Jei vaikas mėgsta jogurtą, tėvai džiaugiasi – vadinasi, su maistu gauna gerųjų bakterijų. Tačiau retai kuris susimąsto, kad šalia jogurto turėtume padėti ir duonos riekutę.
Šiame straipsnyje pakalbėsime apie probiotikus (gerąsias bakterijas) ir prebiotikus (gerųjų bakterijų maistą).
Sveiki tėvai – nebūtinai sveiki vaikai
Jeigu gimėme ilgaamžių šeimoje, dar nieko nereiškia – ištirta, kad genetika gali lemti tik 1/5 mūsų sveikatos.
Didžiausią įtaką sveikatai turi šie veiksniai:
Gyvensena ir elgsena (apie 50 proc.)
Genetiniai ir biologiniai (apie 20 proc.)
Aplinka (fizinė, socialinė, politinė, išteklių – apie 20 proc.)
Sveikatos priežiūra (apie 10 proc.)
Žinoma, mes nepakeisime oro ir maisto užterštumo, sveikatos apsaugos sistemos, tačiau nuo mūsų priklauso net pusė sveikatos ir ilgaamžiškumo sėkmės. Kodėl neėmus šio reikalo į savo rankas?
O kaip tai padaryti? Pasak profesoriaus Rimanto Stuko, rūpintis sveikata galima tada, kai ji yra. Jei turi šuniuką – gali juo rūpintis. Tačiau neįmanoma pasirūpinti šuniuku, jei jo nėra. Tad pirmiausia mes turime sveikatą turėti. Štai dėl ko pastaruoju metu medicina vis labiau sukasi į sveikatinimą, o ne tik į gydymą. Medicina ieško naujų kelių, kurie padėtų kūnui išgyti pačiam. Todėl kuriami ir siūlomi tokie vaistai ir gydymo būdai, kurie atitiktų natūralius kūno mechanizmus. Vaistai skirti veikti kūną, o naujosios kartos gydymo priemonės – veikti kartu su kūnu. Mes esame užaugę kultūroje, kurioje daugybę metų buvo siekiama kūną kažkaip veikti, mažinti (svorį), didinti (ištvermę), slopinti (stresą), skatinti (darbingumą) ir t.t. Dabar vis labiau linkstama prie to, kad nereikia veikti kūno, o reikia eiti kartu su juo. Kūno potencialas yra beribis, kaip pati gamta, tad reikia tik kūnui padėti susidoroti su iškilusiais iššūkiais.
Sveikatos jėgainė mūsų žarnyne
Vienas iš milžiniškų kūno potencialų yra mikrobiota. Apie tai daug kalbama ir rašoma, todėl pasikeitė senovinis požiūris, kad „mikrobiota – tai kažkas apie viduriavimą“. Jau žinoma, kad žarnynas turi didžiulę įtaką ne tik mūsų fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Kad tai antrosios mūsų kūno smegenys. Kad pagalba žarnynui – tai pagalba kūnui likti sveikam. Juk gerai veikiantis žarnynas yra didžiausias ligų barjeras. Jeigu įmanoma subalansuoti mikrobiotą, ją praturtinti ar net pakeisti, įmanoma įveikti daugybę ligų.
Mikrobiota nėra nauja tema. Dar Lui Pasteras teigė, kad žarnyno bakterijos padeda virškinti, o be jų gyvenimas būtų neįmanomas. Mikrobiologas Ilja Mečnikovas dar 1908 metais gavo Nobelio premiją už darbą fagocitozės srityje. Jis tyrė pieno rūgšties bakterijų įtaką žarnyno mikrobiotai ir Bulgarijos gyventojų ilgaamžiškumui. Mat šie ilgaamžiai vartojo daug rūgščių pieno produktų. Šiuolaikiniai mokslininkai irgi turi ką pasakyti, štai, prancūzų gydytojas Gerard Corthjer sako: „Mikrobiota yra jūsų angelas sargas ir gyvenimo draugas, paveldas, kuris privalo būti išsaugotas“. Mes gauname šią dovaną gimdami, bet paskui netausojam, išbarstom, numarinam, ir lieka tik likučiai, kurie nebepajėgia išsaugoti sveikatos.
Ką gali mikrobiota
Mikrobiota atlieka dvi funkcijas:
Metabolinę, nes virškina maistą, pasisavina maistingas medžiagas, sintetina kai kuriuos vitaminus ir biologiškai aktyvias medžiagas. Net 80 proc. mūsų laimės hormono seratonino gaminama žarnyne!
Apsauginę, nes visa žarnyno gleivinė yra padengta mikrobiotos kilimu, plėvele, kuri yra fizinė apsauga nuo patogenų. Įrodyta, kad gerosios bakterijos žarnyne kovoja su blogosiomis, toje kovoje prikabina prie savęs blogąsias ir išveda iš organizmo arba absorbuoja toksinus ir juos skaldo. Žarnyne aktyvinamas imuninės sistemos atsakas, tarkime, gaminasi imunoglobulino A.
Mikrobiota yra galinga, tačiau ir trapi. Ją veikia vaistai (ypač antibiotikai), mityba, ligos, aplinka, gimdymo ir kūdikio maitinimo būdas, nutukimas, fizinis aktyvumas, amžius, genetika.
Motinos įsčiose vaiko žarnynas yra beveik sterilus. Mikrobiota pradeda formuotis per gimdymą ir pirmąsias gyvenimo dienas. Daugiausiai bakterijų naujagimis gauna iš motinos, o kaip seksis kurtis mikrobiotai, priklauso nuo gimimo ir maitinimo būdo (privalumai gimdant natūraliai ir maitinant savo pienu). Vaikystėje mikrobiotos įvairovė padidėja, nes vaikas valgo vis įvairesnį maistą. Suaugusio žmogaus mikrobiota pasiekia tobulybę, žinoma, jeigu jos nenualina ligos, vaistai ir kiti aplinkos veiksniai. Na, o senstant mikrobiota vėl šiek tiek nuskursta, rūšių mažėja.
Kas yra probiotikai
Kas yra probiotikai, žino dauguma tėvų. Paprasčiau tai vadiname gerosiomis bakterijomis, kurias gauname su maistu arba nusiperkame vaistinėje. Probiotikų apibrėžimas yra toks: „Gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamu kiekiu, naudingi šeimininko sveikatai“. Pats pavadinimas sako „pro“ (kartu) ir „bio“ (gyvybė).
Probiotikai gali būti:
Natūralūs. Tai fermentuoti pieno produktai, raugintos daržovės, raugas. Kiekviena tauta turi savo ypatingų patiekalų ir „probiotinių“ paslapčių, pavyzdžiui, korėjiečiai turi kopūstus kimči, kinai – kombučą, mongolai – raugintą kumelės pieną kumysą, mes – raugintus kopūstus.
Praturtinti produktai. Tai komerciniai pieno produktai su probiotikais, kur probiotikai išauginti dirbtiniu būdu, o pieno produktas yra kaip nešėjas. Ant etikečių dabar dažnai galima pamatyti užrašą, kad produktas praturtintas gerosiomis bakterijomis (dažniausiai tai laktobakterijos), jų dedama į jogurtus, net į šokoladą.
Maisto papildai. Čia gerųjų bakterijų rūšių ir sudėčių įvairovė pati įvairiausia, probiotikų papildų rinkoje šiuo metu yra 40 rūšių.
Probiotikai – vaistai. Jų Lietuvoje registruota tik pora pavadinimų. Tai tiksliai dozuojami preparatai, kuriuos gaminant atliekamos klinikinės studijos, pasitelktos aukščiausios technologijos ir ypatinga gamybos kontrolė.
Probiotikų papildai gali padėti esant vidurių užkietėjimui, viduriavimui, dirgliosios žarnos sindromui. Jų efektas priklauso nuo genties, rūšies, padermės. Štai geroji bakterija Bifidobacterium longum 35624 – ji sumažina dirgliosios žarnos sindromo simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis žarnyne, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas. Iš pavadinimo išskaitome, kad Bifidobacterium – gentis, longum – rūšis, o 35624 – padermė. Kartais padermė lemia, koks bus bakterijos poveikis. Pavyzdžiui, viena bakterija Escherichia colli padermė Nisse 1917 bus probiotikas, o kita padermė 0157:H17 l – patogenas, kuris sukelia toksinį viduriavimą, keliautojų diarėją.
Kas yra prebiotikai
Prebiotikų sąvoka dar nėra tokia išpopuliarinta. Ar tai kitokia gerųjų bakterijų rūšis? Paprastai tariant, probiotikai yra mūsų gerosios bakterijos, o prebiotikai yra jų maistas. Tai tarsi žuvytės akvariume (probiotikai) ir jų pašaras (prebiotikai), be kurių žuvytės tiesiog neišgyvens.
Kad gyventų ir daugintųsi, bakterijos maistą gauna iš: grūdinių kultūrų (66 proc.), svogūnų (17 proc.), česnakų (5 proc.), bananų (4 proc.), porų (3 proc.), artišokų (2 proc.) ir kitų daržovių (3 proc.).
Jeigu valgome visavertį maistą, to turėtų užtekti, tačiau jeigu mityba monotoniška, maistas apdorotas, trūksta skaidulų, tai mūsų mikrobiota badauja ir neatlieka savo funkcijų. Kad lengviau būtų prisiminti – mūsų mikrobiota valgo tai, ko nesuvirškiname mes. Kai maistas perdirbtas, lengvai pasisavinamas, mikrobiotai nieko ir nebelieka.
Kam tiek milijardų?
Nusipirkus probiotikų galima sugluminti, kad juose – milijardai gerųjų bakterijų. Kodėl mes turime išgerti tokius kiekius? Pro skrandžio rūgšties barjerą gyvybingos praeina tik 0,1–5 proc. bakterijų, tad kartais ir vienas procentas yra sėkmė. Nuolatos kuriamos technologijos, specialios miktokapsulės, kad kuo daugiau bakterijų būtų nunešta tiesiai į žarnyną ir joms nereikėtų taip masiškai žūti skrandyje. Kiek bakterijos bus gyvybingos, priklauso nuo pagaminimo, vartojimo formos, kaip geriama (po valgio, prieš valgį), paties žarnyno.
Atspariausias – mieliagrybis
Probiotikai yra dviejų rūšių. Bakterinės kilmės (Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus GG, Bifidobakterijos, Enterococus faeceum) ir nebakterinės kilmės, kurių yra tik viena rūšis – Saccharomyces boulardii.
Mieliagrybis 10 kartų didesnis už bakteriją, jis atsparus skrandžio rūgštims, kur kas labiau apsaugo žarnyno gleivinę. Kadangi jis nėra mūsų žarnyno gyventojas, būna žarnyne tik tol, kol vartojamas, bet per tą laiką išveda daug patogenų, prikabinęs prie savęs, taip atlaisvina vietą gerųjų bakterijų dauginimuisi. Kadangi mieliagrybis saugus vartojant su antibiotikais ir kitais vaistais, jis skiriamas ligos metu. Mieliagrybis nekolonizuoja žarnyno, nekeičia mūsų žarnyno mikrobiotos ir praėjus 3–5 dienoms po vartojimo pasišalina.
Temą apie mikrobiotą ir probiotikus apžvelgsime dar ne kartą – juk nuolatos vyksta tyrimai, studijos ir laukiama dar labai daug atsakymų.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
