Mums, suaugusiesiems, sloga yra sloga – visada tokia pati. O vaikams ji skirtinga. Kūdikiui tai gali būti metų liga, o mokiniui gali nesutrukdyti nė vienos veiklos.
Apie skirtingo amžiaus vaikų slogą – gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas.
Sloguoja kūdikis
Kūdikių nosies landos yra siauros – jos greitai užsikemša, kai išsiskiria net labai mažas kiekis gleivių. Tai natūralus procesas. Dėl to mažylis šnopuoja, kvėpuodamas leidžia švilpiančius garsus. Nosies gleivinėje daug paviršinių kraujagyslių, kurios greitai paburksta ir išskiria daugiau sekreto. O sudirginti gležną kūdikių nosies gleivinę labai lengva – tam pakanka dulkių ar net aitresnio mamos dezodoranto kvapo, o ką jau kalbėti apie bakterijas ir virusus. Jei iš nosytės nebėga išskyros, nėra kosulio ir temperatūros, o šnopavimas sumažėja išvalius nosies angas, vadinasi – tai ne sloga.
Žindomi kūdikiai sloga serga rečiau. Gimęs mažylis įgauna imunitetą pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius, bet būna atsparus tik daliai mikroorganizmų, kurie sukelia slogą. Kūdikiui augant, įgytas imunitetas silpnėja. Kad būtų mažiau rizikos užsikrėsti sloga, žindanti mama, kai pati negaluoja, turėtų žindyti užsidėjusi medicininę kaukę. Gimus naujagimiui nereikėtų kviesti svečių pirmas kelias savaites, nes tarp jų visuomet bus vienas kitas virusų nešiotojas, nors pats jausis gerai.
Kaip gydyti: Nors šiaip kūdikiams pagalvėlės nereikia, sloguojančiam ją vis dėlto padėkite, kad gleivės netekėtų į nosiaryklę. Kūdikio kambarį drėkinkite drėkintuvais. Iš nosies kuo dažniau išsiurbkite gleives. Jei gydytojas skyrė į nosį lašinamų vaistų, juos lašinkite tik išsiurbę gleives. Kai kurios mamos naudojasi močiučių patarimais ir suslogavusiam kūdikiui į nosį lašina savo pieno. Mamos pienas slogos negydo ir nosies kraujagyslių nesutraukia. Motinos pienas gali sutirštinti nosies sekretą, pridžiūti ir dar labiau užkimšti nosį. Kūdikio nosytę plaukite tam skirtomis priemonėmis. Pirkite specialius kūdikiams skirtus flakonėlius, kurių antgaliai pritaikyti mažoms nosies landoms.
Sloguoja darželinukas
Ūmią peršalimo slogą paprastai sukelia virusai, o ją skatina drėgnas, šaltas oras, skersvėjai. Sloga dažniau serga vaikai (net 6–8 kartus per metus), rečiau suaugusieji ir tik labai retai – užsigrūdinę žmonės, kurių imuninė sistema yra stipri. Kolektyvus lankantys vaikai sloga gali susirgti keletą kartų per sezoną, tai normalu. Sloga vaikai lengvai suserga, jei iš šiltos patalpos išeina į šaltą lauką. Todėl nereikia gerai prikaitinti kambarių, kad vaiko, išsiruošusio į lauką, neištiktų temperatūrų kontrastas.
Slogą skatina skersvėjis, nes veikia nosies gleivinę, susilpnėja kraujotaka ir nosies gleivinės plaukelių judėjimas, o virusams susidaro palankios sąlygos joje įsikurti.
Pirmieji slogos požymiai – tai nebūtinai gausios išskyros iš nosies, o tiesiog pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, sumažėjęs apetitas, kosulys, neramus miegas. Vaikai tampa irzlūs, nes paburksta kvėpavimo takų gleivinė. Dėl to dar labiau susiaurėja ir taip jau siauri kvėpavimo takai. Vaikas, kuris sunkiai gali kvėpuoti per nosį, išsižioja ir kvėpuoja per burną. Kvėpavimas per burną džiovina burnos gleivinę, atsiranda dar vienas nemalonus jutimas – troškulys, sausos burnos ir sauso liežuvio pojūtis.
Kaip gydyti: Kuo vaikas didesnis, tuo lengviau jis ištvers slogos nepatogumus. Lengva sloga gali greitai praeiti, jei išmoksite ją pažaboti pirmomis dienomis. Išmokykite vaiką tinkamai išsišnypšti nosį. Šnypšti reikia atskirai kiekvieną nosies pusę, taip užkratas nepateks į prienosinius ančius ar ausies trimitą. Jei sloga susirgo šeimos narys, jis turi nosį šnypšti į vienkartines popierines nosinaites. Medžiaginėje nosinėje bakterijos gali daugintis, o numesta panaudota nosinė „sėja“ aplink save užkratą. Jei vaikas nemoka nosies išsišnypšti pats, išskyras nuolat ir kantriai išsiurbkite specialiu siurbtuku.
Ūmios slogos sukėlėjai virusai nesidaugina, kai žmogaus kūno temperatūra yra nedaug aukštesnė už normalią kūno temperatūrą (~37ºC). Todėl vaiko kojos turi būti sausos ir šiltos. Jei pajutote, kad virusai sėlina, tinka karštos kojų vonelės, be jokių priedų, ekstraktų, mažiausiai tris kartus per dieną.
Suslogavusiam vaikui duokite gerti karštų gėrimų, geriausiai arbatos.
Vaiko kambaryje palaikykite 20ºC temperatūrą, drėgną orą ir dažnai kambarį vėdinkite. Dėl vėsaus oro mažiau burksta nosiaryklės gleivinė, ir dėl to vaikas lengviau kvėpuoja.
Panosės odą patepkite minkštinančiu gydomuoju tepalu. Jis skatins sudirgusią, pažeistą odą atsinaujinti, dezinfekuos. Kuo dažniau tepsite, tuo geriau.
Jeigu gydytojas skyrė, lašinkite į nosį vaistus, prieš lašindami pašildykite juos iki kūno temperatūros (vaistų buteliuką 5–7 min. palaikykite saujoje). Kad įlašinti vaistai geriau pasklistų, pirštu nestipriai 2–3 kartus spustelėkite išorinę nosies sienelę.

Sloga užtruko
Kada sloga jau laikoma užsitęsusia? Jei ji užsitęsė ilgiau 7–10 dienų, galima sakyti, kad komplikavosi. Dvi savaites nesibaigiantį šnarpštimą, padidėjusį varvėjimą iš nosies reikia vertinti kaip užsitęsusią slogą ir kreiptis į gydytoją. Jeigu gydant slogą atsiranda galvos skausmų, greičiausiai tai komplikacijos pradžia. Pati sloga gali sukelti sunkumo jausmą galvoje, tačiau aštrių jos skausmų paprastai nesukelia.
Žinoma, sloga ne kiekvienam vaikui komplikuojasi. Taip būna vaikams, kuriems neišoperuoti išvešėję adenoidai, kurių mamos susirgusių sloga negydo, nemoko išsišnypšti nosies. Vadinamoji „stazė“ nosyje sudaro geras sąlygas bakterijoms daugintis.
Dažniausios slogos komplikacijos:
Paprastai tai būna sinusitas – prienosinų ančių (sinusų) pūlinis uždegimas. Virusai tik paruošia dirvą, o ją užvaldo ir įsisėja bakterijos. Užblokuotas kvėpavimas sutrikdo prienosinių ertmių vėdinimąsi, susidaro sąlygos pūliniam uždegimui. Sinusitas gydomas antibiotikais.
Vaikams, kurių adenoidai padidėję, slogos virusai ir mikrobai gali sukelti adenoidų audinių uždegimą adenoiditą. Tada sutrinka vieno ar abiejų ausų klausomųjų vamzdžių funkcija, prikurstama.
Po klausomojo vamzdžio uždegimo lieka tik vienas žingsnis iki rimtesnės komplikacijos – pūlinio ausų uždegimo otito. Mat ausų trimitas atsiveria nosiaryklėje, o sloguojant šią angą iš visų pusių apspinta mikroorganizmai, kurie veržiasi pro vamzdį ir jaučiasi padėties šeimininkais.
Infekcija lengvai gali slysti kvėpavimo takais žemyn, net iki plaučių. Tad dažnai pasitaiko ne tik sloga, bet ir ryklės gleivinės uždegimas faringitas.
Sergančiųjų sloga balsas pasikeičia, jis įgauna nosinį atspalvį (prancūziška tarsena). Vaikas prikimsta. Taip prasideda gerklų gleivinės uždegimas – laringitas.
Praėjusi gerklų užkardą, infekcija lengvai pažeidžia bronchus, sukeldama bronchitą.
Tad, jei sloga užsitęsė, atsirado kosulys ar prikimo balsas, temperatūra pakilo daugiau nei iki 38ºC, pradėjo skaudėti ausis, veidą ar kaktą, atsirado tirštų baltų ar gelsvų tąsių išskyrų iš nosies, kreipkitės į ausų-nosies-gerklės ligų gydytoją.