Vitaminas D iš tiesų yra riebaluose tirpių medžiagų grupė, kurią sudaro penki vitaminai nuo D1 iki D5.
Žmogui svarbiausi ir dažniausiai tiriami – D2 ir D3, būtent jie sintetinami žmogaus organizme odą veikiant UV saulės spinduliams bei gaunami su maistu ar papildais. Įdomu, kad ilgai būnant saulėje „perdozuoti“ vitamino D3 neįmanoma, nes jo perteklių saulės šviesa suardo iki neaktyvių fotoproduktų.
O kaip su vitamino D papildų vartojimu – ar jų reikia visiems mūsų platumų gyventojams ir kokiomis dozėmis? Kada geriausia atlikti vitamino D tyrimus?
Į klausimus atsako BENU vaistininkas Gintaras Verbus ir „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.
Pagrindinis – net 90 proc., vitamino D šaltinis žmogui yra jo sintezė odoje, kurioje veikiant ultravioletiniams B spektro spinduliams (sintezei optimaliausias bangos ilgis 295–300 nm) iš cholesterolio susidaro previtaminas D3, kuris veikiant temperatūrai iš lėto virsta D3 vitaminu. Nustatyta, kad vitaminas D3 yra net 60–80 proc. aktyvesnis už D2.
„Kiek odoje bus susintetina vadinamojo „saulės“ vitamino, priklauso nuo kelių faktorių: metų laiko – žiemą mūsų platumoje dėl natūraliai sumažėjusios saulės spinduliuotės intensyvumo, vitamino D3 sintezė odoje beveik nevyksta; paros laiko – šiltuoju metų laiku reikiami UV spinduliai būna maždaug tarp 10 ir 16 val., bet dauguma asmenų tokiu metu privalo dirbti patalpose ir negali natūraliai papildyti vitamino D atsargų; odos spalvos – tolstant nuo pusiaujo, saulės intensyvumas mažėja, taigi atrodytų, kad galimybė gamintis vitaminui D3 irgi menkėja, tačiau gamtoje veikia kompensaciniai mechanizmai ir toli nuo pusiaujo gyvenančių tautų odoje esantis mažesnis melanino kiekis, leidžia efektyviau sintetinti vitaminą D“, – aiškina G. Verbus.
Su maistu žmogus gauna tik nedidelę reikiamo vitamino D dalį. Vitaminas D2 yra augalinės kilmės, taigi jo yra grybuose, grūdinėse kultūrose, pavyzdžiui avižose. Vitaminas D3 yra gyvulinės kilmės ir jo randama riebioje žuvyje (lašiša, skumbrė, sardinė, silkė, tunas), kiaušinio trynyje, jaučio kepenyse, sūryje. Deja, vitamino D natūraliuose produktuose yra labai mažai, o vidutinė vakarietiškų šalių dieta užtikrina mažiau nei 10 proc. vitamino D koncentracijos organizme. Kai kuriose šalyse pramoniniu būdu vitaminu D2 arba D3 praturtinami tokie maisto produktai, kaip pienas, jogurtai, margarinas, apelsinų sultys, dribsniai.
Mokslas atskleidžia vis didesnę vitamino D svarbą
Tradiciškai vitaminas D, kurio aktyvi forma vadinama
„Visgi paskutiniųjų dešimtmečių moksliniai tyrimai smarkiai praplėtė požiūrį apie vitamino D poveikį. Suvokta, kad jis svarbus visą organizmo gyvavimo laikotarpį, o ne tik tam tikrais periodais – pavyzdžiui vystantis kaulams. Vitaminas D dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną, yra būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui, dalyvauja daugelyje ląstelės gyvybinių procesų, netgi reguliuoja apie 3 proc. žmogaus genomo“, – sako vaistininkas.
Kuo gresia vitamino D trūkumas?
Apie vitamino D trūkumą gali signalizuoti tokie bendrieji simptomai, kaip kaulų ar raumenų skausmai, raumenų silpnumas, padidėjęs prakaitavimas, plaukų slinkimas, dirglumas ar dėmesio stoka, nekokybiškas miegas, padidėjęs mieguistumas, dažnos infekcijos.
Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė sako, kad skirtingose amžiaus grupėse vitamino D trūkumas gali pasireikšti kiek skirtingai: „Mažiems vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, todėl kūdikiams svarbu profilaktiškai duoti vitamino D, ypač maitinamiems motinos pienu, nes pieno mišinėliai dažnai jau būna papildyti vitaminu D. Suaugusieji, ilgą laiką esant vitamino D nepakankamumui, gali susirgti osteomaliacija – tai griaučių liga, kurios metu sutrinka kaulų mineralizacija, dėl to kinta jų struktūra, sutrinka funkcija. Taip pat susilpnėja raumenys, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Vyresniems žmonėms vitamino D trūkumas sąlygoja osteoporozę – kaulo išretėjimą, todėl kaulai būna trapesni, greičiau lūžta. Taip pat vyrams norint išvengti žemo testosterono lygio, svarbu gauti pakankamai vitamino D“, – teigia gydytoja.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad nuo 40 iki 100 proc. senyvų žmonių trūksta vitamino D, mat senstant mažėja odos gebėjimas sintetinti vitaminą D3, o ir vyresnio amžiaus asmenys mažiau juda,rečiau išeina į lauką gauti tiesioginių saulės spindulių. Neefektyviai vitaminą D savinasi ir nutukę žmonės, nes didelė vitamino dalis „
Vitaminas D netirpus vandenyje, todėl organizmas jį šalina sunkiau – ar pavojinga perdozuoti?
Vitamino D nepakankamumo problema netgi vadinama pasauline epidemija, ją gilina pastarųjų̨ dešimtmečių žmonių gyvenimo būdo ir aplinkos pokyčiai: gauname mažiau saulės šviesos, nes daug laiko leidžiame uždarose patalpose tiek dirbdami, tiek laisvalaikiu; bijodami odos navikų, naudojame kremus su apsauginiais UV filtrais ir dėvime beveik visą kūną dengiančius drabužius; maiste vitamino D sumažėjo dėl technologinių gamybos ypatumų, be to vartojama nepakankamai tokių reikalingų maisto produktų, kaip žuvis.Taigi pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai kito ir rekomenduojama vitamino D dienos norma – ji didėjo.
Tačiau prieš perkant papildus su vitaminu D, anot vaistininko, svarbu suprasti, ką reiškia kiekį nusakantys žymėjimai ant pakuočių: TV yra tarptautinis vienetas, paprastai naudojamas matuojant riebaluose tirpius vitaminus, įskaitant vitaminą A, E ir D. Ant pakuočių dažnai rašomas ir angliškas trumpinys IU (International Units). Taip pat vitamino D kiekis gali būti išreikštas ir mikrogramais, žymėjime naudojant graikišką raidę μ ir g.
„Esant minimaliam vitamino D trūkumui, rekomenduojama jo papildus vartoti profilaktinėmis dozėmis: kūdikiams iki 1 metų amžiaus rekomenduojama paros norma yra 400 TV (10 μg), vaikams ir suaugusiems – 600 TV (15 μg), vyresniems nei 70 metų žmonėms – 800 TV (20 μg). Esant vitamino D trūkumui, geriau rinktis 800–1000 TV (20–25 μg) ar didesnes dozes. Ypač sudėtingais atvejais skiriamos gydomosios vitamino D dozės, receptiniai vitamino D preparatai gali siekti ir 40 000 TV ar daugiau“, – sako BENU vaistininkas G. Verbus.
Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl turi savybę kauptis organizme ir yra šalinamas lėtai – greičiau pašalinamas vitaminas D3, nei D2. Tiesa, vitamino D perdozavimas pasitaiko itin retai – rizika kyla kasdien vartojant itin dideles vitamino D papildų dozes. Suaugusiam asmeniui toksinis vitamino D poveikis pasireiškia esant didesnei nei 100 ng/ml koncentracijai kraujyje.
Tačiau, anot šeimos gydytojos K. Lebedevaitės, vitamino D perteklius gali sukelti nepageidaujamą svorio mažėjimą, apetito sutrikimus, anoreksiją, dažną ir gausų šlapinimąsi, širdies ritmo sutrikimus. Dėl vitamino D pertekliaus, didėja kalcio koncentracija kraujyje, dėl to vystosi kraujagyslių sienelių ir audinių kalcifikacija, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus. Taip pat didėja rizika sirgti inkstų akmenlige.
Tinkamiausias metas pasitikrinti vitamino D kiekį – pavasaris
Ar tirti vitamino D kiekį visiems gyvenantiems mažai saulėtose vietose, vienos nuomonės ir galutinių rekomendacijų nėra. Aišku tik, kad tyrimai rekomenduojami rizikos grupėms: nutukusiems asmenims, nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi, sergantiems rachitu ar osteoporoze, uždegiminėmis žarnų ligomis, cistine fibroze. Tačiau Anot „Endemik“ gydytojos, po saulėtos vasaros daug laiko lauke praleidęs asmuo, tikėtina, rudenį bus sukaupęs pakankamą vitamino D kiekį – Europos platumų gyventojų didžiausia vitamino D koncentracija organizme būna po saulėčiausio vasaros laikotarpio praėjus 30–60 dienų. Tačiau pavasarį, po mažai saulėtos žiemos, Lietuvos gyventojams yra kritinis metas, kuomet gali pasireikšti ypatingas vitamino D stygius.
„Ankstyvą pavasarį tikrai rekomenduočiau išsitirti vitamino D rodiklį kraujyje, ypač jeigu pasireiškia vitamino D stokos simptomai. Dažnai pacientai savo nuožiūra vartoja vitamino D papildus pačių pasirinktomis dozėmis. Visgi pirmiausia reikėtų žinoti pradinį jo kiekį kraujyje ir pasitarus su savo šeimos gydytoju ar vaistininku, pasirinkti individualią taktiką ir atitinkamas vitamino D dozes“, – sako K. Lebedevaitė bei priduria, kad geriausias būdas ištirti vitamino D kiekį – 25-hidroksivitamino D koncentracijos kraujyje nustatymas. Šis rodiklis yra stabilus ir parodo su maistu, papildais ir iš saulės gauto vitamino D kiekį.
Nors žmogaus organizmui svarbios ir D3, ir D2 vitamino formos, anot gydytojos, klinikinėje praktikoje yra atliekamas bendras vitamino D tyrimas. Remiantis tarptautinėmis endokrinologų rekomendacijomis, jis yra pakankamas norint įvertinti, ar nėra vitamino D trūkumo. Ir tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui esant retoms ligoms, kurių metu pasireiškia su vitaminu D susijusių procesų sutrikimai, gali būti atliekami atskiri vitamino D2 ar D3 tyrimai.
