys − = 2

Kitos temos: