Situacijų, kai vaiko gydytojas pasiūlo ne vitaminų, o gerųjų bakterijų, vis daugėja. Probiotikai gali būti skiriami, kai vaikas gydosi antibiotikais, sveikstant po ligos, išvykus į kelionę, profilaktiškai per virusų sezoną, ir tai dar ne viskas.
Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Geros, blogos, dar blogesnės
Sveiko žmogaus organizme yra iki 100 trilijonų bakterijų. Antibiotikai, dezinfektantai, gausiai vartojama buitinė chemija (indaplovių priemonės, indų plovikliai), muilai, šampūnai, kosmetika, herbicidai, pesticidai, fungicidai naikina palankias organizmui bakterijas ir skatina patogeninių mikroorganizmų atsparumą bei mutacijas.
Šnekamojoje kalboje įprasta mūsų organizmą palankiai veikiančias bakterijas vadinti „gerosiomis“, o patogeninės bakterijos, galinčios sukelti negalavimus ir ligas, vadinamos „blogosiomis“. Medicinoje išskiriama dar ir trečioji rūšis – sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai.
Iš kur jos atsiranda?
Žmogaus organizme – odos paviršiuje, burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose – esančių mikroorganizmų visuma vadinama organizmo mikrobiota. Suaugusio žmogaus organizmo mikrobiota sudaro apie 3–4 kg viso kūno svorio. Iš kur atsiranda tokia galybė bakterijų?
Kai gimsta vaikas, jo virškinamasis traktas yra sterilus. Gimdymo metu, kai naujagimis slenka natūraliais gimdymo takais, kai ką tik gimęs yra paguldomas ant motinos krūtinės, jam persiduoda mamos mikrobiota. Žindant krūtį į naujagimio žarnyną patenka geroji žarnyno mikrobiota, apsauganti žarnyną nuo patogeninių mikroorganizmų. Manoma, kad pirmasis žarnyno „užsėjimas“ mikrobiota yra labai svarbus ne tik kūdikystėje, bet ir visą likusį gyvenimą. Įrodyta, kad gimdant natūraliais gimdymo takais ir maitinant krūtimi užtikrinama žarnyno kolonizacija palankesne žarnyno sveikatai mikroflora nei gimdant per cezario pjūvį ar maitinant mišiniais. Motinos pienu žindomo kūdikio žarnyne bifidobakterijos sudaro 60–90 proc.
Probiotikai maiste
Gerosios bakterijos vadinamos probiotikais. Netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai, stresas, infekcinės ligos ir dėl jų vartojami antibiotikai gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Dėl šių ir kitų priežasčių žarnyne sumažėja gerųjų bakterijų. Siekiant greičiau atkurti mikrobiotos balansą, galima vartoti probiotikų preparatus bei koreguoti dietą, kurioje turėtų būti daugiau fermentuotų bei raugintų maisto produktų. O jų išties gana daug! Natūralių probiotikų šaltiniai yra natūralus jogurtas, kefyras, rūgpienis, pasukos, išrūgų gėrimai, airanas, varškė, fermentuoti sūriai, raugintos daržovės (agurkai, kopūstai, burokėliai, morkos, paprikos, česnakai, pomidorai, moliūgai, cukinijos), raugintų kopūstų bei burokėlių sultys, kombučia, gira, raugintų avižų gėrimai, fermentuoti sojos pupelių produktai (seitanas, sojų pasta, sojų varškė, tempė ir pan.). Atkreipkite dėmesį, kad žarnynui naudingi būtent rauginti ir fermentuoti produktai, o marinuoti produktai šių savybių neturės.
Kaip rauginant ir fermentuojant produkte atsiranda gerųjų bakterijų? Gerosios bakterijos produkte atsiranda dėl laktofermentacijos. Tai procesas, kurio metu mikroorganizmai – bakterijos, mielės ar pelėsiai – suskaido maiste esančius baltymus ir angliavandenius. Vykstant šiam procesui, maisto produktuose išsaugoma pieno rūgštis, enzimai, vitaminai, omega-3 rūgštys ir probiotikai. Nors maisto fermentavimas – nuo seno žinoma technologija, kurią naudojo beveik visų kultūrų atstovai, šiais laikais tokius produktus baigia išstumti perdirbtas maistas.
10 priežasčių, kodėl naudingi probiotikai:
1) Turi antibakterinių bei antivirusinių savybių, slopina „blogųjų“ bakterijų dauginimąsi ir skatina natūralių antikūnų gamybą žarnyne.
2) Padeda gydant viduriavimą, kitus virškinimo sutrikimus, apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą.
3) Mažina odos ar maisto alergijos simptomus, gerina odos būklę.
4) Padeda reguliuoti kraujo spaudimą, mažina cholesterolio kiekį.
5) Stiprina imuninę sistemą, saugo nuo vėžinių ligų (storosios žarnos vėžio), autoimuninių bei alerginių ligų, kurias sukelia maisto bei įkvepiami alergenai, kvėpavimo ir lytinių takų infekcijų, pooperacinių ar sunkių infekcijų komplikacijų, gastroezofaginio refliukso ligos, Krono ligos, nespecifinio opinio kolito, laktozės netoleravimo, radioterapijos sukelto viduriavimo.
6) Mažina uždegiminius procesus.
7) Gerina polifenolių pasisavinimą ir didina jų oksidacinį poveikį.
8) Dalyvauja vitamino K ir vitamino B sintezėje, skatina Ca, Mg, Fe ir kitų mikroelementų pasisavinimą.
9) Apsaugo nuo dantų ėduonies.
10) Vartojant probiotikus prieš vakcinaciją nuo įvairių ligų, organizme pasigamina didesnis antikūnų kiekis, todėl vakcinos efektyviau apsaugo nuo ligų.
Probiotikai iš vaistinės
Kai prireikia gerąsias bakterijas atkurti greitai (pavyzdžiui, vartojant antibiotikus), maiste esančių probiotikų nepakanka, todėl skiriami probiotikų preparatai. Probiotikų preparatai priskiriami maisto papildų kategorijai, tai nėra vaistai.
Į probiotinių preparatų sudėtį dažniausiai įeina bifido-, laktobakterijos, mieliagrybiai ir kt. Vienos iš svarbiausių mūsų žarnyno sveikatai gerųjų bakterijų yra bifodo- bei laktobakterijos. Bifido- ir laktobakterijos savo gyvybinių procesų eigoje sukuria mūsų žarnyne rūgštinę terpę, kuri veikia kaip apsauga nuo patogeninių mikroorganizmų, dėl žarnyno rūgštinės terpės patogeniniai mikroorganizmai jame žūva. Būklė, kai žarnyne sumažėja gerųjų bakterijų bei padaugėja patogeninių, sąlyginai patogeninių bakterijų ar grybelių, vadinasi disbioze. Disbiozę skatina infekcinės žarnyno ligos, alerginės ligos, cukrinis diabetas, vėžiniai susirgimai, kai kurių vaistų vartojimas (antibiotikų, antivėžinių vaistų, aspirino), psichologinis stresas, netaisyklinga mityba, maisto tarša, rūkymas, alkoholis ir kt.
Bakterijų kiekis probiotikų preparatuose gali būti įvairus. Kad probiotinis preparatas būtų efektyvus, vienoje kapsulėje probiotiko turėtų būti ne mažiau kaip 10 milijonų kolonijas sudarančių vienetų gyvybingų bakterijų, suaugusiesiems skirtuose preparatuose jų gali būti net iki keliasdešimt milijardų. Į preparatų sudėtį gali įeiti keletas ar net keliolika bakterijų rūšių.
Viduriavimo, žarnyno disbakteriozės, virškinamojo trakto funkciniams sutrikimams gydyti naudojami preparatai su didesniu bakterijų kiekiu. Profilaktiniais tikslais naudojamuose probiotikų preparatuose bakterijų yra mažiau.
Kūdikiams ir mažiems vaikams patogiausia vartoti miltelių ar suspensijos formos preparatus, vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – kapsulių pavidalo probiotinius preparatus.
Nenustebkite, jeigu gydytojas patars probiotikus vartoti su prebiotikų preparatais ar patars dietą, kurioje gausu prebiotikų. Prebiotikai – tai medžiagos, sukuriančios palankią terpę gerosioms bakterijoms. Prebiotikų preparatuose bakterijų nėra, tačiau juose yra mitybinių medžiagų, skatinančių gerųjų bakterijų dauginimąsi ir veiklą. Prebiotikai – tai augalinės kilmės angliavandeniai, kuriuos geba suskaidyti žarnyno bakterijos, bet ne žmogaus virškinimo fermentai. Šiems priklauso, pavyzdžiui, kviečių skaidulos (apsaugo nuo vėžinių ligų), avižų skaidulos (veikia kaip apsauginis veiksnys nuo sepsio), pektinas (veikia kaip antioksidantas). Motinos piene irgi randama prebiotikų, tai galaktooligosacharidai.
Tyrimai tęsiasi
Šiuo metu atliekama labai daug tyrimų, susijusių su žmogaus mikrobiota ir probiotikais. Neseniai buvo paskelbta tyrimo apžvalga.
Mokslininkai įrodė, kad moterų, kurios vartojo laktobakterijų turinčių preparatų paskutinį nėštumo mėnesį (arba jeigu jų naujagimiams iki 6 mėnesio buvo skirta šių preparatų), vaikai, sulaukę 2 metų, du kartus rečiau sirgo atopiniu dermatitu nei tie vaikai, kurių motinos preparato nevartojo bei nedavė jo savo kūdikiams pirmąjį gyvenimo pusmetį.
Susiję straipsniai
