Gimus vaikams, šeimas pradeda lankyti ligos – neretai iš darželio parneštas virusas paguldo į lovą ir tėvus. Tėvai keleriems metams grįžta į vaikystę, kai sloga, kosulys, viduriavimas buvo dažna būsena.
Konsultuoja medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis, alergologė ir klinikinė imunologė, alergijos klinikos „CD8 klinika“ vadovė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė.
„Vaikas parnešė virusą, sergame visa šeima,“ – tokia situacija tarp mūsų skaitytojų labai dažna. Ką mano imunologai?
Būna, kad vaikams išėjus į darželius iki tol pakankamai retai peršalimo ar kitomis infekcinėmis ligomis sirgę tėvai ima vis dažniau sirguliuoti. Tai paprasta paaiškinti. Vaikai kolektyviuose gausiai dalinasi virusais ir bakterijomis, kai kurie iš vaikų yra nešiotojai – jų nosiaryklėse nuolat yra vienokių ar kitokių bakterijų. Silpnesnio imuniteto vaikai užkratą iškart „pagriebia“ ir parneša į namus. Čia greitai užsikrečia kūdikis, mama, tėtis. Žinoma, yra ir gera pusė – vis šeima įgyja imunitetą tai infekcijai, ir paskui kurį laiką lieka jai atsparūs.
Aktyviausia infekcijų dalinimo vieta yra darželis. Vėliau vaikų imunitetas stiprėja, ir iš mokyklos jie parneša vis mažiau užkrečiamų ligų.
Tėvai per gyvenimą įgijo atsparumą daugybei virusų, be to, nuo kai kurių ligų yra skiepyti. Kodėl tuomet jie užsikrečia nuo mažų vaikų?
Reikia atsiminti, kad persirgta liga sukuria trumpalaikį imunitetą, mūsų imuninė sistema tik kuriam laikui atsimena, o po to pamiršta. Susidūrus su tuo pačiu sukėlėju, ji vėl į jį reaguoja kaip į naują. Kita priežastis, kodėl taip audringai užsikrečiame vieni nuo kitų, – keičiasi patys virusai. Kaip pavyzdys galėtų būti Laimo liga, kuria žmogus gali užsikrėsti kiekvienais metais iš naujo – esu turėjusi tokių pacientų.
Kalbant apie skiepais valdomas ligas, situacija įvairi. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, difterija ar poliomielitas, mūsų šalyje išnykusios, kai kurios – pavyzdžiui, stabligė, – neužkrečiamos nuo žmogaus žmogui. Tačiau gana daug infekcijų – raudonukė, vėjaraupiai, tymai – vis dar cirkuliuoja kolektyvuose. Tėvai gali užsikrėsti šiomis ligomis, nors kadaise buvo skiepyti ar persirgo. Štai situacija, kai atskrido tautiečiai pasisvečiuoti į Lietuvą ir atvedė į apžiūrą išbertą vaiką, spėliodami, gal alergija? Bet tai buvo tymai, o sergantis vaikas sėdėjo lėktuve. Priminsiu, kad tymai yra itin lengvai užkrečiama oro lašeliniu keliu plintanti infekcija. Šis vaikas galėjo užkrėsti pusę lėktuvo, jei žmonės nebuvo skiepyti.
Tėvai pastebi, kad jie vaiko parnešta liga kartais serga sunkiau negu pats vaikas. Kuo tai paaiškinti?
Tai natūralu, nes sąvoka „jaunas“ nėra lygi sąvokai „sveikas“. Jaunas tėtis ar jauna mama gali sirgti cukriniu diabetu, autoimunine ar kita lėtine liga. Tėvų patiriamas stresas, nuolatinė įtampa irgi silpnina imunitetą. Pridėkime, kad tėvai, auginantys mažus vaikus, nėra pasilsėję, išsimiegoję. Dėl užsitęsusio streso kraujyje yra daug streso hormono kortizolio, o jis slopina imunines ląsteles. Štai ir turime situaciją, kai tėvų imuninė sistema silpnesnė negu vaikų.
Daug įtakos imuniniam atsparumui daro ir šeimos gyvenimo būdas. Daug laiko lauke praleidžianti, sveikai besimaitinanti šeima sirgs rečiau, lengviau, trumpiau. Tai seniai visiems žinomi dalykai, deja, mažai taikomi praktikoje. Pasiūlę išeiti į lauką, išgirsite atsakymą: „Baisus oras“. Tuo metu prie prekybos centrų nerasite laisvos vietos automobiliui – šeimos ten tiesiog apsigyvena savaitgaliais. Reikia pripažinti, kad labai pasikeitė mūsų gyvenimo įpročiai, jauni žmonės patys nebenori eiti į lauką, po to tie jauni žmonės susilaukia vaikų ir toliau juos migdo kambariuose, užuot išvežę vežimuką į gryną orą. Virusų ir bakterijų koncentracija uždarose patalpos kur kas didesnė, dabartinės iš namų neišeinančios kartos imuninė sistema silpnesnė, o tai ir lemia, kad vos vaikui išėjus į darželį, pradeda sirgti tėtis ir mama.
Noriu pridurti, kad ne tik tėvai, bet ir mes, gydytojai, dažnai užsikrečiame nuo savo mažųjų pacientų. Vėdiname kabinetus, nešiojame kaukes, deja, tai apsaugo ne visada.
Kaip jūs stiprinate imunitetą ir ar apskritai įmanoma jį sustiprinti? Kalbama, kad tai mitas, – papildai yra tik komercija, o imunitetas koks duotas Dievo, toks ir bus?
Iš tiesų yra gydytojų, kurie laikosi pozicijos, kad imuniteto stiprinti neverta. Aš laikausi kitos. Domiuosi ne tik medikamentiniu gydymu, bet ir homeopatija, natūraliomis priemonėmis. Mano įsitikinimu, imuninei sistemai reikalingas ne tik vitaminas D.
Turime žinoti apie savo organizmo gerąsias bakterijas ir ypač jas saugoti po gydymo antibiotikais. Ne veltui sakoma, kad antibiotikai silpnina imunitetą – jie išderina mūsų gerąsias žarnyno bakterijas, o juk būtent jos sudaro imuninės sistemos pagrindą. Kai jas išnaikiname plataus spektro antibiotikais, tampame labai pažeidžiami. Kai skiriami antibiotikai, rekomenduojame iškart pradėti gerti gerąsias bakterijas, o po gydymo toliau jas vartoti 2 mėnesius. Reikia atsiminti, kad probiotikai veikia tol, kol juos geri. Mūsų gerosios bakterijos, probiotikų padedamos, turi ataugti iš naujo.
Įvairiuose maisto produktuose galima rasti imunitetą stimuliuojančių medžiagų. Pavyzdys – žalioji arbata, kuriose gausu polifenolių. Tačiau norint gauti reikšmingą kiekį, turėtume išgerti labai daug šios arbatos. Kitas pavyzdys – ciberžolė. Jos veiklioji medžiaga yra kurkuminas, iš kurio ir gaminami papildai. Jeigu norime kurkumino gauti iš ciberžolės, turime jos valgyti šaukštais. Štai tokiais atvejais į pagalbą ir ateina maisto papildai.
Gydytojai, kurie kalba, jog papildai yra komercija ir tik apkrauna inkstus ir kepenis, patys susirgę juos vartoja. Todėl siūlau neperlenkti lazdos į jokią pusę.
Prieš perkant papildus, visada verta pasikonsultuoti su savo gydytoju, numatyti silpnąsias savo organizmo vietas, svarbus ir amžius, lėtinės ligos. O štai kraujo tyrimas, deja, nesuteikia tokios objektyvios informacijos, kaip galvojama. Taip, vitamino D kiekį iš kraujo galime pamatyti, o štai B grupės vitaminų – ne. Kol kas nesu mačiusi, kad kraujo tyrimas parodytų, jog žmogui trūksta vitamino B. Tai turėtų būti itin sunki būklė, avitaminozė, o to šiais laikais beveik nebėra. Tačiau nors kraujo tyrimas rodo, kad šių vitaminų pakanka kraujyje, ląstelėse jų gali trūkti.
Jūsų patarimai šeimai, kuri laukia atostogų sezono, – ką visiems kartu nuveikti, kad rudenį mažiau sirgtume?
Iš tiesų ligų sezoniškumas akivaizdus, vos atšyla oras, išeiname iš patalpų, gauname saulės, kuri naikina virusus ir bakterijas, tad ir sergame rečiau. Todėl visą šį saulėtą metą reikėtų skirti imuniteto stiprinimui.
Kitas patarimas – mėgautis šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, nes juose gausu imuninę sistemą stimuliuojančių medžiagų – antioksidantų ir polifenolių. Vasarą vaisiuose ir daržovės nepalyginamai daugiau polifenolių nei tuose, kuriuos valgome žiemą. Svarbi vaisių ir daržovių įvairovė, kuo daugiau spalvų, rūšių, nes kiekviena turi savo ypatingų medžiagų. Pavyzdžiui, pomidoruose yra likopeno, kuris padeda imunitetui, morkose karotino ir t.t.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
