Ką daryti, jei kūdikiui užsikimšo nosis? Visi žinome, kokia nemaloni savijauta, kai bėga nosis. Bet mes, suaugusieji, galime išsišnypšti, galų gale – tikrai neuždusime, nes mokame kvėpuoti per burną. Užtat mažam vaikučiui sloga gali būti tikras išbandymas.
Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Kodėl nevisagaliai mamos antikūnai
Pagal visus logikos dėsnius, pirmųjų mėnesių kūdikiai turėtų nesirgti peršalimo ligomis. Galima pajuokauti, kad būtent kūdikiai laikomi itin šiltai aprengti ir apkloti, tad neturi jokių galimybių peršalti. Tačiau visi žinome, kad peršalimo ligos taip vadinamos nebūtinai dėl to, kad žmogus sušąla. Virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų ligos žodžiu „peršalimo“ vadinamos tik dėl susitarimo. Kita vertus, kūdikiams tikrai mažai šansų pasigauti virusus, nes mama per savo pieną perduoda vaikui antikūnus, kurie saugo iki 6 mėn. Tad ar reikia vaikutį saugoti nuo virusų, jei jis vis tiek neapsikrės? Atsakymas – ne tik reikia, bet būtina.
Su motinos pienu žindomam kūdikiui perduodami antikūnai iš motinos organizmo. Tai reiškia, kad jei mama užsikrėtė kokia nors virusine liga, tai jos organizme pasigaminę antikūnai pateks į vaikučio organizmą ir apsaugos jį nuo šios ligos arba jis persirgs lengva šios ligos forma. Bet pagalvokime, kad virusų, sukeliančių kvėpavimo takų infekcijas, yra daugiau kaip 200, tai kokia tikimybė, kad mama yra persirgusi jais visais bei gali pagaminti antikūnus ir perduoti kūdikiui per pieną?
Kaip kūdikį apsaugoti nuo virusų
Jei gyvenate negyvenamoje saloje, galbūt virusai jūsų kūdikiui ir nepavojingi, tačiau gyvendami mums priimtinoje aplinkoje galime būti garantuoti, kad namų duris varstys gausybė lankytojų, vyresni broliai ir seserys bei jų draugai, net apylinkės slaugytoja ar galų gale vaiko tėtis. Visi jie gali atnešti užkratą silpnam kūdikėliui, kuris dar neturi savo imuniteto.
Ką daryti? Pasinaudokite 2 paprastais patarimais:
Rankų plovimas, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Visi vaikai, visi suaugę namiškiai ir svečiai, atėję į jūsų namus, pirmiausia turi nusiplauti rankas. Rankų plovimas – tai viena iš priemonių, padedančių apsisaugoti nuo virusų.
Vienkartinė kaukė. Jei į jūsų namus atėjo močiutė, auklė ar koks giminaitis, kuris tuo metu kosėja, čiaudi, galima duoti vienkartinę kaukę, nes virusai plinta iš burnos ir nosies kosint, kalbant, čiaudint. Jei patys namiškiai jaučiate viruso simptomus, kūdikį imkite irgi tik užsidėję kaukę.
Jeigu tai sloga
Sergantys sloga kūdikiai tampa irzlūs, nes kvėpuodami per burną jaučia diskomfortą. Kvėpavimas per burną džiovina burnos gleivinę, atsiranda neįprastas ir nemalonus jutimas – burnos sausumas.
Jei kūdikiui užsikimšo nosis, jį daugiau laikykite vertikalioje padėtyje – panešiokite stačią, o gulint šiek tiek pakelkite galvūgalį (miegelio metu). Šiaip kūdikiams pagalvių nereikia, tačiau suslogavusiam pagalvę vis dėlto padėkite. Kuo kūno padėtis vertikalesnė, tuo lengviau gleivės išteka iš nosies į išorę. Kai sloguojantis kūdikis guli, gleivės teka į nosiaryklę ir sukelia nemalonius pojūčius, kosulį.
Tas pat galioja ir žindymui – reikia stengtis, kad žindantis sloguojantis kūdikis būtų kuo vertikalesnėje padėtyje. Sloguojantį kūdikį geriau žindyti sėdint, kiek labiau pakėlus galvutę, krūtinėlę. Galima žindyti priglaudus kūdikį prie krūties vertikaliai. Dirbtinai maitinamą kūdikį irgi būtina imti ant rankų, nemaitinti gulinčio. Jo padėtis maitinimo metu turėtų būti kuo vertikalesnė. Prieš žindymą reikia gerai išvalyti kūdikio nosį.
Sloguojančio kūdikio valgymo ypatumai pasikeičia. Sergantis sloga mažylis gali norėti valgyti dažniau, o prie krūties išbūti trumpiau. Jeigu sloga trukdo mažyliui valgymo metu kvėpuoti, reikia daryti dažnas pertraukėles. Taip pat ir kūdikiui, maitinamam iš buteliuko, – reikia dažnai ištraukti žinduką iš burnytės ir leisti atsikvėpti. Sloguojančiam kūdikiui reikia daugiau skysčių, todėl kuo dažniau jam pasiūlykite krūtį.
Sloguojantis kūdikis gali suviduriuoti, ypač jei ilgai guli ant nugaros. Gleivės kartu su virusais, bakterijomis ir jų gaminamais toksinais nuteka į žarnyną ir gali sukelti viduriavimą.
Sloguojančio kūdikio kambarį dažniau vėdinkite, kuo grynesnis oras, tuo lengviau kvėpuoti. Jei įmanoma, kambarį padrėkinkite. Vaiko kambaryje palaikykite +20ºC temperatūrą, šiltesnės nereikia, nes nuo vėsaus oro mažiau burksta nosiaryklės gleivinė, ir dėl to vaikas lengviau kvėpuoja.
Jei nėra temperatūros, sloguojantį kūdikį vežkite į lauką – grynas oras jam geras vaistas. Sloguojantį kūdikį galite migdyti balkone, jei lauke temperatūra ne žemesnė nei +5–7ºC. Miegodamas vėsoje, jis geriau pailsės, nes vėsiame ore lengvėja kvėpavimas. Išnešusios kūdikį į lauką ar balkoną stebėkite, ar jis kvėpuoja per nosį. Jeigu per burną, – grįžkite namo. Prieš nešdamos vaiką į gryną orą, išvalykite nosį.
Iš nosies kuo dažniau specialiai tam skirtu siurbtuku išsiurbkite gleives. Kad gleives lengviau išsiurbtumėte, prieš siurbdami išplaukite nosį jūros vandeniu. Ir sveikiems vaikams rekomenduojama nosytę 3–4 kartus per dieną išplauti jūros vandeniu.
Jeigu tai nosies užgulimas
Kūdikiams, ypač pirmomis savaitėmis po gimimo, nosis būna šiek tiek užgulta, užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie kūdikiai net kelis mėnesius per nosį kvėpuoja švilpdami. Taip yra dėl to, kad kūdikių nosies landos gana siauros, – jas greitai užkemša net nedidelis gleivių kiekis. Švogždimą skatina sausas patalpų oras, todėl verta patalpas drėkinti. Džiovina ne tik sausas, bet ir šiltas oras, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 24°C.
Pridžiūvusio sekreto nei higieniniai pagaliukai, nei nosyčių siurbtukas neišvalo, todėl kūdikis ir švilpauja. Beje, nosį valyti su higieniniais pagaliukais neatsargu, nes galima sužeisti mažylio nosį. Švilpavimo garsas gali keistis, priklausomai nuo kūdikio padėties, po nusičiaudėjimo, sukosėjimo. Taip būna dėl to, kad pasikeičia kliūties kvėpavimo takuose konfigūracija ir vieta. Vienintelė priemonė nuo švilpavimo – nesudaryti sąlygų sekretui pridžiūti, nebūti aplinkoje, kurioje yra įvairių kvapų, cheminių medžiagų, kurios gali dirginti kvėpavimo takų gleivinę ir dėl to padidinti sekreciją. Orui einant pro susikaupusį skystą sekretą irgi gali pasigirsti švilpiantys, cypiantys garsai.
Pridžiūvusį sekretą geriausia išmirkyti, plaunant nosytę jūros vandeniu, renkantis skirtus specialiai kūdikiams. Nosytę išplaukite kelis kartus per dieną, o tada išmirkusį sekretą išsiurbkite siurbtuku.
Kaip atskirti, ar tai sloga, ar tik šiaip kūdikiui užsikimšo nosis? Kai prasideda sloga, būna sekrecija iš nosies, paburksta nosies gleivinė. Tuo pat metu gali pasirodyti ir kitų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo simptomų – čiaudulys, pakitusi kūdikio elgsena, nes jam gali skaudėti gerklę.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
