Pirmais gyvenimo metais apatinės lūpos čiulpiamas yra įprastas ir nekenksmingas kūdikio elgesys. Kūdikiai įvairiais būdais instinktyviai save ramina. Apatinės lūpos čiulpimas yra vienas iš būdų. Mažyliai save pradeda raminti, kai yra paliekami be dėmesio, būna pavargę ar mieguisti.
Antrais gyvenimo metais ilgalaikis ir intensyvus apatinės lūpos čiulpimas trukdo išmokti taisyklingai ištarti kai kurias raides ir žodžius. Ilgalaikis lūpų čiulpimas neigiamai veikia apatinio žandikaulio augimą, sąkandį, gali iškrypti dantys. Jei antrais, juolab trečiais metais vaikas vis dar laižo lūpas ar čiulpia apatinę lūpą, būtina pasikonsultuoti su vaikų neurologu, psichologu, odontologu.
Nuolatinis laižymas kenkia apie lūpas esančiai odai. Apie jas atsiranda raudonas žiedas. Oda pasidaro šiurkšti, skylinėja. Gali atsirasti pūlinukų. Kai apatinė lūpa čiulpiama intensyviai, joje gali atsirasti net mėlynės.
Pagrindinės priežastys:
Stresas. Dažniausios lūpų laižymo priežastys: stresas, nuobodulys, dėmesio stoka, savęs raminimas, nuovargis. Kūdikiai patiria stresą ir tuomet, kai yra per daug stimuliuojami, – stengiamasi per daug aktyviai juos žaidinti. Jei tik kūdikis tapo kaprizingas, sudirgęs, pradėjo žagsėti ar verkti, atsirado energingi skečiamieji rankų, kojų judesiai, reikia nutraukti aktyvų užsiėmimą, prisiglausti, paglostyti, pakalbinti. Vaikai gali laižyti ar čiulpti lūpas, kai jaučia nerimą ar stresą dėl nepažįstamos situacijos ar aplinkos. Jei po pirmojo gimtadienio kūdikis laižo ar čiulpia apatinę lūpą, stresas ir nerimas yra dažniausios priežastys.
Alkis. Kai mažylis alkanas, jis gali čiulpti pirštus, nykštį, lūpas. Jei kūdikis ką tik baigė valgyti, ant apatinės lūpos galėjo likti šiek tiek maisto. Jei mažajam patiekalas patiko, jis bandys nuo lūpų maistą nulaižyti. Jei mažylis čiulpia apatinę lūpą po to, kai baigėte jį maitinti, tikėtina, kad jis nori papildomų kąsnių. Normalu, kad kūdikiai, prieš pradėdami valgyti tirštą maistą, čiulpia, kramto kiekvieną burnos dalį. Tai jiems padeda suprasti, kaip naudotis savo burna, kai jie valgo.
Dantys. Dantų dygimas yra viena iš lūpų čiulpimo priežasčių. Kai dantukas išdygsta, išnyksta ir lūpų čiulpimas. Jis gali pasikartoti dygstant kitiems dantukams. Jei apatinę lūpą pradėjo čiulpti kūdikis, kuriam dygsta dantys, duokite pakramtyti atšaldytą kramtuką. Šešių mėnesių ir vyresni kūdikiai geba pamėgdžioti suaugusiųjų veido išraiškas ir jomis žavisi. Parodykite bučiavimo ir švilpimo išraiškas. Kūdikis gali jomis susižavėti ir tai padės jam primiršti lūpų laižymą ir čiulpimą.
Ką daryti? Jei lūpas čiulpia vaikas, su kuriuo galima susikalbėti, švelniai priminkite, kad laižydamas, čiulpdamas lūpas jis gali sugadinti jų formą. Jos gali tapti negražios. Nebarkite, nebauskite, nes tai nepadės. Lūpų ir odos apie jas netepkite jokiais kartumynais, nes tai erzina vaiką, jis patiria stresą. Kiek įmanoma, venkite aplinkybių, kuriomis vaikas jaučiasi nejaukiai. Tris keturis kartus per dieną odą apie lūpas patepkite odos atsinaujinimą skatinančiais kremais, neleiskite nuobodžiauti, pasiūlykite įdomių žaidimų. Pagirkite, kai nelaižo, nečiulpia lūpų, santūriai apdovanokite, pvz., nupirkite knygelę, kurią kartu skaitysite, arba nueisite nusipirkti skanių uogų, vaisių. Neduokite saldžių gėrimų, nes jie skatina laižyti lūpas. Paskatinkite gurkšnoti kambario temperatūros vandenį ir kartu sudrėkinti lūpas. Atprasti laižyti, čiulpti lūpas padeda ir susitikimas su draugais, kurie neturi šio įpročio.
7–12 mėnesių kūdikiams, čiulpiantiems apatinę lūpą, galima pasiūlyti čiulptuką. Čiulptukas padeda suvaldyti emocijas, atsipalaiduoti ir pasijusti saugiems.
