FB ir IG – vaikuergoterapeuteGina
Viena iš geriausių dovanų vaikui, kurią gali padovanoti tėvai ar kiti suaugusieji, yra žaidimų laikas.
Žaisdamas vaikas protingėja
Tyrimai rodo, kad pagal amžių tinkamas žaidimas skatina socialinius, emocinius, pažintinius, kalbos, fizinius ir savireguliacijos įgūdžius. Žaidimo metu ne tik laviname reikalingas funkcijas, bet kartu galime modeliuoti gyvenimiškas situacijas ir joms reikalingus įgūdžius. Kitas svarbus aspektas – smegenų plastiškumas, kurį galime skatinti žaisdami. Be to, žaidimas padeda kurti stabilius, saugius ir turtinančius santykius su tėvais ar kitais suaugusiaisiais, bendraamžiais.
Taigi panagrinėkime žaidimo raidą. Pasak šveicarų psichologo, tyrinėjusio vaikų raidą, Jean Piaget, vaikai žaidžia žaidimus, atspindinčius jų pažinimo lygį, tai: funkcinis žaidimas, simbolinis/fantazijų žaidimas, konstrukcinis žaidimas ir žaidimas pagal taisykles.
FUNKCINIS ŽAIDIMAS
Apibūdinamas kaip pirmasis vaikų žaidimas. Prasideda dar kūdikystėje, kai vaikas, atlikdamas tuos pačius veiksmus, siekia išsiaiškinti veikimo principus, mokosi save kontroliuoti, suvokia, kad gali daryti įtaką aplinkai. Paprasčiau tariant, mėgaujasi purtydamas, barškindamas, numesdamas, atidarydamas, uždarydamas, įdėdamas, išimdamas ar kitaip manipuliuodamas įvairiais objektais.
Nauda:
Suvokia priežasties ir pasekmės principą.
Atpažįsta objektus, jų savybes.
Gerina akies rankos koordinaciją, lavina smulkiąją motoriką.
Lavina pojūčius: klausą, regą, skonį, uoslę, lytėjimą, giliuosius kūno jutimus, koordinaciją.
Kaip paskatinti?
Pasistenkite, kad namie būtų šiam žaidimo etapui reikalingų žaislų (angl. open ended toys) – kaladėlių, kaištukų, piramidžių, dėžučių, įvairaus dydžio kamuoliukų, kibirėlių.
Pasiūlykite sensorinės veiklos – tai laisvas žaidimas su įvairiomis kruopomis, tekstūromis (švelnu, šiurkštu, šilta, šalta, minkšta, kieta, skysta ir pan.).
Mokykite elementarių instrukcijų: įdėk, išimk, patrauk, stumk, spausk, duok man, parodyk, kur (kaladėlė, kibirėlis).
SIMBOLINIS/ĮSIVAIZDUOJAMAS ŽAIDIMAS
Prasideda tada, kai vaikas mėgdžioja matytus simbolius, įsivaizduoja, kad objektas realus, arba duoda kitam objektui simbolį. Vaikui augant, siužetai plečiasi, simbolių daugėja, ilgėja pati žaidimo seka, įtraukiama daugiau žmonių. Ši žaidimo stadija prasideda maždaug nuo 1,5 metų.
Ankstyvo simbolinio žaidimo pavyzdys: mama maitina vaiką, tuomet vaikas pradeda maitinti lėlę, naudodamas šakutę/šaukštą iš savo žaislinio indų rinkinio. Vėliau žaidimas darosi įdomesnis, nes vaikas maitina lėlę, laikydamas rankoje kaladėlę ir įsivaizduodamas, kad tai yra šakutė ar šaukštas
Brandaus simbolinio žaidimo pavyzdys: du vaikai susitaria žaisti tėtį ir mamą, maitina, migdo lėlę. Važiuoja į „darbą“ ar „parduotuvę“.
Nauda:
Suvokia simbolius, nes raidės, skaičiai, žodžiai ir sakiniai yra mūsų sugalvoti simboliai, tam kad susikalbėtume.
Lavina kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius.
Gerina kalbinius gebėjimus (suvokia ir išreiškia kalbą).
Įsijaučia į įvairius gyvenimo vaidmenis.
Lavina socialinius ir emocinius įgūdžius (pvz., arbatos gėrimas ir pokalbis, lėlės verksmas ir nuraminimas).
Kaip paskatinti?
Pasiūlykite šiam žaidimui tinkamų žaislų, tai įvairūs virtuvės, daktaro, meistro rinkiniai (gali būti iš įvairių antrinių žaliavų). Kaladėlės, konstruktoriai, gyvūnų figūrėlės, lėlės, mašinos.
Įsitraukite į vaiko žaidimus, atliepkite simbolius, siužetą. Pavyzdžiui, sėdėkite ir gerkite arbatą įsivaizduojamoje kavinėje, pjaustykite maistą ir virkite sriubą, važiuokite į garažą ir remontuokite mašiną.
Pasiūlykite žaisti persirenginėjimo žaidimus, kai vaikas persirengia mama, tėte, daktaru, o gal virtuvės šefu.
Nebijokite žaisti su vaiku. Paskatinkite sukurti daugiau simbolių ir plėtoti siužetą. Pavyzdžiui, ne tik migdyti lėlę, bet ją prausti, šukuoti, valgydinti, supti ir žaisti. O gal apsimeskite, kad skauda dantį, ir ateikite pas gydytoją (vaiką), kad išspręstų problemą?
KONSTRUKCINIS ŽAIDIMAS
Žaidžiamas manipuliuojant objektais ar medžiagomis, iš jų sukuriant naują. Konstrukcinis žaidimas apima daugelį būdų – tai statymas, surinkimas, išardymas, rūšiavimas, lipdymas, piešimas ir pan. Šis žaidimo tipas atsiranda apie 2,5–3 metus.
Nauda:
Mokosi mąstyti lanksčiai, prisitaikyti, išreikšti norus ir idėjas.
Įgyja problemų sprendimo įgūdžių.
Lavina kūrybiškumą, erdvės suvokimą, manipuliavimą objektais, gebėjimą planuoti, pavyzdžiui, iš turimų medžiagų padaryti galutinį produktą (iš dalių sudaryti visumą).
Mokosi kartu su bendraamžiais ar suaugusiaisiais siekti bendro tikslo.
Kaip paskatinti?
Pasirūpinkite, kad namuose būtų įvairių konstruktorių, dėlionių, plastilino, popieriaus, kad lauke vaikas galėtų žaisti su smėliu ir vandeniu.
Skatinkite daryti darbelius iš popieriaus: klijuoti, piešti, karpyti, plėšyti, spalvinti.
Skatinkite statyti ir kurti įvairias slėptuves iš antklodžių, bokštus iš tualetinio popieriaus ritinėlių, namus ar parduotuvę iš dėžių. Čia fantazijai ribų nėra.
ŽAIDIMAS PAGAL TAISYKLES
Tai įvairios veiklos ir žaidimai su aiškiomis taisyklėmis, kurios orientuotos į tikslo siekimą. Dažnai su tam tikrais varžymosi elementais. Žaidimu pagal taisykles galima vadinti ryto ratelius, estafetes, stalo žaidimus. Vaikas tam tikrų taisyklių gali pradėti laikytis nuo 2–3 metų, tačiau brandus šios stadijos žaidimas pastebimas nuo 5 metų.
Nauda:
Mokosi išreikšti savo norus ir jausmus.
Išlaukia savo eilės.
Mokosi sekti ir prisiminti kelių dalių žodinę instrukciją.
Bendradarbiauja ir konkuruoja siekdamas tikslo.
Kuria žaidimo taisykles pagal savo patirtį.
Kaip paskatinti?
Prieš pradėdami žaisti vaiko sugalvotą žaidimą, paklauskite, kokios jo taisyklės.
Pasiūlykite dainelių su judesiais, kad vaikas atkartotų tai, ką mato.
Pasiūlykite estafečių su skirtingomis užduotimis.
Žaiskite žaidimus, kuriuose reikėtų sulaukti savo eilės.
Žaiskite stalo ar kortų žaidimus su vaiku, skatinkite, kad jis tokius žaisimus žaistų su bendraamžiais.
Futbolas, krepšinis, stalo tenisas, boulingas ir kiti žaidimai, kuriuose galiotų tam tikros taisyklės, – tai irgi žaidimai pagal taisykles.
Susiję straipsniai
