Freepik.com
Karantinas baigėsi, bet karantininiai įpročiai tęsiasi. Mūsų vaikai mieliau renkasi sustingti prie ekranų negu eiti į lauką žaisti sniego mūšio. Kas nutiko ir kuo tai gresia?
Vaikams nebereikia… žieminių batų
Šiais laikais daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe.
Apie tai, kad fizinis vaikų aktyvumas pasiekė žemumas, patvirtina vienos mamos replika: „Mūsų vaikui jau kelinta žiema nereikia žieminių batų, nes į mokyklą atvežame iki durų, taip pat ir parsivežame. Žiemą lauke jis nueina daugiausiai 300 žingsnių per dieną“. Nesitikėkite, kad toks vaikas, grįžęs iš mokyklos, pradės sportuoti ir judėti, kaip patrakęs. Jis įsipatogina prie kompiuterio, kur praleidžia visą likusią dienos dalį.
Kiek žingsnių per dieną turi nueiti vaikas?
Mokslininkai suskaičiavo, kad 3–4 metų vaikai per parą turėtų nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5–6 metų – nuo 11000 iki 13500, 7 metų – nuo 14000 iki 15000, 8–10 metų – nuo 15000 iki 20000. Atrodo labai daug? Tačiau maži vaikai turėtų judėti-krutėti ir savaime surinkti šiuos žingsnius.
Jeigu darželyje ir mokykloje fizinė veika ribota, reikėtų vaiką užrašyti į sporto būrelius, be to, patiems pakilti nuo sofų ir judėti kartu su vaiku.
Nauja liga – hipodinamija
Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Apie tai visi pamastėme per karantiną – vaikai atsikeldavo mieguisti, tokie ir prabūdavo visą dieną.
Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, bendrą organizmo pajėgumą.
Naujausiais duomenimis, keičiasi ir nejudraus vaiko virškinimas ir mikrobiota. Kad mažai judantiems žmonėms užkietėja viduriai, sunkiau virškinamas maistas, žinojome jau seniai. Vienas iš veiksmingų būdų pagerinti žarnyno peristaltiką – fizinė veikla. Tačiau apie tai, kad judėjimas gali pagerinti gerųjų bakterijų veiklą ir sumažinti blogųjų bakterijų dauginimąsi, – tyrimai dar pakankamai nauji.
Bakterijos sportuoja!
Žodis „mikrobiota“ reiškia žarnyno bakterijų visumą, kurią gali pakeisti jau žinomos ir vis dar nežinomos aplinkos priežastys ir kuri gali lemti begales žmogaus sveikatos niuansų.
Jau nustatyta, kad mikrobiotą keičia mityba, ligos, vaistai, kad ji skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, net geografinės kilmės. O dabar aiškėja, kad mikrobiotai įtakos turi ir fizinis aktyvumas. Fizinė veikla yra naudinga ne tik mūsų išvaizdai ir savijautai, bet ir žarnyno bakterijoms – jos irgi turi sportuoti.
Kaip įvyksta tokie atradimai? Buvo palyginta sportininkų ir sėdimą darbą dirbančių, labai mažai judančių žmonių mikrobiota. Paaiškėjo, kad fizinis aktyvumas skatina įvairius metabolinius procesus, kurie reikalingi žarnyno barjero vientisumui palaikyti ir neleidžia patogenams patekti į kraujotaką.
Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt
Kitų tyrimų metu buvo rastas atsakymas, kiek laiko reikia aktyviai judėti, kad žarnyno mikrobiota būtų sveika ir saugi. Pateiktos tokios rekomendacijos: 30–60 minučių aerobinių pratimų tris kartus per savaitę pakanka, kad mikrobiota nenuskurstų. Taip pat paaiškėjo, kad jeigu fiziškai aktyvus žmogus šešias savaites gerokai sumažina fizinį krūvį ir pereina prie „sėdimo gyvenimo“, labai greitai įvyksta atvirkštiniai mikrobiotos pokyčiai. Tai rodo, kad pratimų poveikis yra, deja, laikinas – neįmanoma prisisportuoti į priekį, tai turime daryti nuolatos.
Išvada? Reguliarūs vidutinio sunkumo fiziniai pratimai didina žarnyno bakterijų įvairovę, tačiau tai galioja tik reguliariai mankštinantis, nes fizinės veiklos nutraukimas gali sukelti žarnyno mikrobiotos disbalansą.
Beje, gera mikrobiota atsidėkoja sportuojančiam žmogui – taip gerėja deguonies pasisavinimas.
Sportuoti ne namuose – naudingiau
Kai per karantiną buvo STOP juostomis aptvertos vaikų žaidimų aikštelės, vaikai nelankė kolektyvų ir neturėjo galimybės bendrauti, imunologai jau žinojo – po karantino prasidės ligų vajus. Kuo daugiau vaikas liečiasi prie įvairių paviršių, tuo daugiau informacijos gauna jo imuninė sistema. Tai įrodė neseniai Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas. Jie nusprendė išbandyti, kaip žaidimų aikštelių papildymas natūraliais elementais (kai sūpynės, čiuožyklos, suoliukai nenuplaunami, o paliekami purvini) gali paveikti vaikų imuninę sistemą ir mikrobiotą.
Per 28 dienas trukusį tyrimą vaikai kasdien praleisdavo po 90 minučių žaidimų aikštelėje savo dienos priežiūros centre, o po to tyrėjai ištyrė jų odą ir kraują. Tyrime dalyvavusių vaikų antišuždegiminių baltymų santykis ir mikroorganizmų įvairovė buvo kur kasi didesni nei kitų. Tai įrodo, kad sąveika su natūralia aplinka praturtina žmogaus mikrobiotą, padeda subalansuoti imuninę sistemą ir suteikia didesnę apsaugą nuo alergijų ir uždegiminių ligų.
Tad, jeigu kyla dilema, kur vaikui geriau sportuoti – nuosavo namo kieme ar sporto būrelyje, neabejokite.
Judrumas žiemą
Šaltuoju metų laiku oro sąlygos riboja žaidimus lauke. Teks įsirengti „sporto klubą“ namuose. Namuose galima įrengti karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau galima pritaikyti buityje ir esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui. Pavyzdžiui, žaiskite su vaiku šokinėjimą per kliūtis, išdėlioję pagalvėles, minkštus žaisliukus. Jėgą lavins žaidimas, kai vaikas iš vienos vietos į kitą turės nunešti pagalves ar minkštus žaislus.
Kaip išjudinsite vaiką, – jūsų kūrybingumo reikalas. Galbūt po šio straipsnio įsigysite slides ar termorūbus sniego pramogoms. Prieš akis dar ilgi žiemos mėnesiai.
Persisportuoti irgi nepatartina
Kartais tėvai perlenkia lazdą užkraudami vaikams per didelį fizinį krūvį. Tai ypač aktualu tiems, kurie pasirinkę profesionalesnius būrelius – lanko daug krepšinio ar futbolo treniruočių per savaitę.
Per intensyvios treniruotės arba tokios, kurios neatitinka vaiko amžiaus, irgi gali sukelti mikrobiotos disbalansą. Dėl to gali padidėti žarnyno pralaidumas, kuris, leisdamas bakterijoms ir jų komponentams patekti į kraują, gali sukelti uždegimą organizme. Persisportavusiam vaikui gali pūsti ir skaudėti pilvą, per didelis fizinis krūvis gali būti pykinimo ir viduriavimo priežastis.
„Mamos žurnalas“
