Pixabay.com
Kad maistas turi labai daug įtakos mūsų sveikatai, žinoma nuo seniausių laikų. Vienoks tiks siekiant nuo ligų apsisaugoti, kitoks jau susigus.
Močiučių išmintis
Ne ne, nesiūlysime kūdikiui į nosį lašinti alavijo ar duoti trinto česnako. Daugybė liaudiškų patarimų dabar atrodo nesaugūs, šiurkštūs. Tačiau auksiniai standartai išliko, tik tapo patogesni. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką darė močiutės, kur jos klydo, o kur buvo teisios.
Imunitetas ir vitaminas C
Gera mintis. Močiutės virusų sezonui turėdavo pasiruošusios tikrą vitamino C bombą – spanguolių. Tai vėlai renkamos uogos, kurios vėsioje patalpoje išsilaikydavo labai ilgai.
Klaida. Iš spanguolių virdavo kisielių, žinoma, nežinodami, kad taip pražudo vitaminą C.
Dabar, kai galime užsišaldyti juodųjų serbentų, braškių, spanguolės nebeteko savo „svorio“, nes yra labai rūgščios, norint jų sumaitinti vaikui, reikia pridėti daug cukraus.
Kai tapo prieinami egzotiniai vaisiai, vitamino C šaltiniu mamoms tapo kiviai, citrinos. Tačiau gydytojai sako – geriausia valgykime tai, kas užauga pas mus. Ne tik šaldytos, bet ir liofilizuotos uogos išlaiko vitaminą C. O jo per virusų sezoną tikrai reikia daugiau. Daugiausia vitamino C (100 g produkto) yra aktinidijose ir erškėtrožėse (1400–1600 mg), juoduosiuose serbentuose, brokoliuose (83 mg), gervuogėse, raudonuosiuose serbentuose (80 mg), braškėse (66 mg).
Jeigu kas nors sakė, kad citrina yra nepamainomas vitamino C šaltinis, – jus apgavo, nes citrinų 100 g vitamino C tėra 41–53 g. Beje, jokių citrusinių vaisių žievelės negalima rinkti, džiovinti ir vartoti maistui!
Vitamino C įsiurbimas į organizmą mažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais.
Imunitetas ir česnakai
Pixabay.com
Gera mintis. Česnaką irgi galima vadinti liaudišku vaistu nuo virusų. Močiutės vaikams jo užtarkuodavo ant duonos.
Klaida. Kad vaikai suvalgytų, močiutės česnako tarkius sumaišydavo su medumi, ir tada tepdavo ant duonytės. Šis būdas nėra veiksmingas, nes medus fitoncidus suriša ir jie tampa beveik bereikšmiais.
Šiaip ar taip, česnako savybės „kosminės“: česnakuose esantys fitoncidai sunaikina streptokokus, stafilokokus, šiltinės bakterijas, choleros vibrioną, tuberkuliozės mikrobus. Kelias minutes kramtomas česnakas sunaikina visas burnoje esančias bakterijas. Įkvepiami sutrinto svogūnėlio lakūs fitoncidai gydo gripą ir anginą, tinka gripo profilaktikai. Pagrindinis mamų klausimas – kaip vaikui sumaitinti česnako? Į burną vargu ar įkišite, bet galite duoti pakvėpuoti smulkiai supjaustytos česnako skiltelės.
Imunitetas ir medus
Gera mintis. Kaip liaudies medicina be medaus. Juo bandyta ir skausmą slopinti, ir žaizdas, votis dezinfekuoti. Anksčiau medus nebuvo toks prieinamas, kaip dabar (dėl cukraus kainos). Tad šaukštas medaus vaikams būdavo ir kaip desertas.
Klaida. Populiariausias medaus pateikimo būdas vaikams buvo įdėti jo į karštą pieną. Močiutės nežinojo, kad medaus savybės pasikeičia esant karštai temperatūrai. Nereikėtų jo dėti į karštą arbatą, pieną, košę, nes aukštesnėje kaip 32–33ºC temperatūroje medaus gerosios savybės susilpnėja.
Medikai patvirtina, kad meduje esantis propolis naikina virusus ir bakterijas, malšina skausmą, veikia antiuždegimiškai. Tačiau medus yra ir gana stiprus alergenas, todėl neskubėkite duoti medaus kūdikiui, nors medus ir didina organizmo atsparumą bei padeda kovoti su daugeliu bakterijų. Iki vienerių metų amžiaus kūdikiams medaus išvis nereikėtų duoti, virš metų – ne daugiau kaip 1 arbatinį šaukštelį kas antrą dieną, jei vaikas nėra alergiškas.
Imunitetas ir gerosios bakterijos
Gera mintis. Močiutės net negalvojo, kad raugindamos produktus stiprina šeimos imunitetą. Tiesiog jos neturėjo šaldiklių, o rauginimas atrodė patogiausias konservavimo būdas. Tad visą virusų sezoną šeimos valgė raugintus kopūstus, agurkus ir grybus, o išradingesni – ir raugintus obuolius, morkas, kitas daržoves. Raugintose daržovėse yra daug gerųjų bakterijų, kurios laikomos svarbiausiu imuniteto sargu. Be to, raugintose daržovėse gausu ir vitamino C.
Klaida. Kad katilai būtų pilni, močiutės virdavo barščius ir kopūstienes, raugintas daržoves troškindavo, taip atimdamos iš jų visą gyvybę.
Nenustebkite, jei virusų sezono metu ar nusilpus imunitetui gydytojas pasiūlys gerųjų bakterijų kursą.
Gerosios bakterijos stiprina žarnyno, o kartu – ir viso organizmo atsparumą. Reikiamais kiekiais patekusios į organizmą, gerosios bakterijos stabdo žarnyne žmogui pavojingų bakterijų (streptokokų, atskirų žarnyno lazdelės padermių, salmonelių, stafilokokų, pseudomonų, protėjų ir dizenterijos sukėlėjų šigelų) veiklą, išskiria jas naikinančias medžiagas – acidofoliną ir acidoliną. Be to, gerosios bakterijos stipriai prilimpa prie žarnų sienelių ir taip atima gyvybinę erdvę bei maisto medžiagas iš jau minėtų ligas sukeliančių patogeninių žmogui pavojingų bakterijų.
Ko močiutės nežinojo
Pixabay.com
Daugybė imunitetą stiprinančių produktų atsirado jau nebe močiučių, o naujaisiais laikais. Naujuosius imunitetą stiprinančius produktus medikai vadina „ateiviais“. Tai nei gerai, nei blogai – tiesiog mes neturime genetinės atminties, kad viską iš tų naujųjų produktų pasisavintume.
Gali nutikti ir taip, kad lietuviški agrastai labiau sustiprins organizmą negu dygliuotojo ožerškio (goji) uogos.
Populiarūs šiuo metu imunitetą stiprinantys produktai ir maisto priedai „ateiviai“: imbieras, ciberžolė, dygliuotojo ožerškio (goji) uogos, šilkmedžio uogos, vaistinės juodmirtės uogos iš Amazonės miškų, kopūstinė palmės uogos (acai), kraštuotųjų malpigijų (acerola) vaisiai, ispaninio šalavijo (čija) sėklos.
Įdomybės apie maistą, stiprinantį imunitetą
- Raudonas maistas stiprina imunitetą
Raudonos spalvos vaisiai ir daržovės stiprina imuninę sistemą. Tai mėsa, pomidorai, burokėliai, raudonosios paprikos, ridikai, raudonieji kopūstai, granatai, vyšnios, arbūzai, braškės, avietės, trešnės, spanguolės. Šios spalvos produktuose yra antioksidantų ir geležies, svarbios kraujotakos sistemai, ji aprūpina ląsteles reikalingomis medžiagomis.
- Oranžiniai ir geltoni produktai saugo nuo peršalimo ligų
Pasaulyje atliktais tyrimais įrodyta, kad oranžinė spalva pakelia nuotaiką, skatina veikti, tad po sunkios dienos jėgas galima susigražinti užkandžiaujant apelsinais ar morkomis. Geltonos ir oranžinės spalvų produktuose – o tai yra morkos, citrinos, apelsinai, geltonosios paprikos, abrikosai, persikai, bananai, mangai, kukurūzai, kiaušinių tryniai, sūriai – yra daug karotenoidų, kurie organizme paverčiami vitaminu A, stiprinančiu imunitetą. Geltonos spalvos maistas padeda iš organizmo pašalinti ir kenksmingas medžiagas.
- Pakankamas kiekis skysčių – irgi atkirtis virusams
Atvėsus orams, natūraliai norisi mažiau skysčių, todėl svarbu stebėti, kad išgertume pakankamai! Mat kai užtenka skysčių, iš organizmo lengviau pasišalinta nereikalingos medžiagos. Rudenį ir žiemą norisi, kad maistas ir skysčiai būtų šiltesni. Kinai po kiekvieno gausesnio pavalgymo išgeria karšto gėrimo puodelį. Šilti gėrimai gerina tulžies tekėjimą, žarnyno kraujotaką bei medžiagų pasisavinimą.
Vietoje žolių arbatos vaikams pasiūlykite šilto vandens su citrinų sultimis, svarainių ar spanguolių, gervuogių sulčių, atskiestų šiltu vandeniu.
„Mamod žurnalas“
Susiję straipsniai
