Išaugus pragyvenimo kainoms, nemenka našta užgulė ir mažus vaikus auginančius tėvus. Šie dažnai pripažįsta nenorintys taupyti vaiko sąskaitą, tačiau, anot gydytojos, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėjos Indrės Plėštytės-Būtienės, neretai „švieži“ tėvai ir persistengia, išlaidaudami ten, kur tikrai gali sutaupyti. Ji dalijasi šešioms kategorijomis išlaidų, į kurias verta atkreipti dėmesį, planuojant savo šeimos biudžetą.
„Galvojant apie taupumą visada siūlau prisiminti dvi frazes: „noriu“ ir „reikia“, jos galioja ne tik kalbant apie finansus, bet ir kitose srityse“, – pabrėžia gydytoja. Anot jos, kartais tėvai pasiklysta tarp savo norų, nerealizuotų vaikystės troškimų ir realių vaiko poreikių.
1. Šiluma. Išaugus sąskaitoms už energinius išteklius, gydytoja sako, kad kai kurie tėvai vis tiek stengiasi namuose palaikyti net ne šilumą, o karštį, manydami, kad taip geriau čia gyvenantiems mažiems vaikams. „Svarbu suprasti, kad per didelė šiluma nereikalinga nei vaikui, nei tėvams. Klaidingas požiūris, kad jeigu vaiko rankos ir kojos šaltos, tai jam visam šalta. Mažyliai neturi gyventi pastovios temperatūros sąlygomis, nes jiems svarbu išmokti palaikyti tinkamą savo kūno temperatūrą, staiga ar pamažu keičiantis aplinkos sąlygoms, grūdintis“, – paaiškina gydytoja ir priduria, kad vaikams ideali temperatūra yra apie 20 laipsnių šilumos.
Esant aukštai temperatūrai vaikas gali jaustis tingus, nenorėti judėti. Be to, svarbu nepamiršti, kad svarbu ne tik temperatūra, bet ir oro kokybė, todėl gydytoja primena reguliariai valyti oro filtrus ir prisiminti, kad jie neatstoja gryno oro, todėl vėdinti namus yra būtina.
2. Vitaminai ir maisto papildai. Gydytoja sako pastebinti, kad tėvai neretai norėdami išvengti vaikų ligų tikisi, kad tai padaryti padės plati vartojamų maisto papildų įvairovė. „Jeigu turite vieną pieštuką ir vaikas su juo piešia, nupirkus tris, jo piešimo įgūdžiai nepasikeis. Lygiai taip pat ir vartojant vitaminus bei maisto papildus labai svarbu, kad jų vartojimas būtų pagrįstas, o ne aklos rekomendacijos“, – pataria gydytoja. Jeigu kūdikis dar žindomas, visas reikalingas medžiagas, išskyrus vitaminą D, jis gauna iš mamos pieno.
3. Lepinimas maistu. Pasak gydytojos I. Plėštytės-Būtienės, neretai patys tėvai išugdo vaikų įpročius norėti saldumynų ar vaisvandenių, skatina apdovanojimus maistu ar užgaidas. Galvojant apie mažylių mitybą gydytoja ragina prisiminti natūralumą ir suprasti jį ne tik kaip ekologiją, bet plačiau – kuo grynesnius produktus. „Kam skaninti priedais (uogiene, sviestu, šokoladu, ar kt.) košę, jeigu vaikystėje ji pati skaniausia tiesiog virta vandenyje. Svarbu suvokti, kad vaikui jokio paskaninimo nereikia, jam viskas turi būti tiesiog skanu. Jeigu jis tuo metu nevalgo, nepanikuokite, bet pratinkite prie sveikos mitybos, o ne galvokite, kad pelnysite vaiko meilę duodami skanėstus“, – pastebi gydytoja.
4. Kelionės. „Mažiems vaikams kelionių nereikia, jų reikia tėvams“, – sako I. Plėštytė-Būtienė. Anot jos, svarbu suprasti, kad kelionės – tai vaiko išėjimas iš saugios aplinkos, kuri pirmaisiais gyvenimo metais yra labai svarbi. Be to, maži vaikai kelionių neprisimena, jos pradeda būti svarbios tada, kai imame prisiminti vaikystę, maždaug nuo trejų metų.
5. Žaislai, drabužiai ir kita įranga vaikams. Šiuo metu galima rasti daugybę naujų žaislų, drabužių ar įrenginių, skirtų mažiems vaikams. Tiesa, gydytoja atkreipia dėmesį, kad čia taip pat tėvai dažnai bando realizuoti savo svajones arba mano, kad naujas žaislas užims vaiką, tačiau iš tiesų mažyliams dažnai reikia ne naujų žaislų, o tėvų dėmesio ar laiko. „Svarbu įvertinti, ar tikrai vaikas neužaugs be konkretaus žaisliuko, gultuko ar kitų įrankių. Visuomet svarbiausia turėtų būti vaiko saugumas, tačiau ar tokio daikto reikia mėnesiui, ar kitam trumpam laikui – verta pagalvoti. Vaikams daug nereikia, o jeigu reikia, tai geriau turėti vieną, bet ekologišką ir saugų daiktą, kuris nebūtinai turi būti ir naujas“, – akcentuoja gydytoja.
6. Buitinė chemija. „Vyrauja nuomonė, kad visi drabužiai privalo kvepėti, tačiau visos mamos pasakys, kad kūdikis kvepia skaniausiai, tad neužmaskuokime to natūralaus kvapo, nes kuo mažesnis kūdikis, tuo jis labiau pasitelkia savo instinktus ir užuodžia mamą, jos pieną, o dėl skalbimo priemonių, kvepalų, kosmetikos, jo instinktai bus užslopinti“, – įspėja gydytoja. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad bekvapės priemonės dažnai yra tos, kurių sudėtyje yra medžiagų slopinančių kvapą, todėl reikėtų ieškoti ne jų, o tų, kurios yra be sintetinių kvapiklių.
Anot gydytojos, apskritai nereikėtų persistengti naudojant agresyvias drabužių ar namų priežiūros priemones, nes visa tai turi įtakos vaiko sveikatai, tad ir čia vertėtų prisiminti „noriu“ ir „reikia“.
