Didelis darbo krūvis, įtampa, poilsio trūkumas. Taip atrodo dažno šiuolaikinio žmogaus kasdienybė. Žiema daugeliui yra įtemptas laikotarpis. Žmogus mažiau laiko skiria poilsiui, rečiau atostogauja.
Vis dėlto tokio gyvenimo tempo pasekmės gali būti liūdnos. Sutrikęs miego ritmas, nusilpęs imunitetas, lėtinis nuovargis, perdegimas, depresija.
Tad, psichologė-psichoterapeutė Viktorija Ožogova, primena, pasirūpinti savimi, kol dar nepajautėte skaudžių įtempto gyvenimo ritmo padarinių.
Būtent miego kokybė yra vienas pirmųjų rodiklių, perspėjančių apie emocinį žmogaus išsekimą ir signalizuojančių apie sutrikusią psichologinę sveikatą.
Prastas miegas
Prastas miegas gali turėti skaudžių pasekmių tiek mūsų psichologinei būsenai, tiek fizinei sveikatai. „Tyrimai rodo, kad žmonės, besiskundžiantys prasta miego kokybe patiria didesnį nerimo lygį. Taip pat turi didesnę riziką susirgti depresija, patiria vidinį konfliktą bei susiduria su santykių problemomis“, – prastos miego kokybes pasekmes įvardina psichologė.
Už nuolatinio nuovargio gali slėptis ir rimtesnės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, lėtinis skausmas, širdies ligos bei demencija.
Sezoninė problema
Pirmiausia psichologė ragina atkreipti dėmesį į tai, su kokiomis mintimis užmiegate. „Jeigu pastebite, kad prieš miegą vargina įkyrios mintys ir sunku suvaldyti nerimą, galbūt tai yra ženklas, kad jūsų kasdienybei reikia pokyčių“, – teigia V. Ožogova.
Anot jos, šiais laikais galima atrasti daug įvairiausių nusiraminimo bei atsipalaidavimo technikų, preparatų ar specialistų, su kuriais galima pasikonsultuoti.
Tiesa, prasta miego kokybė gali būti sezoninė problema. Psichologė pastebi, kad dauguma žmonių, ypač žiemą, skundžiasi prastesne miego kokybe ir sunkumu keltis ryte.
„Sunku atsikelti ryte gali būti dėl daugybės priežasčių, tokių kaip nuolatinis stresas, įtampa darbe, nuovargis, nusilpęs imunitetas ir fizinio aktyvumo stoka“, – prastos miego kokybės priežastis įvardina V. Ožogova.
Kita vertus, sunkus kėlimasis ryte taip pat gali išduoti apie vakaro rutinos ar ritualų neturėjimą.
„Neretai žmonės, užuot vakare skyrę laiko atsipalaiduoti ir nuraminti protui, vakarą praleidžia prie kompiuterio ar telefono ekranų, kurių skleidžiama mėlyna šviesa ne tik trukdo melatonino, kitaip vadinamo miego hormono, sintezei, bet ir išbalansuoja mūsų organizmo cirkadinį ritmą“, – paaiškina psichologė.
Anot jos, dažniausiai melatonino lygis prieš naktį pakyla, siųsdamas smegenims signalą, kad atėjo laikas miegoti.
Tad, jeigu ryte sunku keltis, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką veikėte kelias valandas iki miego.
Kokybiškas poilsis ir miegas yra būtinas tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, Tad, sudėtingu gyvenimo periodu, kai natūraliai užmigti yra sudėtinga – patiriamas stresas, įtampa ar turint kitų su miegu susijusių sutrikimų svarbu ne tik peržvelgti savo kasdienius įpročius. Reikia pasirūpinti, kad organizmui netrūktų melatonino.
Pastebima, kad vartojant 1 mg melatonino prieš miegą tris mėnesius, susireguliuoja miego ciklas, gerėja nuotaika. O derinyje su augaliniais ekstraktais tokiais, kaip vaistinės melisos išgaunamas dar geresnis ir stipresnis sinerginis poveikis, miegui jo kokybei bei nervų sistemai.
Kovojant su miego sutrikimais bei nerimu taip pat gali būti naudingos ir amino rūgštys, iš kurių savo poveikiu išsiskiria gama-amino sviesto rūgštis, padedanti užtikrinti, kad nervų sistema nebūtų nuolat veikiama aktyvinančiai, atsipalaiduotų ir nepervargtų bei triptofanas.
Tiesa, kasdien, o ypač žiemą, žmogus skiria daug energijos darbui, aplinkiniams ir per mažai laiko rūpintis savimi – savo emocine bei fizine sveikata.
„Mūsų miego kokybė bei kėlimasis ryte taip pat tiesiogiai priklauso nuo mūsų mitybos, nuo to, kiek laiko praleidžiame gryname ore bei dienos šviesoje, kiek laiko skiriame poilsiui ir kaip valdome kasdieninį stresą“, – pabrėžia psichinės sveikatos specialistė.
Prastas miegas gali perspėti ir apie perdegimą
Psichologės teigimu, perdegimas – su darbo aplinka susijęs organizmo atsakas į nuolatinį, lėtinį ir užsitęsusį stresą, o jį atpažinti iš tokių požymių, kaip išsekimas, nuolatinė įtampa, energijos stoka, lengvas susierzinimas bei pablogėjusi fizinė sveikata.
Perdegus, pasikeičia žmogaus santykis su pačiu savimi.
„Daugelis tampa savikritiškais, pradeda abejoti savo kompetencijomis, kaltina bei nusivilia savimi įvairiose darbinėse situacijose, dėl to žmogus tampa abejingas ir apatiškas darbo atžvilgiu, jam trūksta motyvacijos bei resursų atlikti net paprasčiausias užduotis“, – įžvalgomis dalinasi V. Ožogova.
Tiesa, perdegimas gali būti ir viena iš depresijos priežasčių. Psichologė sako, kad tokį žmogų pradeda varginti negatyvios mintys, jis praranda gyvenimo džiaugsmą, jaučia nuolatinį nuobodulį, gyvenimas atrodo beprasmis ir neturintis ateities perspektyvų.
Galiausiai, pasikeičia perdegusio žmogaus santykis su aplinkiniais, įskaitant kolegas, klientus bei vadovybę. „Santykiai tampa labiau formalūs, paviršutiniški, pradedama vengti žmonių ir negatyviai juos vertinti.
Perdegęs žmogus pamažu praranda pasitikėjimą kitais, pradeda jiems pavydėti, juos įtarinėti.
Dėl padidėjusio jautrumo, perdegęs žmogus yra labiau linkęs pasiduoti provokacijoms, dažniau patenka į konfliktines situacijas ir gali patirti pykčio protrūkius“, – perdegimo simptomus įvardina psichologė
Psichologė primena, kad vis dėlto vien teorinių žinių, kaip atrasti balansą, neužtenka, labai svarbu išsiaiškinti tai, kas tiktų asmeniškai ir pabandyti tai pritaikyti savo rutinoje. V. Ožogova ragina stebėti savo psichologinę būklę, rūpintis savimi. „Jei pajutote, kad su savo mintimis susitvarkyti sudėtinga, nelaukite ir ieškokite pagalbos.
Svarbu suprasti, kad kreiptis į specialistus nėra nieko gėdingo“, – sako V. Ožogova, socialiniame tinkle „Instagram“ žinoma kaip psichologe_viktorija.
