Šio straipsnio ekopašnekovė Asta Buitkutė prieš 8 metus pasiūlė žurnalui straipsnių ciklą „Gyvenu be…“. Tuo metu 2 mažų mergaičių mama aprašė, kaip jos šeima išsiverčia be sauskelnių, televizoriaus, šampūno, kosmetikos ir t.t. Tiek Astai, tiek mums tai buvo ypatingas nuotykis!
Ciklą galite skaityti čia:
https://mamoszurnalas.lt/projektas-gyvenu-be-susipazinimas/
https://mamoszurnalas.lt/projektas-gyvenu-be-ciulptuku-ir-buteliuku/
https://mamoszurnalas.lt/projektas-gyvenu-be-televizoriaus/
https://mamoszurnalas.lt/projektas-gyvenu-be-sampuno/
https://mamoszurnalas.lt/projektas-gyvenu-be-kosmetikos/
https://mamoszurnalas.lt/projektas-gyvenu-be-sauskelniu/
https://mamoszurnalas.lt/projektas-gyvenu-be-buitines-chemijos/
Tuomet Astos patirtys apie atliekų rūšiavimą, tvarumą, mažesnį vartojimą, pastangas apsaugoti gamtą nuo sauskelnių atrodė drąsios ir naujoviškos. O štai dabar visa tai atrodo normalu ir įprasta. Tiesiog Asta kur kas anksčiau suprato ir pradėjo eiti žaliu keliu, nei dauguma mūsų.
Šiandien Asta su vyru Vakariu augina 12 metų Barborą, 10 metų Mortą ir 5 metų Uršulę. Buvo įdomu, kaip sekasi eiti žaliu keliu.
Asta, prieš 13 metų buvote viena pirmųjų, kalbančių apie ekologiją buityje. Kas pasikeitė per tuos metus?
Kai ekologija tampa gyvenimo būdu, jos nė nebepastebi ir negali gyventi kitaip. Mūsų šeima nedaro nieko radikalaus, kaip jaunoji „Zero waste“ karta, kuria labai žaviuosi. Jie, gyvendami daugiabučiuose, sugeba kompostuoti, visiškai atsisako pakuočių. O mes, turėdami didelę šeimą, turime ieškoti kompromisų. Juk visi 5 turime būti nusiprausę, pavalgę, apsirengę ir neišleisti viso biudžeto prabangioms ekologiškoms priemonėms.
Kai rašiau ciklą jūsų žurnalui, daug ekologinių sprendimų mūsų šeimoje buvo visiškai natūralūs ir išliko iki šiol. Mano nuomone, kai jau užsuki kažkokius šeimos įpročius, kaip savotišką ekosistemą, jie gyvuoja patys, nebereikalaudami pastangų. Na, kad ir ekologijos klasika – rūšiavimas. Pradėti nėra taip jau paprasta. Reikia papildomo kibiro, gal dažniau vaikščioti iki konteinerio. Tačiau kai pradedi, labai greitai to nesuvoki kaip darbo.
Arba – prieš 13 metų nuėjau į muilo virimo kursus ir pradėjau gaminti muilą savo šeimos reikmėms. Nuo tos dienos aš nebegalvojau, kad tai kažkoks papildomas vargas ar darbas, – jokio kito muilo iki šiol nenaudojame, tik mano gamintą. Mums nereikia jokių dušo želių, prausiklių, nes turime mano gaminto natūralaus muilo. Vienintelis rūpestis – paskaičiuoti, kada laikas pagaminti naują partiją.
Tai jūsų šeimos per Kalėdas nenudžiugintų populiariausia dovana – dušo želė?
Tikrai labai nuliūsčiau gavusi tokią dovaną ir nežinočiau, ką su ja daryti (juokiasi). Nenorėčiau gauti dovanų ir skalbimo priemonių. Ieškome skalbiklių, kurie būtų kuo natūralesni ir darytų kuo mažesnę žalą aplinkai.
Taip pat ir dėl kosmetikos. Na neatranda mūsų namuose vietos sintetiniais kvapais dvelkiančios priemonės. Naudoju gėlių vandenis ir natūralius šalto spaudimo aliejus. Tai ir pigu, ir paprasta, ir labai tinka mano odai, o be to, – sveika. Kai noriu save palepinti, nusiperku tik iš natūralių sudėtinių dalių pagaminto serumo ar kremo, mano poreikius atliepia aromaterapijos namuose kurti produktai. O kasdienai nusiperku porą šimtų mililitrų avokadų aliejaus ir naudoju viskam.
Paauglės dukros nemaištauja, neprašo nupirkti „normalių“ kremų?
Turiu istoriją apie tai. Nupirkau paauglei dukrai tikrai kokybišką valiklį veidui vaistinėje. Dukra pabandė ir atsisakė – sako, kad „keistai kvepia“, nes tarp sudėtinių dalių buvo sintetinių kvapų. Paskui juokais papriekaištavo – „mama, tu pati mus pripratinai prie aliejukų, ir negaliu naudoti nieko kito“.
Mergaitėms daugelis ekologijos aspektų atrodo savaime suprantami. Vaikai apie tai dabar kalbasi darželiuose, mokyklose. Žino, kas yra rūšiavimas, tausojimas ne tik iš šeimos, bet ir iš savo socialinės aplinkos, dėl to mums daug lengviau. Vien tik šeimoje puoselėti šias vertybes nėra lengva. Labai šaunu, kai yra palaikymas iš mokyklos, kai ekologija tapo gero tono ženklu.
Kita vertus, aš visada už balansą, kad vertybės nenustelbtų santykio su vaiku. Kol laikai ant rankų kūdikį, – visus pasirinkimus darai tu: gali naudoti vystyklus, natūralią kosmetiką. Kai vaikas auga, jis nori ir turi susipažinti su pasauliu. Nereikia visko uždrausti. Bet visada galima kalbėti ir diskutuoti apie įvarius pasirinkimus ir jų skirtingas pasekmes.
Štai mūsų mažąją kaip magnetas traukdavo kinder kiaušiniai. Kai buvo visai mažytė, ji parduotuvėje neatsisukdama bėgdavo prie tų kiaušinių, kartais net prakąsdavo ir turėdavome pirkti. Kai ji augo, po truputį aiškinau, kad atidarius kiaušinį lieka labai daug plastiko, kad žaisliukas mažas ir su juo žaidžiama trumpai. Dabar, kai Uršulei 5 metai, mes kartu galime surasti alternatyvą. Argumentas, kad daug plastiko ir jis kenkia žemei, o žemė kartais šypsosi, o kartais liūdi (tai sužinojo iš darželio), dukrai suveikė.
Projekte dalinotės įspūdžiais, kaip gyvenate be televizoriaus. O dabar?
Iki šio neturime televizoriaus, laidas ar filmus, kuriuos pasirenkame, žiūrime per kompiuterį. Įpročio sėdėti ant sofos įsijungus televizorių pas mus nėra ir nė karto nekilo tokia idėja per visus 13 metų! Bet ar tai kažkas ypatingo – regis, dabar dauguma nebenori žiūrėti TV transliacijų su ilgomis reklamomis.
Kai imame interviu iš ekologinių šeimų, dažniausiai vėliavnešė būna moteris, o vyras tiesiog prisitaiko. Kaip yra jūsų šeimoje?
Oi, ne, pas mus kitoks variantas – viską darome kartu. Vakaris yra dar griežtesnis nei aš, ypač dėl maisto išmetimo. Jis labai stengiasi, kad nebūtų išmesta jokio maisto (jis šeimoje gamina). Vyrui rūpi, kad nebūtų prigaminta per daug, kad visi suvalgytų, kiek įsidėjo, o iš nesuvalgyto maisto būtų pagamintas kitas patiekalas. Vyras – mūsų sargas, kuris primena – na, gal nereikia tiek daug pirkti, juk nesuvalgysime (juokiasi). Vakaris išgyvena dėl pakuočių, nepraleidžia pro akis, jeigu kažkas įsigyja daiktą su dviguba pakuote. Jo svajonė (kaip ir mano) – maksimaliai sumažinti mūsų perkamų daiktų pakuočių kiekį. Jis eina į turgų nešinas indeliais, kad nupirktų produktų nereikėtų beprasmiškai į kažką pakuoti.
Žurnale dalinotės, kaip auginote dukras be vystyklų, o dabar net turite projektą „Mano vystyklai“, papasakokite.
Šis projektas gimė kartu su pirmąja dukra. Tuo metu socialiniai tinklai dar nebuvo taip užvaldę, viskas vyko gyvai, Prieraišiosios tėvystės namuose – paskaitos, bendraminčių susitikimai, gaminių pristatymai. Visi susitikę keisdavosi patirtimi, informacija, pirko vystyklus, virė gyvenimas. Tuo metu rašiau tinklaraštį. Dėsčiau savo patirtį, nes norėjau dalintis žiniomis, kurių man pačiai trūko, kai ieškojau informacijos. Kai ieškai vystyklų interneto parduotuvėse, atrodo, kad visko prirašyta labai daug, bet praktinių patarimų trūksta.
Paauginusi dukras, grįžau į darbus, o „Mano vystyklai“ persikėlė į elektroninę erdvę. Tai puiki alternatyva gyviems susitikimams! Dabar yra ir feisbuko puslapis „Mano vystyklai“, ir tame pačiame socialiniame tinkle veikia virtualus „Mano vystyklų“ klubas. Mamas, su kuriomis susitikdavome gyvai, pakviečiau į grupę, kad toliau galėtume dalintis ir diskutuoti, – čia naujos narės gali pasisemti daug patirties iš senbuvių. Įkūriau ir virtualų vystyklų turgų, kur mamos perka ir parduoda.
Kai gimė trečioji dukra, man pačiai vėl tapo aktualus vystyklų kelias, pradėjau skaityti nemokamas paskaitas „Miesto laboratorijoje“.
Labiausiai pabrėžiu, kad mano tikslas nėra jūsų atversti ir įtikinti, kad būtinai turite naudoti tik daugkartinius vystyklus. Ryšys su vaiku yra daug svarbiau už higienos priemones. Jeigu daugkartiniai vystyklai jums kelia įtampą, nenaudokite! Mano tikslas padėti žmonėms, kurie JAU to nori. Informacija apie mažas gudrybes, kurios pasiteisino arba nepasiteisino, labai vertinga.
Kokia jūsų ekologinė svajonė?
Nenustebinsiu – kompostavimas, kas yra visiškai įmanoma daugiabutyje. Tik reikia prisiruošti. Valgome daug vaisių ir daržovių, lieka žievelių, kauliukų, graužtukų. Apmaudu išmesti į bendrąsias atliekas.
Tobulėti dar yra kur. Galėtume pirkti dar mažiau pakuočių. Nors jeigu tik yra galimybė, perkame iš šalia esančių turgelių ir nešamės savo stiklainiukus ar indukus. Esu didelių pakuočių mėgėja – ieškau, kur rasti dar didesnę šampūno ar skalbiklio pakuotę, kad nereikėtų pirkti daugybės mažų. Lietuvoje to pasigendu. Mano atradimas – pilstomas automobilių langų valymo skystis, jo prisipildau į savo turimas talpas vienoje degalinėje. Taip išvengiame begalės plastikinių talpų.
Svarstydama apie tai, ar daug visko darome dėl tos gamtos, ar visai nedaug, pagalvojau, kad man, ko gero, yra svarbu ne tai, kad daryčiau „viską“, o kad išsiugdyčiau tuos kelis tvirtus įpročius, kuriuos galėčiau tęsti ilgai. Nes galima būtų save suimti į rankas ir tapti labai radikaliu, bet kiek ilgai tai galėtų tęstis? Daug geriau, kai tuos įpročius įvedinėji vieną po kito, bet jie taip įsitvirtina, kad apie tai net nebegalvoji, ir tai tęsiasi daug daug metų. Taip pat verta pažiūrėti, o kur tas poveikis tikrai susidaro didžiulis? Ten verta daryti pokyčius. Mano vyras kasdien perka kavą išsinešti, todėl labai džiaugėsi, kai padovanojome jam daugkartinį puoduką su dangteliu, pagamintą iš suspaustų kavos tirščių – jis jį naudoja kasdien! Aš tokio puodelio nesinešioju, nes kavą perku labai retai, dažniau geriu namuose arba darbe.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
Nuotraukų autorė Jurgita Barstytė, Bastyte Photography https://www.facebook.com/Bastyte-Photography-651470931624852
„Mamos žurnalas“
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Žalia šeima“ ir 2021 metams skyrė 2500 eurų.
Šis straipsnis įkeltas 2021 liepos 26 dieną.
