Maži vaikai geriau supranta pinigus, jei juos gali pačiupinėti, todėl mažųjų pirmosios patirtys su pinigais turėtų būti per monetas ir banknotus. Vėliau galima juos supažindinti ir su pinigais banko kortelėse, bet pradėkime nuo grynųjų. Ir tam puikiai pasitarnauja taupyklės.
Dabar jų yra labai įdomių formų (pavyzdžiui, kaukolės, vienaragio arba mėsainio formos), su įkvepiančiais užrašais ar paveiksliukais, permatomų ir nepermatomų. Taigi vaikams tai didelė pramoga ir džiaugsmas
Konsultuoja Lina Banytė-Surplienė, „Raisingfreekids“ projekto įkūrėja
Ką reikia žinoti tėvams dovanojant tokią taupyklę? Kaip paaiškinti patį taupymo procesą?
Taupyklės vaikui reikia tada, kai jis pradeda gauti pinigų. Reguliarių pinigų – kišenpinigių – vaikai dažniausiai negauna iki pirmos klasės. Tačiau atsitiktinių pinigų vaikai dažnai gauna daug anksčiau, pavyzdžiui, pinigų atneša Kalėdų Senelis arba padovanoja į svečius atvažiavusi močiutė.
Kai mes šiemet per Velykas susitikome su seneliais, kiekvienas anūkas gavo po 20 eurų. Ką daryti tėvams, kai vaikas gauna tokių pinigų? Dažnai tėvai jaudinasi, kad vaikas bus išlepintas, ir „kovoja“ su seneliais, bet dažnai nesėkmingai.
Tokių kovų galima išvengti, jei tėvai iš karto su vaiku susitaria dėl pagrindinių pinigų panaudojimo principų. Kai tik vaikas gauna pirmuosius pinigus, tėvai gali iš karto pradėti mokyti esminių taisyklių – kad dalį gautų pinigų reikėtų taupyti, o kitą dalį – galima išleisti savo nuožiūra. Tiesa, vaikai iki pirmos klasės patys skaičiuoti dar dažniausiai nemoka, todėl pinigus atidėti taupymui ir leidimui iš pradžių turėtų patys tėvai.
Labai rekomenduotina pačioje pradžioje sutarti su vaiku, kam jis taupo (robotui, lego rinkiniui ar lėlei). Tokiu būdu vaikas bus daug labiau motyvuotas dalį gautų pinigų mesti į taupymui skirtą taupyklę.
Koks amžius tinkamas pradėti taupyti?
Svarbu pradėti diegti taupymo įprotį tada, kai vaikas pirmą kartą gauna pinigų. Atsitiktinių pinigų šiuolaikiniai vaikai gauna jau 3–4 metų. Bet tikrasis taupymas, kai vaikas pats nusprendžia dalį gautų pinigų atidėti į taupyklę, prasideda nuo 7–8 metų, kai vaikas išmoksta skaičiuoti, sudėti gautus pinigus ir gali suskaičiuoti grąžą.
Ar reikia vaikui žinoti taupymo tikslą?
Taupymo tikslas stipriai padeda motyvacijai taupyti. Jei vaikas nesugalvoja, kam taupyti, dažniausiai taip būna todėl, kad tėvai jam viską nuperka, ir jis nieko nebenori.
Tokiu atveju tėvams patariu visų pirma nustoti vaikams viską pirkti dar prieš jiems ko nors užsimanant, o antra – padėti vaikui sugalvoti, ko jis nori, – tai gali būti žaislas, stalo žaidimas ar tiesiog pinigų suma artėjančioms šeimos atostogoms, kurią jis galės išleisti kur tinkamas.
Kas motyvuoja taupyti su azartu? Gal kartkartėmis perskaičiuoti sukauptą turtą?
Taupyti labiausiai padeda taupymo planas – t. y. lentelė, kurioje vaikas braukia ar spalvina langelius, kai įmeta pinigų į taupyklę. Tokiu būdu vaikas vizualiai mato, kiek jis jau sutaupė ir kiek jam liko, taip jam lengviau neišleisti sutaupytų pinigų.
Maniškiams dar labai pasiteisino lipdukų klijavimas į langelius, nes patys lipdukai vaikams jau yra pramoga.
Kokie tėvų pokalbiai galėtų būti kalbant apie taupyklę? Ką mažas vaikas jau supranta apie pinigus?
Moksliniai tyrimai rodo, kad 3 metų vaikas jau supranta mainų sąvoką – kitaip sakant, jis jau gali suprasti, kad nuėjus į parduotuvę ir pasiėmus kokią nors prekę, reikia dar kažką atlikti prie kasos – t. y. atsiskaityti už paimtas prekes. Kiti tyrimai rodo, kad 7-erių metų vaikas jau turi susiformavusius esminius įgūdžius, kurie padės jam taupyti ateityje.
Kai pirmą kartą perskaičiau apie šį tyrimą, buvo sunku juo patikėti. Septynerių metų vaikas turi dar labai mažai realios patirties su tikrais pinigais – kaip taip gali būti, kad jis jau turi susiformavusius įpročius? Tik paskui supratau, kodėl – juk vaikai stebi mus, tėvus, kaip mes elgiamės su pinigais, ir viską dedasi į savo galvą. Todėl mes neturėtume bijoti kalbėti apie tai, kaip mes leidžiame pinigus ir kaip mes juos taupome. Tokiu būdu irgi mokome vaikus.
Ar sureikšminti taupyklės ištuštinimo dieną, kai sukaupti pinigai išimami naudojimui?
Ritualai vaikams giliai įsminga į atmintį, todėl tą dieną, kai vaikas sukaupia pakankamai pinigų norimam žaislui, tikrai galime padaryti ypatingą – galime iškilmingai sudaužyti (ar ištuštinti) taupyklę, nuvažiuoti kartu į parduotuvę nusipirkti žaislo, o paskui kartu suvalgyti ledų. Toks ritualas padės vaikui ateityje lengviau taupyti, nes taupymas jam siesis su maloniomis emocijomis.
Ar verta vaikui pasakoti savo vaikystės taupymo istorijas?
Taip, taip ir dar kartą taip! Vaikai, kaip ir suaugę žmonės, geriausiai atsimena ne „paskaitas“ (vaikuti, reikia taupyti, nes ateis juoda diena ir neturėsi, už ką valgyti”), o įvairias istorijas. Tiesiog taip sukurtos mūsų smegenys, kad istorijos labiau užstringa. Todėl kuo daugiau pasakosite istorijas apie save ar savo pažįstamus, – tuo geriau. Tiesa, svarbu istorijos pabaigoje įvardinti, ką patys iš jos išmokote. Ir tai nebūtinai turi būti istorijos apie taupymą, gali būti ir apie pinigų uždirbimą, neprotingą išleidimą, o gal investavimą ar dalijimąsi.
Ar verta pasakoti, kad ir patys tėvai taupo ( kam nors)?
Taip! Kaip minėjau, vaikai labai daug ką išmoksta iš tėvų elgesio, net jei mes ir konkrečiai apie tai nekalbame. Vis dėlto yra rizika, kad jei mes nekalbame apie tai, kaip taupome, vaikai vis tiek gali pasidaryti savo išvadas – ir nebūtinai teisingas. Pavyzdžiui, jei nusipirkome dėvėtą dviratį ir nepaaiškiname vaikams, kodėl pirkome dėvėtą, o ne naują, vaikas gali pasidaryti įvairias išvadas: kad mes neturime pinigų, todėl neįperkame naujo dviračio; kad mes turime pinigų, bet tiesiog mūsų prioritetai kitur; o gal kad mes labai rūpinamės atsakingu leidimu ir nenorime skatinti nereikalingo vartojimo, todėl renkamės dėvėtą daiktą. Tikrai geriau „įdėti“ vaikui į galvą teisingą priežastį, negu leisti jam pačiam nuspręsti.
Jei vaikui dovanojame taupyklę, tai turime reguliariai ir duoti, ką į tą taupyklę įmesti. Kaip tas procesas galėtų vykti pagal vaiko amžių?
Reguliarių pinigų – kišenpinigių – turėtume duoti nuo 6–7 metų, kai vaikas pradeda eiti į pirmą klasę. Vėliau vaikui galima užsakyti ir banko kortelę, į kurią pinigus galime pervesti iš savo sąskaitos (patogiausia pasidaryti automatinį pavedimą). Svarbiausia duodant kišenpinigius – iš karto nustatyti, už ką juos duodame, t. y. mes turime nebepirkti to dalyko patys. Pavyzdžiui, galime su vaiku sutarti, kad jis turi iš kišenpinigių susitaupyti draugų gimtadienių dovanoms. Jei to nesutariame, vaikui atrodo, kad pinigais tiesiog „lyja“, ir jis nebesupranta pinigų vertės.
Susiję straipsniai
