Tęsiame pažintį su ekologiškai gyvenančiomis mamomis. Šio numerio herojė – Karolina Lukminė, kuri tinklaraštyje „Viena žemė“ dalinasi tvarumo patarimais.
Paskyra IG: @viena.zeme
Tinklalapis: www.vienazeme.lt
Apie mus. Su vyru Mantu esame 2 mažylių tėvai. Pagal išsilavinimą esu komunikacijos specialistė, iki nėštumo dirbau rinkodaros ir pardavimų srityse. Esame gimę ir gyvename Kaune, čia mums labai gera, nes arti yra šeima, draugai. Mėgstame keliauti, todėl žiemomis įprastai mėnesį ar daugiau keliaujame Azijoje, ir mūsų nesustabdė net ir gimusi dukrytė.
Kelias iki ekologijos. Niekada negyvenau itin vartotojiškai, tačiau mėgdavau save palepinti pirkiniais lyg nuopelnais už kažką, arba norėdama pasikelti sau nuotaiką. Pradėjusi gyventi sąmoningiau ir atsakingiau, supratau, kad tai tik bandymas neveiksmingais būdais užkišti spragas savo gyvenime, užsimerkti prieš nepasitenkinimą dabartimi. Vartotojiškas gyvenimas neteikia jokios laimės, tačiau atima daug pinigų ir energijos.
Ekologinis virsmas. Mąstymo pasikeitimai prasidėjo įpusėjus nėštumui, o visiškai pasinėriau į tvarų gyvenimą, gimus dukrytei. Supratau, kad tam mažam nekaltam žmogeliukui mūsų karta palieka nustekentą ir nuniokotą Žemę su nykstančia gyvybe ir užterštais vandenynais bei dirvožemiais. Suvokiau, kad pirmiausiai turiu pradėti nuo savęs, kad, užaugus dukrai, galėčiau jai pažiūrėti į akis ir pasakyti: „Padariau viską, ką galėjau, kad tau gyventi būtų geriau“.
Pirmieji pokyčiai. Pradėjau nuo sauskelnių. Kadangi vienkartines sauskelnes naudojome tik naktį, jų atsisakėme gana greitai. Visiškai eliminavau vienkartinius plastikinius maišelius, šiaudelius, ausų krapštukus, makiažo valymo vatos diskelius ir paketus bei įklotus. Šiuo metu alternatyvų yra apstu, tad keistis nėra sudėtinga.
Rūšiuojame jau daug metų. Pakuotes metame į vieną dėžę sandėliuke, vėliau išnešame į konteinerį lauke. Stiklą, tekstilę renku atskirai ir vėliau išrūšiuoju konteineriuose prie tėvelių namų, nes savo gyvenvietėje neturime. Jei šalia nėra rūšiavimo konteinerių, šiukšles tiesiog parsivežu namo ir išrūšiuoju. Prabangos laikais, kai turime mašinas, nesuprantu pasiteisinimo, kad šalia nėra rūšiavimo konteinerių.
Dalį buitinės chemijos perku tik ekologišką ir pakuotėse iš perdirbtų atliekų arba gaminu savo.
Priprasti nešiotis savo daugkartinius maišelius, daugkartinį kavos puodelį ar metalinį šiaudelį, maisto dėžutes reikia laiko, tačiau ilgainiui pradedi kitaip neįsivaizduoti savo gyvenimo, nes supranti, kokią įtaką tai daro gamtai.
Vaiko daiktai. Vienareikšmiškai palaikau keitimąsi vaikų išaugtais drabužiais. Mūsų dukrytė dėvi atiduotus draugių mergaičių drabužius, o jeigu kažko neturime, perkame platformoje „Mūsų mažyliai“, kur galima rasti dėvėtų, tačiau labai geros kokybės drabužių ar žaislų. Nematau prasmės investuoti į naujus daiktus, kai jie išaugami per kelis mėnesius, o žaislai nusibosta per keletą dienų.
Pati turiu 2 poras batų sezonui, dukrytė irgi.
Jei perkame žaislus, tai tik naudotus, kuriuos vėliau atiduodame arba parduodame.
Ekologiškai gyventi kur kas pigiau ir lengviau. Ilgainiui supranti, kiek mažai tau reikia, ir kad svarbesni dalykai gyvenime nėra nuperkami.
Maisto gaminimas. Beveik viską gaminu pati, tad vengiu jau supakuotų ir paruoštų produktų, tyrelių irgi neperku. Vartojame daug kruopų, nes su dukryte nevalgome mėsos, o kruopas perku ir piluosi į savo stiklainius pas malūnininką Aleksote. Perku mažesniais kiekiais, bet dažniau, kad nereikėtų paskui išmesti, stengiuosi susiplanuoti maistą 3–4 dienoms, kad nepirkčiau to, ko nereikia.
Vyras ir aplinka. Vyras po truputį mokosi tvarios gyvensenos, nenorėdamas gauti barti, tačiau labiau stebi iš šono. Kadangi už buitį esu atsakinga aš, daugiausia įtakos daro mano sprendimai. Dukrytė jau dabar išmokyta rūšiuoti, tad tikiu, kad užaugs atsakinga vartotoja. Tėvai bei draugai irgi ima pavyzdį iš manęs, skaito mano straipsnius. Esu tas žmogus, kuris nemoka patylėti ir gali pasakyti kritiką dėl neatsakingo elgesio bet kam, nes man tai yra be galo skaudi ir jautri tema. Galbūt kažkas už tai gali pykti ar vengti manęs, bet dabar nebėra laiko tylėti, turint omenyje, su kokio masto problemomis mūsų planeta susiduria. Kuo daugiau kalbėsime ir kartosime tą patį, tuo daugiau žmonių susivoks.
Ne vieną draugę ir šeimos narį paskatinau daugiau klausinėti ir galvoti priimant sprendimus, kad žala gamtai būtų kuo mažesnė. Ne kartą esu girdėjusi, kad veikiu kaip sąžinės balsas.
Ekologiškiausias poelgis. Beveik visą vasarą su dukra nenaudojome automobilio ir važinėjome dviračiu arba autobusu.
Mėgstame keliauti ir kažin ar šio ne ekologiško įpročio greitu metu atsisakysime. Bet gyvenime tikiu balansu, ir jei tam tikri dalykai tikrai daro mus laimingus, o jų atsisakymas sukeltų nepasitenkinimą gyvenimu, to daryti neturėtume.
Kodėl tai darome. Man rūpi visa planetos ekosistema: miškai, vandenynai, dirvožemis, bakterijos. Man svarbu, kad planeta galėtų toliau gyvuoti, o ne nykti dėl žmogaus veiklos, kuri viską apvertė aukštyn kojomis per kelis šimtus metų. Ši planeta gyveno be žmogaus ir gyvens be žmogaus, tad susireikšminti neverta. Svarbu galvoti apie tai, kaip išlaikyti gyvenimo kokybę, nes žmonijai pradeda trūkti maisto, švaraus vandens ir oro, vystosi tokios ligos kaip vėžys dėl to, kad esame nusilpę nuo chemijos, kurią pumpuojame į save įvairiais būdais, mikroorganizmai mumyse nebekovoja su ligomis. Ateinančios kartos mokės didelę kainą už tai, kad mes ilgai miegojome ir nieko nedarėme.
Ar ekologija – tai mada? Kaip mane veikia informacija, kad ekologija yra komercija, mada, pasaulio kiršinimas? Manau, čia yra geriausia mada, kokia gali egzistuoti. Jeigu tik ji atneš gero planetai, koks skirtumas, ar tai mada, ar ne. Nesuprantu tų, kurie peikia Gretą Thunberg, sukėlusią revoliuciją klimato kaitos klausimu. Yra teigiančių, kad ją remia politinės jėgos. Bet mano klausimas lieka – na ir kas?
Jeigu tai atneša teigiamų pokyčių tokioje opioje sferoje, ar mums visiems nuo to nėra geriau? Kartais verda kraujas skaitant komentarus ar girdint žmonių nuomones, bet stengiuosi kuo mažiau konfliktuoti ir kuo daugiau rodyti pavyzdį.
Na, o mano ekologijos mokytoja, žmogus, kuriuo norisi sekti, – Bea Johnson, zero-waste gyvenimo būdo pradininkė.
Ekologijos tema mane verčia judėti pirmyn. Spalio mėnesį baigiau mokslus Harvard Business School mokykloje, kursas vadinosi – Sustainable Business Strategy. Mokėmės apie tvaraus verslo strategijas, sprendėme tikrų verslų dilemas, aiškinomės, kaip atsiperka investicijos į tvarumą, mokėmės, kaip tinkamai skelbti apie tvarius pokyčius. Gavome labai daug praktinių užduočių, kurios praplėtė akiratį ir suvokimą. Pasisėmiau žinių, kad pritaikyčiau jas Lietuvoje, padėdama verslams arba kurdama savo verslą.
Karolinos ekoatmintinė:
Pagrindinis principas: mažiau yra daugiau.
O taisyklės:
Rūšiavimas.
Mėsos ir gyvulinės kilmės produktų (pieno) mažinimas iki minimumo arba geriausia – atsisakymas.
Šviesos išjungimas palikus kambarį, nenaudojamų elektros prietaisų atjungimas iš elektros lizdų.
Vandens taupymas neleidžiant jo be reikalo.
Skalbimas vėsiame vandenyje pilnai pripildžius skalbyklę ir džiovyklės vengimas.
Savo daugkartinių maišelių nešiojimasis einant apsipirkti.
Maisto planavimas.
Organiškų bei natūralių sertifikuotų produktų pirkimas.
Kokybiškų ir ilgaamžių drabužių pirkimas iš antrų rankų arba atsakingų sertifikuotų prekinių ženklų.
Dviračio ar viešojo transporto naudojimas vietoje nuosavo automobilio.
Sezoninių vaisių bei daržovių vartojimas.
Karolinos patarimai
Zero Waste vonioje
Pirmieji žingsniai einant tvarumo link buvo sumažinti vienkartinių plastikinių produktų vonios kambaryje ir iškeisti juos į gamtai draugiškus daugkartinius produktus.
Pradėjusi nuo bambukinių dantų šepetėlių ir daugkartinių ausų krapštukų, atradau daugkartinius makiažo valymo medvilninius diskelius, bei dantų siūlus ir pastą, įpakuotą ne į plastiką, o stikliniuose indeliuose, kuriuos vėliau galima naudoti dar kartą bei lengvai rūšiuoti.
Jei visi žmonės keistų dantų šepetėlį kas 3–4 mėnesius, kasmet šiukšlynuose atsidurtų apie 23 milijardus plastikinių dantų šepetėlių. Kažkoks kosmosas!
Neveltui jau bet kur (net ir „Maximoje“) galima įsigyti gamtai draugiškų bambukinių dantų šepetėlių. Mūsų namuose jau seniai nėra plastikinių šepetėlių, man atrodo, jie tokia atgyvena. Jie ilgai nesuyra ir yra sunkiai perdirbami dėl maišytų medžiagų. Patekę į vandenynus, pražudo tūkstančius gyvūnų. Tuo tarpu bambukas greitai suyra, yra savaime atsinaujinanti ir tvari medžiaga.
⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀Zero waste virtuvėje
- Visada turėk daugkartinį pirkinių krepšelį apsipirkinėjimui.
- Pasisiūk arba įsigyk medžiaginių maišelių sveriamoms daržovėms ar vaisiams.
- Ieškok vietų, kur galima būtų svertis produktus į savo atsineštą tarą (turgus, specializuotos krautuvės), užuot pirkus plastiko pakuotėse.
- Įsigyk arba pasigamink daugkartinę maisto pakavimui skirtą plėvelę iš bičių vaško, kad atsisakytum maistinės plėvelės.
- Kai bus poreikis atsinaujinti, iškeisk plastikines maisto dėžutes į metalines arba stiklines.
- Gerk vandenį iš čiaupo, nepirk plastikinių butelių. Įsistatyk filtrą, jei vanduo nėra pakankamai švarus.
- Eik apsipirkti su produktų sąrašu, kad nusipirktum tik tai, ko reikia.
- Nešvaistyk maisto. Sunaudok daržovių ar citrusinių vaisių likučius. Iš daržovių likučių gali lengvai išsivirti sultinį ir jį užšaldyti nedidelėmis porcijomis. Citrusinių vaisių žieveles panaudok valymo produktams pasigaminti.
- Naudok metalinius, bambukinius šiaudelius vietoje plastikinių.
- Ieškok ekologiškų, gamtai draugiškų valymo priemonių, jei jų pasigaminti nėra galimybės.
Popieriniai maišeliai
Kodėl kaskart jausdamiesi ekologijos dievaičiais pasirinkę popierinį maišelį vietoje plastikinio, išties tik dar labiau kenkiame? Štai kodėl:
Popierinės pakuotės gamyba teršia aplinką 70 proc. daugiau nei plastikinės.
Nors perdirbti popierinę pakuotę lengviau, perdirbimas sunaudoja milžiniškus kiekius iškastinio kuro.
Dėl popieriaus pramonės masiškai kertami miškai visame pasaulyje, naikinamos gyvūnų buveinės bei išvaromos šimtus metų ten gyvenusios gentys.
Popierius kur kas sunkesnis nei plastikas, tad jo transportavimas sukuria didesnį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Taigi apibendrinant, plastikas yra mažesnė blogybė nei popierius, ypač jei mes tinkamai ir atsakingai jį naudojame daug kartų. Tad kritiškai žiūrėkite į prekybos centrų ar prekinių ženklų pasisakymus, kad perėję prie popierinių maišelių jie gelbėja gamtą, gyvūnus, nes taip nėra.
Jei ant pakuotės užrašyta, kad ji yra iš perdirbto popieriaus, įsitikinkite, kad iš 100 proc. perdirbto, nes dažnu atveju ten yra tik dalis, norint papirkti pirkėją.
Turėkite visada daugkartinį maišelį, nes tai vienintelis būdas padėti mažinti pakuočių atliekų skaičių, kuris pasiekė kritinę ribą. Ir rūšiuokite, kad pagamintas popierius būtų naudojamas dar kartą. ⠀⠀⠀⠀⠀⠀
Nuotraukos mile.fotografija
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Žalia šeima“ ir 2021 metams skyrė 2500 eurų.
Šis straipsnis įkeltas 2021 balandžio 28 dieną.
[custom-related-posts title=”Susiję straipsniai” order_by=”title” order=”ASC” none_text=”None found”
