Temos apie tvarumą ir mažesnį vartojimą tapo kasdienybe. Gero tono ženklas – keistis vaikiškais drabužėliais, prikelti antram gyvenimui vaikiškus žaislus ar baldus. Kartais kelionė tvarumo keliu nebūna lengva. Skaitykite mamos Erikos istoriją.
Erika Vintalienė (27 m.) yra šventinių vaikiškų rūbų nuomos „Mados fėjos“ įkūrėja, gyvena Kaune ir augina 3 metų dukrytę Eliją. Nuolatinis Erikos darbas – orlaivių mechanikė.
Kodėl pasirinkau žaliąjį kelią
Kai pradėjau lauktis, suvokiau, kad tampu atsakinga ne tik už save, bet ir už dar vieną žmogų. Jis jau dabar kontaktuoja su pasauliu per mane, ir viskas, ką darau, veikia šį mažą stebuklą.
Dar vienas dalykas, kuris mane paskatino ieškoti ekologiškesnio gyvenimo, – prieš pat vestuves iškilęs guziukas kakle. Teko darytis biopsiją ir sulaukiau atsakymo: „Įtariama limfoma, bet reikia išsamesnių tyrimų“. Iš ligoninės išėjau verkdama. Apie save negalvojau, buvo svarbiausia, kad vyras nepalūžtų, nes man reiktų gydytis, o jam prižiūrėti ne tik mane, bet ir ką tik gimusią dukrytę. Jaudinausi, kad jeigu reikės gydytis, negalėsiu maitinti. Po 2 savaičių man pranešė, kad viskas gerai. Gaila, kad žmonės nesusimąsto apie savo sveikatą, kol nesuserga, o paskui, visus pinigus galėtų atiduoti, kad tik pasveiktų. Aš, kaip ir daugelis, esu tokia – kol negaunu spyrio į užpakalį, kol nesusiduriu su tokiais netikėtais dalykais, apie juos net nepagalvoju.
Stačia galva į ekologiją
Pradėjau ieškoti būdų, kaip pašalinti buitinius valiklius ir kitą chemiją iš savo namų, kaip dar labiau sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį ir pan. Norėjau viską pakeisti staiga, tad šiek tiek nusivyliau, kai pastebėjau, kad visa tai, ką darau, svarbu tik man vienai. Aplinkiniai ir toliau pirko vienkartiniuose maišeliuose vieną pomidorą, kaimynams buvo sunku nueiti 100 metrų už namo ir išrūšiuoti šiukšles, nes daug paprasčiau mesti į bendrą konteinerį kieme. Net artimiausi žmonės nepuolė į ekologiją stačia galva.
Vyro paprašiau už kiekvieną parneštą namo vienkartinį maišiuką į taupyklę dėti po eurą – galvojau, kad jis taip lengviau pripras prie daugkartinių maišelių. Jam būdavo juokinga, kai aš parduotuvėje prašydavau įdėti maistą į mano atsineštą indelį. Vyras nepritarė kompostavimui bute, juo labiau 5 aukšte. Vis tiek priprašiau, kad pagamintų specialų kibirą, kuriame galėtume kompostuoti balkone. Kadangi dirbu pagal grafiką, buvo sunku prisiderinti, kada kompostą išvešime į kaimą. Be to, kartą esu išpylusi per visą butą skystį, kuris susidaro rūgimo metu, kvapas tikrai nebuvo viliojantis. Nutariau šį reikalą atidėti, kai bus tam tinkamesnės sąlygos, be to nuo 2024 metų daugiabučių kiemuose bus tam pritaikyti kompostavimo konteineriai, o mums reikės tik bute turėti uždengiamus kibirėlius.

Geriau eiti mažais žingsneliais
Taigi supratau, kad viskas turi vykti po truputį, kad esu ne viena šioje tvarumo kelionėje, kad vis daugėja sąmoningų žmonių, kuriems svarbu, kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai. Atsakomybė priklauso visiems, tad kai palūžtu, primenu sau, kad net ir mažais žingsniais žengiu pirmyn.
Prieš gimstant Elijai, labai džiaugiausi atradusi nuostabias ir efektingas šluostes, kurių dėka mano namuose neliko chemijos. Norėjau ir užsidirbti iš šluosčių, tačiau nebuvo taip paprasta. Labai save spaudžiau, kad neuždirbu, kad daug laiko praleidžiu socialiniuose tinkluose populiarindama šluostes. Galų gale pervargau.
Kai ėjau į šio verslo mokymus, mums labai gražiai pateikė, kad užsidirbsime, mums skirs keliones, premijas ir pan. Iš pradžių atrodė, kad tikrai viskas lengva ir paprasta, bet paskui supratau, kad, norint išlaikyti lygį ir konkuruoti, reikia įdėti daug pastangų. Paanalizavusi supratau, kad lyderiais tapo žmonės, jau daug metų dirbę tinkliniuose pardavimuose arba prekyboje, jiems sėkmę atnešė didelis pažįstamų ratas bei patirtis parduodant.
Nors šluosčių verslas man nepasisekė, esu šiai patirčiai dėkinga, nes nuo to prasidėjo visas mano kelias, supratau, kad galiu ir pati kurti savo verslą. Esu dėkinga ir savo lyderėms, kurios man padėjo, nes pati nedrįsdavau rengti pristatymų. Vis dėlto sustabdyti veiklą labiausiai mane paskatino ne pardavimų trūkumas, o tai, kad per daug gilinausi į ekologiją ir išsiaiškinau man nepatinkančius dalykus. Jaučiau, kad meluoju tiek sau, tiek klientui.
Vaikiškų drabužių nuoma
Praeityje palikau šluosčių verslą ir ieškojau naujų idėjų, kur vyrautų tvarumas be melo, ir svarbiausia, kad viskas būtų paremta mano pačios idėjomis. Nusprendžiau, kad nuomos paslauga turėtų puikiai tikti. Ieškojau, ar dar kažkas vykdo panašią veiklą – nuomoja vaikams skirtus drabužėlius. Radau tik karnavalinių kostiumų nuomos paslaugas. Nusprendžiau įkurti virtualius šventinių vaikiškų rūbų nuomos namus. Verslą pradėjau visai nieko nežinodama, tik savo idėjos vedama.
Iš pradžių labai laikiausi savo tvarumo vertybių, kad drabužėliai būtų tik lietuvių kūrėjų, rankų darbo ir pan. Bet per kelerius metus padariau išvadas ir prisitaikiau prie klientų poreikių. Šiuo metu nuomoju rankų darbo rūbus su galimybe nusipirkti, jeigu labai norisi.
Turiu idėjų, kaip panaudoti nepasiteisinusius modelius. Noriu įkurti ir erdvę, kurioje mamos galėtų ne tik naudotis nuomos paslauga, bet ir išgerti arbatos, kavos, kol tuo metu vaikai žaistų, o vaikų edukacinės veiklos būtų apie tvarumą.
Populiariausi modeliai yra suknelės, pritaikytos gimtadienio temoms, – tai vienaragiai, undinėlės, nes klientai labai mėgsta pūstas ir su blizgučiais sukneles. Berniukams turiu lininių kostiumų, kol kas juos nelabai nuomojasi, bet tikiu, kad šiemet krikštynoms bus daugiau susidomėjimo. Dabar galvoju, ką sukurti berniukams gimtadieniams, nes pastebėjau, kad tėvai tiesiog užmauna džinsus, bet ar tikrai jie yra patogūs?

Mamos dažnai baiminasi, kad vaikai išpurvins, suplėšys drabužius, kad paprasčiau nueiti ir nusipirkti greitos mados drabužį arba perpirkti iš kitos mamos. Noriu padėti mamoms sutaupyti laiko ir pinigų renkantis rūbelius, o kartu ir prisidėti prie gamtos saugojimo, prailginant rūbų gyvavimą.
Šiuo metu kuriamas naujas „Mados fėjų“ puslapis, ten bus daug naujovių, pakeitimų, palengvinančių klientui pasirinkti nuomos paslaugą. Noriu pradėti mokytis siuvimo, kad dar labiau suprasčiau, kiek yra visokių subtilybių.
Dar viena mano svajonė – įkurti bendruomenę, kurioje galėčiau skleisti žinią ne tik apie nuomą, bet ir apie tvarumą. Šiuo metu tam sukūriau feisbuko grupę – „Kartu į tvaresnį rytojų“.
Su meile Erika