Ar kada nors bus atrasta vaiko imuniteto aukso formulė? Imunitetas visada buvo ir liks viena labiausiai tėvus jaudinančių temų.
Laba diena, dabar imuniteto „žinovų“ ir „specialistų“ labai daug. Moko visi, kurie netingi: žurnalistai, vaistininkai, homeopatai, žolininkės, žaliavalgiai. Kiekvienas traukia į savo pusę. Jų nuomone, imunitetui tinka beveik viskas… Argi taip gali būti? Kokia ta paslaptingoji vaiko imuniteto aukso formulė?
Jums dėkinga mama V.Č.
Didžiausia gamtos dovana
Žodžiu „imunitetas“ apibūdinama labai sudėtinga sistema, kurią sudaro 5 milijardai nuolat tarpusavyje tiksliai veikiančių ląstelių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Tai gamtos dovana, kuri leidžia organizmui išlikti pačiu savimi, apsisaugoti nuo to, kas jam genetiškai nepriimtina, ir apsivalyti nuo pačiame organizme atsiradusių pažeistų ar pakitusių ląstelių.
Imuninės sistemos organai ir ląstelės yra išsidėsčiusios įvairiose kūno vietose ir organuose. Vienuose jų – kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje – gaminamos imuninės ląstelės. Kituose – adenoiduose, tonzilėse, limfmazgiuose, blužnyje, plonajame žarnyne, apendikse – vyksta kova su organizmui svetimais agentais.
Kai sutrinka viena šios sudėtingos savireguliacinės sistemos grandis, gali išsiderinti visa sistema.
Kaip vyksta kova
Žvalgyba. Kol organizmas gyvas, jame nuolat kursuoja specialios imuninės sistemos ląstelės-žvalgai ir tikrina visų kitų organizmo ląstelių būseną, prašo pateikti „molekulinį pasą“.
Demaskavimas. Tokiu būdu greitai aptinkami įsiveržę priešai: bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai, svetimi baltymai ir „sugedusios“, neatitinkančios molekulinio paso savojo organizmo ląstelės.
Kviečiami šauktiniai. Apie aptiktą priešą tuojau pat perduodamas signalas kitoms ląstelėms, kurios priešą izoliuoja ir naikina.
Mikromūšiai. Nedidelių kovų nepajuntame, nes jos nesutrikdo organizmo funkcijų, savijauta išlieka nepakitusi.
Karas. Kai priešų daug ir jie agresyvūs, imuninė sistema reaguoja stipriai persitvarkydama – prasideda uždegimas, organizmas suserga. Liga užtrunka tol, kol imuninė sistema kovoja su priešu ir atkuriamos pažeistos organizmo funkcijos.
Deportacija. Imuninė sistema organizmą nuo ligų sukėlėjų ir svetimų medžiagų saugo ir kitais būdais. Pvz., organizmas gali bandyti nepriimtinomis medžiagomis atsikratyti mechaniškai: kosuliu, čiauduliu, viduriavimu, vėmimu.
Prasidėjusios slogos ar suskystėjusių išmatų paskirtis yra tokia pati – įklampinti pavojingus mikroorganizmus, stabdyti jų plitimą ir dauginimąsi. Tarkime, kai burnoje atsiranda uždegimas, pagausėja seilių, kurių paskirtis – išplauti mikroorganizmus ir stabdyti jų plitimą ir dauginimąsi.
Sienų apsauga. Kūnas turi išorės sieną – odą. Viena iš odos funkcijų irgi yra stabdyti svetimų medžiagų prasiskverbimą į organizmą. Jei oda nėra sveika, ligų sukėlėjams kur kas lengviau prasibrauti į organizmo vidų.
Budintys sargybiniai. Imuniteto sargybiniai yra gerosios bakterijos, kurių yra visur: ant odos, burnoje, žarnyne, lytinių organų gleivinėse. Kol jų yra tiek, kiek reikia, jos veikia kaip papildoma apsauga nuo blogųjų bakterijų.
Imuniteto aukso formulė – kaip keitėsi požiūris
Imuniteto srityje nuolatos vyksta moksliniai tyrimai ir skelbiami nauji atradimai. Todėl visiškai normalu, kad kartkartėmis kažkokia sena teorija paneigiama. Štai paprasti pavyzdžiai.
Dar prieš 15–20 metų buvo labai tikima vitaminų ir mineralų papildais – rašėme daugybę straipsnių, kad šaltuoju metų laiku vaikui būtina gauti polivitaminų (taip buvo vadinami vitaminų kompleksai). Dabar teigiama, kad papildai reikalingi tik tada, kai nustatomas vieno ar kito elemento trūkumas, o maitinti vaiką vitaminais šiaip sau yra didelė klaida, nes apkraunamos gležnos kepenys ir inkstai.
Kitas imuniteto stiprinimo aukso standartas buvo grūdinimas – nuoseklus, su aiškiomis programomis, kaip pasiekti tokį lygį, kai kūdikį bus galima nulieti lediniu vandeniu. Dabar net sunku tuo patikėti, bet garbingi profesoriai mums duodavo interviu būtent apie tokį drastišką leliukų grūdinimą. Kaip supratote, to nebesiūloma – skatinamas paprasčiausias sveikas gyvenimo būdas, kai vaikas kasdien pabūna lauke.
Naujovės – nervai, hormonai ir žarnyno tema
Atmintinėse, kuriose vardijama, kaip palaikyti gerą imunitetą, į viršų vis labiau kyla neapčiuopiami imuniteto stimuliatoriai, – geros emocijos, prisilietimai, antistresinė aplinka. Įrodyta, kad stresą patiriantis vaikas susirgs daug greičiau – tai viena iš priežasčių, kodėl taip greitai suserga darželio debiutantai.
Kita naujovė imuniteto tyrinėjimuose yra mikrobiotos vaidmuo. Mūsų žurnalo puslapiuose šis terminas atsirado vos prieš 3–4 metus (mikrobiotos tyrinėjimų proveržis pasaulyje įvyko 2013 metais ir tęsiasi iki šiol). Būtent žarnyne mūsų imuninė sistema turi atskirti, su kuo reikia kovoti ir neįleisti į organizmą, ką reikia sunaikinti, o ką reikia atrinkti ir palikti. Kai mikrobiota sveika, jos balansas nesutrikęs, organizmas geriau ginsis nuo ligų. Štai dėl ko gydytojai jau be jokių abejonių skiria vaikams gerųjų bakterijų, kai reikia vartoti antibiotikus, ar kai vaikas patenka į mikrobiotai nepalankias situacijas, – kelionėse ar kai siautėja žarnyno virusai.
Tėvai mėgsta patarimų dešimtukus
Internete ir spaudoje rasite įvairiausių patarimų, kaip palaikyti ar stiprinti vaiko imunitetą. Visi tie patarimai panašūs ir labai paprasti. Pagal savo supratimą susidėliokite dešimtuko punktus – kas aukščiau, kas žemiau, nes aiškaus atsakymo, kuris punktas svarbiausias, jums kol kas negali duoti joks imunologas.
Štai mūsų siūlomas dešimtukas „Imuniteto aukso formulė“:
- Sukurkite vaikui saugią ir palaikančią emocinę aplinką, laimės hormonai daro stebuklus.
- Suderinkite vaiko fizinį krūvį, nes dabar jaučiami dvigubi standartai: dalis vaikų alinamai sportuoja beveik kiekvieną dieną (kurie lanko profesionalius sporto būrelius), dalis tiesiog guli ant sofų. Abu kraštutinumai imunitetui kenkia. Per dieną nors 30 minučių vaikas turi aktyviai judėti, pageidautina, kol suprakaituoja.
- Stenkitės, kad vaikas pakankamai miegotų, – atsigultų laiku, neišsimuštų iš miego ritmo savaitgaliais. Miegas vaiką gydo, augina ir net daro protingesnį.
- Mityba ir dar kartą mityba. Greitas maistas, cukrus, kola – tai beveik neišvengiami dalykai šiais laikais, tačiau būtina juos riboti.
- Pasirūpinkite, kad vaiko organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mineralų. Atlikite kraujo tyrimus dėl vitamino D, geležies, stebėkite kūno siunčiamus signalus, nes jie išduoda, ko vaikui gali trūkti.
- Išmokykite vaiką gerti pakankamai vandens.
- Vaiko mikrobiota jūsų rankose. Įveskite į mitybą raugintus pieno produktus, raugintas daržoves, virusų siautėjimo metu duokite vaikui probiotikų.
- Reguliariai vėdinkite namus, siekite, kad kambarių oras būtų sveikas, – ne per sausas, ne per drėgnas, be pelėsių, dulkių erkių. Mes labai daug laiko praleidžiame namuose, ir kartais ta viena kita valanda lauke nekompensuoja žalos imunitetui, kokią vaikas patiria būdamas namie.
- Grūdinkite vaiką, tačiau ramiai, linksmai, saugiai. Ledų porcija, pabraidymas po balas, pabėgiojimas basam po pievą, sniego mūšis žiemą – idealūs grūdinimo elementai.
- Peršalimo sezono metu vartokite natūralius imunostimuliatorius, tik atsirinkite, kas vaikui tinka: vitaminas C iš šaldytų uogų, medus, česnakas, o jei gydytojas pataria – šeivamedžio, propolio, alavijo, islandinės kerpenos, gysločio preparatai.
Yra ir daug kitų patarimų, pavyzdžiui, negyventi prie aukštos įtampos elektros stočių, neleisti vaikui miegoti pasidėjus telefoną prie galvos, nerūkyti prie vaiko, vengti buitinės chemijos, pirkti tik sertifikuotus žaislus ir t.t. Ir dar – nemaukite visų vaikų imuniteto ant vieno kurpalio. Imuniteto aukso formulė labai priklauso nuo genetikos, ir net dvynukai gali turėti visai skirtingą imunitetą, jei vienas bus paveldėjęs iš mamos, o kitas – iš tėčio.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
