Pandemijos metu Europos šalyse ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad organizmo gynybinei–imuninei funkcijai didelę įtaką turi vitaminas D. Kai vitamino D pakanka, žmogaus imuninė sistema veikia efektyviau ir gali geriau užkirsti kelią koronaviruso patekimui ir dauginimuisi organizme. Tuo tarpu jau anksčiau nustatyta, kad trys iš keturių suaugusiųjų Lietuvoje šaltuoju metų laiku patiria vitamino D trūkumą.
Natūraliai gaunamo vitamino D nepakanka
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka atkreipia dėmesį, kad vitamino D gamybai organizme itin svarbi yra saulės šviesa. Iš viso 80-90 procentų vitamino D organizme pagaminama žmogaus odą tiesiogiai veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams. „Tačiau Lietuvos geografinė padėtis lemia saulės stygių – tamsiais žiemos mėnesiais mūsų šalyje nėra vitamino D gamybai palankių sąlygų. O su maistu gaunamo vitamino D kiekio neužtenka pakankamam lygiui kraujyje išlaikyti“, – teigia prof. V. Šapoka.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesį Lietuvoje saulėtų valandų skaičius yra net 8-9 kartus mažesnis negu liepą.
Gydytojas pastebi, kad būtent gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje prasideda peršalimo ligų sezonas, kai kiekvieną savaitę ima daugėti pacientų, sergančių bronchitu, kamuojamų gripo ar plaučių uždegimo. Sergamumas ima slūgti tik pavasarį. Pasak profesoriaus V. Šapokos, Lietuvoje prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad labai panaši kreivė susiformuoja ir vertinant skaičių žmonių, kurių organizmuose ima trūkti vitamino D. Nustatyta, kad sausį vitamino D trūksta apie 63 proc. suaugusių gyventojų, o pavasarį – net 75 procentams.
Covid-19 ir vitamino D tyrimai: apčiuoptas ryšys
Vitamino D įtaka apsaugai nuo susirgimų virusinėmis peršalimo ligomis pasaulyje yra aktyviai tyrinėjama jau ne daugiau negu dešimtmetį. 2017 metais buvo publikuoti tyrimų duomenys, patvirtinantys, kad vitamino D vartojimas saugo nuo peršalimo bei gripo virusų sukeliamų susirgimų.
Todėl šiemet mokslininkai iš skirtingų valstybių skyrė ypatingą dėmesį norėdami išsiaiškinti, kaip vitaminas D gali padėti kovoje su Covid-19.
Viena iš pirmųjų epidemiologinių studijų parodė, kad 20-yje Europos šalių nuo vitamino D lygio tiesiogiai priklausė sergamumas Covid-19. Patvirtinta, kad tiriamųjų, kurių kraujyje vitamino D kiekis buvo mažesnis, mirštamumo nuo Covid-19 rodikliai buvo didesni. Vėlesni tyrimų duomenys patvirtino, kad didesnis vitamino D lygis organizme sumažina riziką užsikrėsti Covid-19 infekcija.
JAV atlikta studija atskleidė, kad pacientai, kuriems trūko vitamino D, Covid-19 infekcija sirgo 1,77 karto dažniau negu žmonės, kurių organizme vitamino D buvo pakankamai. Mokslininkų teigimu, skirtumus nulėmė tai, kad vitaminas D gerina įgimtą imuninį atsaką.
Profesorius aiškina, jog apibendrinant visų šiuo metu atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad vitaminas D, būdamas hormonu, veikia daugelį imuninių ląstelių sąveikos etapų, net genų lygmenyje.
Įrodymai, siejantys vitamino D trūkumą su COVID-19 sunkumu, yra netiesioginiai, tačiau reikšmingi – vitamino D trūkumo padidintos rizikos faktoriai sutampa su COVID-19 rizikos faktoriais tokiais kaip tamsiaodžių rasės žmonės, nutukimas, geografinė platuma. Manoma, kad vitaminas D turi įtakos uždegiminių citokinų (ląstelių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, padedančios ląstelėms formuoti imunines reakcijas) kiekio reguliavimui, ženkliai padidėjusia pneumonijos bei viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų rizika. Pastebėta, kad pacientų, dėl COVID-19 guldomų į ligoninę ir turinčių žemą vitamino D lygį, sirgimas sunkesnis, o mirštamumas didesnis nei turinčių normalų vitamino D lygį. Be to, įrodyta , kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su trombozės epizodų padidėjimu dėl padidinto kraujo krešumo, kuris dažnai pastebimas sergant.
Prof. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad šiauriau esančių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai neturi galimybių natūraliai išlaikyti pakankamas vitamino D atsargas ištisus metus. Kai saulės šviesos sumažėja, šiltuoju metų laiku organizme sukauptos atsargos išsenka maždaug per mėnesį. Profesorius priduria, kad gauti pakankamą kiekį vitamino D su maistu praktiškai neįmanoma. „Maisto produktuose esantys vitamino D kiekiai yra labai menki. Kad gautų pakankamai, pavyzdžiui, asmuo turėtų per dieną išgerti 3-6 stiklines pieno arba suvalgyti 4-6-ių virtų kiaušinių trynius, o norint atstatyti vitamino D stoką – tokio maisto kiekius reikia dvigubinti“, – dalijasi gydytojas, rekomenduojantis gyventojams pasidomėti kitais galimais vitamino D šaltiniais.
