Atrodo, svarbiausia gyvybinė funkcija – kvėpavimas – yra savaime suprantamas. Tačiau šiais laikais daugelis žmonių kenčia nuo kvėpavimo sutrikimų, prie kurių taip priprato, jog kvėpavimas per burną gali pasirodyti kaip visiškai normalus reiškinys.
Gydytojai visame pasaulyje sutinka, kad kvėpavimo sutrikimai lemia viso organizmo bendrą pablogėjusią savijautą, skatina lėtines ligas, ir žmogus kenčia nuo tokios būsenos, kurią galima pavadinti „vidutine sveikata“. Vis dažniau tėvai susiduria su terminais – netaisyklingas kvėpavimas, kvėpavimas per burną, miego sutrikimai, obstrukcinė miego apnėja.
Kvėpavimo per burną priežastys gali būti:
- Genetinės.
- Infekcijos, kurias sukelia bakterijos, virusai, parazitai, grybai.
- Veiksniai, kuriuos sukelia mūsų pačių elgesys, – netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai, kurie gali lemti vėlyvesnį žandikaulių augimą, pvz., čiulptuko čiulpimas, ir kiti gyvenimo būdo ypatumai.
Pasiruošimas taisyklingam kvėpavimui
Nėštumo periodas yra tas laikotarpis, kai nuolatos vyksta ląstelių daugėjimas, jų augimas. Šis procesas yra jautrus išorės veiksniams, kurie lemia būsimo kūdikio sveikatą. Nėštumo metu mamai reikia daug energijos, sveikos mitybos, vandens, gero miego, vengti streso. Įrodyta, kad trumpi liežuvio, skruostų, lūpos pasaitėliai, kurie dažniausiai siejami su anatominiais ypatumais, yra nebaigtos ląstelių dalijimosi sutrikimo pasekmė nėštumo metu.
Šio proceso sutrikimas siejamas ir su lėtinėmis ligomis, kurių atsiradimo priežastis ne visada randama, – tai astma, skydliaukės ligos, reumatoidinis artritas, celiakija ir kitos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad net gimdymo būdas gali turėti įtakos vėlesnei kūdikio sveikatai.
Kai kūdikis gimsta, atsiranda kitų veiksnių, kurie lemia jo kvėpavimą. Pavyzdžiui, maitinimo būdas. Žinoma, kad maitinimas krūtimi tiesiogiai susijęs su normaliu veido ir žandikaulių vystymusi. Žįsdamas kūdikis taisyklingai naudoja veido raumenis, nors tam reikia ir daugiau pastangų, nei geriant iš buteliuko. Tik 6 mėnesių kūdikiams pradeda didėti ryklė, vaikas pasiruošęs valgyti kietesnį maistą ir gali, esant kritinei situacijai, įkvėpti per burną. Iki tol kūdikis kvėpuoti per burną nesugeba. Taigi pasiruošimas taisyklingam kvėpavimui yra svarbus nuo pat pirmųjų vaiko ląstelių.
Kas yra taisyklingas kvėpavimas?
Kvėpavimo pobūdis priklauso nuo situacijos. Ramus kvėpavimas, kai tyliai įkvepiama 8–10 kartus per minutę per nosį, dirba diafragma. Esant ramiai būsenai žmogus turėtų jaustis gerai, širdies ritmas ramus, burnos gleivinė drėgna.
Aktyvus kvėpavimas – kai žmogus kvėpuoja per burną, galva palinksta į priekį, kvėpuojama krūtine, garsiai. Toks kvėpavimas yra normalus, kai žmogus aktyviai sportuoja ir jam reikia daug deguonies.
Šie abu kvėpavimo būdai yra normalūs tam tikroje situacijoje. Tačiau daugelis vaikų ir suaugusiųjų kvėpuoja per burną ir ramybės būsenoje.
Kodėl ramybės būsenoje svarbu kvėpuoti per nosį?
Visų pirma kvėpuojant per nosį gleivinė sulaiko mikrobus, oras sušildomas, įkvepiamas oras sinusuose prisotinamas NO (azoto oksido dujų), kurios padeda pasisavinti deguonį plaučiuose, adenoidai ir tonzilės filtruoja orą. Vaikui kvėpuojant per burną, kas nėra normalu, burnos gleivinė išsausėja, daugelis bakterijų, virusų patenka į organizmą ir išsivysto infekcija, daugėja alerginių reakcijų. Kvėpuojant per burną, pasikeičia organizmo pH, dėl to padidėja streso lygis ir kraujo spaudimas. Kvėpavimas per burną turi įtakos ir miego kokybei, dažnai vaikai jaučiasi pavargę, blogos nuotaikos, naktimis knarkia, sutrinka atmintis, koncentracija dienos metu, dažnai turi antsvorio.
Žinoma teorija, kad kaulai neauga savaime, o yra auginami minkštųjų audinių augimo: akiduobė plečiasi dėl didėjančio akies obuolio, smegenys skatina plėstis kaukolę. Liežuvis irgi skatina vystytis viršutinį žandikaulį. Vaikui kvėpuojant per burną, liežuvis nespaudžia viršutinio žandikaulio, jis susiformuoja siauras, o tada dantys netelpa žandikaulyje. Jei viršutinis žandikaulis yra per mažas, apatinis irgi neauga normaliai. Kvėpavimo per burną pasekmes galima pastebėti jau mišraus sukandimo metu (ar net anksčiau), kai pradeda dygti nuolatiniai dantys: jiems trūksta vietos, dygsta rotuoti, „lipa“ vienas ant kito.
Kvėpuojant per burną, pasikeičia ir laikysena, galva palinksta į priekį, smakras atsikiša į priekį. Galva sveria apie 5 kilogramus, tad, pasikeitus jos padėčiai, pasikeičia ir viso kūno laikysena.
Kas vyksta kvėpuojant per burną?
Esant kritinei situacijai, žmogus gali prisitaikyti ir kvėpuoti per burną, tačiau taip kvėpuojant vyksta dažnesnis dujų pasikeitimas, organizmas patiria stresą. Kvėpuodamas per burną, žmogus iškvepia daugiau CO2 (anglies dvideginio dujų), o nukritus CO2 koncentracijai kraujyje, jaučiasi blogai, nepatenkintas, nusilpęs, išsikvėpęs, be jėgų – šią organizmo reakciją galima palyginti su išsivadėjusiu gazuotu gėrimu.
Tad ką daryti, jei vaikas nuolat kvėpuoja per burną? Svarbiausia, išsiaiškinti priežastį, kad būtų atlaisvintos visos kvėpavimo takų kliūtys. Kai jų nebelieka, reikia vaiką pripratinti kvėpuoti per nosį. Tai sunkus darbas, tačiau to nepadarius, vaikas visą laiką kentės dėl sveikatos problemų, kurias buvo minėtos šiame straipsnyje.
„Mamos žurnalas“
