Freepik.com
Juos iš matymo pažįsta poliklinikos registratorės, laborantės ir slaugytojos, į jų tėvus vardais kreipiasi šeimos gydytojas. Tai vaikučiai, apie kuriuos sakome, – „dažnai sergantis“.
Visi virusai – jo
Skaičiuojama, kad vien peršalimo virusų yra daugiau kaip 100. Vaikas, ypač išėjęs į kolektyvą, neišvengiamai susidurs su šiais virusais ir sirgs – du, tris, na, keturis kartus per sezoną. Tačiau bus ir tokių vaikučių, prie kurių, tarsi prie gaudyklių, prikibs visi virusai.
Ar tie vaikučiai badauja, gyvena nevėdinamose patalpose, nemato saulės, yra apleisti? Viskas atvirkščiai – dėl jų tėvai pasiryžę padaryti viską. Būtent šių vaikų tėvai nesvarsto, kodėl tokie brangūs maisto papildai ar ankstyvojo derliaus braškės. Dažnai sergantis vaikas sujaukia visą šeimos rutiną, tenka priimti nepopuliarius sprendimus – ilgai samdyti auklę, tėvams pakaitomis eiti nedarbingumo atostogų.
Tėvai, jūs nekalti
Tėvai, auginantys dažnai sergantį vaiką, svarsto: visi vaikai šeimoje valgo tą patį maistą, taip pat prižiūrimi ir mylimi. Tačiau kodėl Tomukas tik pasloguoja, pačiaudi, ir viskas, o Tadukui sloga visada baigiasi ausų uždegimu ir antibiotikais?
Paslaptis paprasta – dalis mūsų imuninės sistemos priklauso nuo paveldimumo. Galime paveldėti ne tik akių ar plaukų spalvą, bet ir silpnesnes organų sistemas. Pvz., jeigu vaikas dažnai serga bronchitu, medikai neretai išsiaiškina, kad vaikystėje bronchitu ir plaučių uždegimu sirgo mažylio tėtis ar mama. Gali būti ir taip, kad vieno vaiko emocinė sistema yra silpnesnė, jis jautriau reaguoja į darželio lankymą, gal pavydi jaunesniajam broliukui ar sesutei dėmesio. Dėl emocinio jautrumo labiau kimba ir virusai.
Amžinas klausimas – kiek kartų normalu
Tėvai save ramina ieškodami informacijos, kiek kartų per metus normalu mažam vaikui sirgti peršalimo ligomis. Skaičiai skiriasi, jie aptakūs ir tikrai nuramina. Štai PSO skelbia, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis gali sirgti net 11 kartų per metus, ir nieko čia blogo.
Vertinant šiuos skaičius, reikia nepainioti lengvų virusinių susirgimų ir sunkesnių ligų, gydomų antibiotikais. Manoma, kad jeigu vaikas per metus 4–8 kartus suserga virusine infekcija ir nesunkiai pasveiksta be antibiotikų, jo imunitetas yra geras. Tačiau jei ligos komplikuojasi, virusines ligas lydi bakterinės infekcijos – ausų uždegimas, angina, sinusitas, plaučių uždegimas, tuomet ir 3 tokie susirgimai per metus yra daug.
Terpė yra viskas
Imunologai turi sparnuotą posakį: „Užkratas yra niekas, o terpė yra viskas“. Žinome, kad virusai gali būti lengvi, piktesni (gripo), nepažįstami (kovido). Tačiau, kalbant apie dažnai sergančius vaikus („virusų gaudykles“), svarbus yra ne tiek virusas, kiek jo „terpė“ – vaiko fizinė ir emocinė būklė.
Tokie vaikai dažniau serga ne tik pradėję lankyti kolektyvą ar prasidėjus peršalimo virusų sezonui (ko visi tikimės), bet ir kai baigiamas maitinimas motinos pienu ar mama išeina į darbą, o namuose atsiranda auklė.
Pastebėta, kad vaikai gali dažniau sirgti, jei vienas iš tėvų arba abu išgyvena nuolatinį stresą. Tarkime, tėvus slegia kasdienis rūpestis dėl darbo, namuose tvyro įtampa, o vaikas, kaip tyčia, serga ir serga.
Ką leisti virusui
Vaikui susirgus, gali būti du tėvų elgesio modeliai: nedaryti nieko, nes organizmas pats įveiks virusą, arba slopinti viruso sukeltus simptomus, nes vaikui skauda, jis karščiuoja, kosėja. Kokį gydymo kelią pasirinks tėvai, priklauso nuo vaiko amžiaus, jautrumo ir, žinoma, fakto, ar tas vaikas yra dažnai sergantis. Jeigu sloga nuolatos baigiasi ausų uždegimu, tokį vaiką reikia gydyti iškart. Jei vaikas nėra dažnai sergantis, gydytojai pataria leisti natūraliai pasirgti ir mažiau blokuoti simptomus, kurie padeda sveikti, nes karščiavimas naikina virusus, kosulys išvalo nuo užkrato kvėpavimo takus ir t.t.
Gydant vaiką, reikia atsiminti, kad patarimai, kurie rašomi „visiems“, gali netikti jūsų vaikui. Pavyzdžiui, sakoma, kad numušdami temperatūrą, kol ji nėra pakilusi iki 38,5°C, mes trukdome vaikui sveikti. Tačiau jeigu vaikutis dėl pakilusio karščio nemiega, nevalgo, verkia ir akivaizdžiai kenčia, temperatūrą reikia mažinti. Pagalbinės priemonės nuo slogos, kosulio, gerklės skausmo skirtos lengvinti simptomams, bet kartu jos labai palengvina vaikučio gyvenimą.
Pastiprinimas, bet savalaikis
Imunitetą stiprinančių preparatų gausu: vitaminai ir mineralai, žuvų taukai, ežiuolės preparatai, probiotikai, bičių produktai. Jais imunitetą stiprinti patariama tada, kai vaikas neserga, pavyzdžiui, likus mėnesiui ar bent dviem savaitėms iki darželio lankymo pradžios, arba virusų siautėjimo periodu, kai vaikas yra sveikas.
Kai vaikas jau serga, siūloma papildomai duoti tik gerųjų bakterijų (ypač jei skirti antibiotikai) ir gydytojo skirtų vitaminų.
Susirgusiam vaikui labiausiai reikia poilsio, ypač pirmomis dienomis. Tegul ilgiau pamiega, daugiau atsigeria, sumažina veiklų. Tausojantis ir ramus pirmų dienų režimas – labai efektyvus gydymo būdas.
Kita būtinybė vaikui susirgus – pakankamai gerti. Kiek tiksliai reikia išgerti, normos nėra, nes tiek suaugusieji, tiek vaikai skirtingai prakaituoja. Tam, kuris prakaituoja daugiau, reikės daugiau skysčių. Gerti reikia tiek, kad dienos metu šlapimas būtų šviesesnis negu ryte, ir kad bent 3–4 kartus per dieną pasišlapintume. Kai skysčių pakanka, lengviau pavyksta įveikti ligą, mažesnė intoksikacija.
Gerti sergant galima viską, ką tik vaikas mėgsta: mineralinį, sultis, arbatą, vandenį. Kartais gydytoja siūlo duoti net kolos stiklinę, kad paskatintų troškulį, užvestų gėrimo mechanizmą.
„Detoksikacija“ po ligos
Yra vaikų, kurie serga, regis, nuolatos – savaitė darželyje, dvi savaitės namie. Paprastai per tas „dvi savaites namie“ skiriama antibiotikų, kurie dar daugiau nualina. Tokių vaikučių imuninė sistema tarsi užblokuota. Kad ligų ratas nustotų suktis, po antibiotikų patariama „detoksikuoti“ organizmą – 2 mėnesius duoti vaikui gerųjų žarnyno bakterijų ir ryžtingai keisti gyvenimo būdą: vesti į lauką bet kokiu oru, aišku, tinkamai aprengtą, duoti valgyti šviežių vaisių ir daržovių, atsisakyti didelio saldumynų kiekio, aktyviai vėdinti patalpas, kad neišdžiūtų gleivinės (sausos gleivinės praranda natūralų barjerą ir atsparumą virusams).
Susiję strapsniai
