Rudenį, kai dėl adaptacijos susilpnėja vaiko imunitetas, tėvai vaistinėse ieško stebuklingos piliulės, o juk reikia tik gerai peržiūrėti šeimos valgiaraštį ir atlikti šaldytuvo reviziją.
Imunitetas gyvena žarnyne – apie tai mokslininkai skelbia vis garsiau.
Kaip maistas lemia sveikatą
Tyrimai atskleidė, kad maistas, kurį žmogus (o tiksliau – žmogutis) valgo kūdikystėje ir vaikystėje, užprogramuoja jo žarnyno mikrobiotą, taip paveikdamas bendrą sveikatą. Medicininėje spaudoje paskelbta daugybė straipsnių ir apžvalgų apie tai, kaip sveikatą lemia kūdikio maitinimo ypatumai: žindomas ar maitinamas mišiniu, papildomai maitinamas nuo 4 ar nuo 6 mėnesių, gavęs kūdikystėje antibiotikų ar ne. Buvo rastas ryšys ne tik tarp maitinimo kūdikystėje ir mikrobiotos bei imuniteto bet ir ryšys tarp maisto ir smegenų vystymosi! Tai, ką dedame kūdikiui į lėkštę, pasirodo, gali lemti net jo intelekto koeficientą ateityje.
Pirmosios 1000 gyvenimo dienų
Šį terminą turėjo girdėti dauguma tėvų, nes jis vartojamas jau kelerius metus. 1000 dienų sudaro nėštumas ir pirmieji vaiko gyvenimo metai. Šis periodas svarbus visam tolesniam žmogaus gyvenimui, nes būtent tuo metu formuojasi mikrobiota ir klojami imuniteto pamatai. Priminsime, kad mikrobiota yra bakterijų visuma žmogaus žarnyne, gleivinėje, burnoje, ant odos. Didžiausią reikšmę imunitetui turi žarnyno mikrobiota – būtent žarnyne gyvena 70 proc. žmogaus imuninių ląstelių.Korko universiteto (Airija) mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Johno Cryano, peržiūrėjo visus turimus mokslinius duomenis apie kūdikio mitybos poveikį žarnyno mikrobiotai ir ilgalaikį poveikį smegenų vystymuisi.
Žurnale „Nutrients“ paskelbtame straipsnyje jie pateikė išvadą, kad pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra esminis žmogaus vystymosi langas. Bet kokie pokyčiai, įvykę tuo laikotarpiu, kurie trukdo tinkamai įsitvirtinti žarnyno mikrobiotai, gali turėti ilgalaikį poveikį žarnynui ir smegenims.„Labai svarbu suprasti ryšį tarp kūdikio mitybos, neurologinio vystymosi ir žarnyno mikrobiotos, nes tada galima atskleisti įvairių ligų mechanizmus“, – teigia mokslininkai. Tad nieko nuostabaus, kad vaikui susirgus jums bus pateikti klausimai: Gimdėte natūraliai ar per cezarį? Žindėte pati ar maitinote mišiniu? Kada davėte papildomo masto? Ir kaip dėl antibiotikų?Mokslininkai mano, kad bet kokie mitybos sutrikimai ar antibiotikų vartojimas ankstyvoje vaikystėje gali sutrikdyti žarnyno pusiausvyrą ir mikrobiotos sveikatą, o tai gali turėti įtakos vaiko imunitetui. Tarkime, tyrimai atskleidė, kad ilgas antibiotikų kursas kūdikystėje lemia didesnę psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas ar depresija, riziką.
Svarbiausia tūkstančio dienų etapai.
Pirmasis epizodas – nėštumas
Pirmasis 1000 dienų epizodas yra nėštumas. Tyrimai parodė, kad kai kurie junginiai, kuriuos nėštumo metu gamina motinos mikrobiota, perduodami kūdikiui per placentą ir gali turėti įtakos kūdikio centrinės nervų sistemos vystymuisi ir funkcijai.Svarbiausia šiuo laikotarpiu yra suderinta ir įvairi motinos mityba, kurioje gausu ląstelienos. Tai kartu su gyvenimo būdu, psichine mamos sveikata, antibiotikų vartojimu ir aplinkos veiksniais, tokiais kaip tarša, gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Kyla klausimas, kaip?Tai, ką valgo mama, formuoja vaisiaus žarnyno mikrobiotą. Atliekos ar metabolitai, kuriuos gamina motinos mikrobiota, gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi, o vėliau – vaiko sveikatai visą gyvenimą.
Antra stotelė – gimdymas
Kita stotelė 1000 dienų kelionėje yra gimdymas. Tyrimai jau gana seniai parodė, kad vaiko gimimo būdas turi įtakos mikroorganizmų kolonizavimui. Sveikiausia gimti natūraliais keliais, kai mamai neskirta antibiotikų (taip būna susiklosčius tam tikroms akušerinėms situacijoms, pavyzdžiui, saugant gimstantį kūdikį nuo infekcijos ar atliekant cezario pjūvį). Buvo nustatyta, kad jeigu mamai skirta antibiotikų gimdymo metu, vėliau vaikui gali išsivystyti ligos, tokios kaip nutukimas, astma, kitos alergijos, 2-ojo tipo cukrinis diabetas.Gimdamas per mamos gimdymo takus kūdikis gauna geriausią dovaną iš mamos – jos žarnyno bakterijas (daugiausia bifidobakterijų šeimos), kurios kolonizuoja kūdikio žarnyną.
Trečias etapas – žindymas
Bifidobakterijų gausu ir motinos piene. Niekam nekyla abejonių, kad žindymas yra auksinis standartas, nes motinos piene yra maistinių medžiagų ir biologiškai aktyvių komponentų, tokių kaip oligosacharidai (HMO), kurie padeda moduliuoti imuninę sistemą per žarnyno mikrobiotą. Įrodyta, kad maitinimas krūtimi skatina kūdikio smegenų vystymąsi ir palaiko imuninę sistemą, taip pat mažina vaikų nutukimo ir 2-ojo tipo diabeto riziką.
Ketvirtas iššūkis – papildomas maitinimas
Kai į kūdikio racioną įtraukiamas tirštas maistas, atsiranda tam tikrų žarnyno mikrobiotos pokyčių. Būtent tada žarnyno mikrobiota darosi vis įvairesnė, o jos sudėtis stabilizuojasi maždaug tada, kai vaikui sueina 5 metai. Šie mikrobiotos pokyčiai yra labai svarbūs smegenų neuronų grandinių vystymuisi ir bendrai sveikatai. Kuo įvairesnė susiformuoja vaiko žarnyno mikrobiota per pirmuosius penkerius gyvenimo metus, tuo labiau tikėtina, kad vaikas augs sveikas.
