Iki vasaros dar marios laiko, o vaikas atrodo visai suvargęs: sunkiai keliasi į darželį, dažnai serga, o užuot lėkęs braidyti po balas, verčiau guli su telefonu. Apie pavasarinį išsekimą kalbamės su vaikų ligų gydytoja.
Vaikų ligų gydytoja, vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Gydytoja, kodėl pavasarį, kai saulutė turėtų išjudinti mūsų gyvybinės jėgas, jaučiamės tokie pavargę?
Tėvai nuolatos klausia – patarkite, padėkite, kaip sustiprinti vaiko imunitetą. Siūlau pažiūrėti plačiau. Dažniausiai po nusilpusio imuniteto kauke slepiasi lėtinio nuovargio sindromas. Dabar gyvenimo tempas be galo didelis, tai atsiliepia vaikų sveikatai, energijai – juk vaikai dar labiau neatsparūs, nei suaugę žmonės. Įpratome tikėti kad „vaikystė nerūpestinga“. Deja, su stresu, nerimu, įtampa mažieji susiduria kasdien. Imuniteto bėdos dažniausiai prasideda dėl to, kad vaikui trūksta poilsio. Nuo ryto iki vakaro mokslai, lavinimas, būreliai, treniruotės, pamokų ruoša. Imunitetui, kaip ir smegenims bei visam organizmui reikia kartkartėmis tiesiog pailsėti.
Bet kurio žmogaus organizmo kompensaciniai mechanizmai turi ribas, jiems išsekus, prasideda ligos. Beje, organizmo išsekimą sukelia ne tik fizinis, bet ir emocinis nuovargis. Vaikas gali nelankyti jokių būrelių, tačiau kęsti įtampą dėl patyčių, nepatinkančio mokytojo ar darželio auklėtojos, tėvų tarpusavio pykčių.
Pavasaris – toks metas, kai iki vasaros atostogų dar daug laiko, o darželio/mokyklos rutina jau tęsiasi nepertraukiamai pusę metų. Ir nepamirškite, kad lopšelinukai ir darželinukai jokių atostogų negauna. Jie rutiną turi ištverti visus metus, todėl tėvams siūloma bent per mamadienius ir tėvadienius neleisti vaiko į darželį, patiems sukurti jam mažas atostogas. Kitaip mažyliai patys „susiorganizuos“ atostogas nuolatos sirguliuodami.
Kaip atpažinti lėtinį nuovargį?
Lėtinio nuovargio sindromas – tai nuolatinis ar pasikartojantis nuovargis, nepraeinantis po miego ir sumažinantis vidutinį dienos aktyvumą mažiausiai šešiems mėnesiams. Simptomai: galvos skausmai, gerklės skausmas, sąnarių ir raumenų skausmai, temperatūros pokyčiai, nuolatinis nuovargis, atminties pablogėjimas, dėmesio stoka, vaikas nesijaučia pailsėjęs nei po savaitgalio, nei po atostogų, nei po naktinio miego.
Kaip atskirti, ar tai lėtinio nuovargio sindromas, ar tiesiog paprastas nuovargis (kuris, atvirkščiai nei lėtinis, yra pozityvus)?
Lėtinis nuovargis paprastai atsiranda be aiškios priežasties, kitaip tariant, jo priežastis ir yra užsitęsęs nuovargis bei stresas, dėl kurio sutrinka organizmo atsako į stresą sistemos funkcija. Situaciją dar pablogina deguonies trūkumas, netinkama mityba, miego stygius, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas.
Paprastas nuovargis trunka trumpiau nei šešis mėnesius. Pailsėjus, po naktinio miego, po savaitgalio ar atostogų jis praeina, be to, paprastas nuovargis dažnai gali turėti aiškią, įvardinamą priežastį. Nuovargis dažnai yra kokios nors ligos vienas iš simptomų – lydi infekcines, reumatines, psichosomatines ligas, skydliaukės patologijas.
Tiek paprastas nuovargis, tiek lėtinio nuovargio sindromas turi tiesioginės įtakos mūsų imuniteto pajėgumui apsiginti nuo infekcijų. Miego trūkumas didina streso hormonų išskyrimą ir ilgainiui organizmą išsekina. Norint, kad vaikas nesirgtų, jis turi miegoti bent 8–10 val. per parą.
Priešmokyklinio amžiaus vaikus patarčiau guldyti miegoti 20.00 val., mokyklinukus – ne vėliau kaip 20.30–21.00 val. Skandinavijoje priešmokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai miegoti guldomi 19.00 val.
Ar reikėtų vaikui pavasarį duoti kokių nors papildų?
Tėvai jau žino, kad vitamino D stygius – viena imuniteto nusilpimo priežasčių. O kaip jo galėjome pasigaminti, jeigu, pasak meteorologų, saulė per sausio mėnesį Vilniuje švietė tik 5 valandas? Šią žiemą buvo viršyti antirekordai, todėl jeigu dabar lietuviai pasidarytų vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą, šio vitamino trūktų visiems. Siūlau nepagailėti keliolikos eurų ir padaryti vaikui šį tyrimą, tada šeimos gydytojas galės tiksliai skirti vitamino D papildų, nereikės jų duoti „iš akies“.
Pasitikrinkite vaiko kraują ir dėl geležies, nes kai jos trūksta, pirmasis požymis ir yra nuovargis. Vaikas, kuriam trūksta geležies, atrodys vangesnis, mieguistas, jis norės žaisti sėdėdamas ar gulėdamas. Tėvai įsitikinę, kad mažakraujystę rodo blyškumas, bet jis dažniausiai yra jau įsisenėjusios ligos požymis. Kartais užtenka kurso geležies papildų bei mitybos korekcijų, ir energija grįžta.
Kitas ne mažiau svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Jo yra spanguolėse, bruknėse, erškėtuogėse, serbentuose, svogūnuose, garuose virtose bulvėse, raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Vaikai nelabai mėgsta raugintas daržoves, o senojo derliaus obuoliai ar morkos jau nebeturi tiek vitaminų – likusi daugiau ląsteliena. Žavėtis atvežtiniu derliumi nesiūlau – ši produkcija, skirta eksportui, apdorojama herbicidais, fungicidais, pelėsį naikinančiomis medžiagomis, sintetinėmis trąšomis, gabenama dujų kamerose. Tad valgant tokius „vitaminus“ vaiko imunitetas tikrai nesustiprės.
Imuniteto duobių metu vaikui gydytojai pataria duoti gerųjų baterijų. Jų perdozuoti neįmanoma, nes probiotikai veikia tik tuo metu, kai vartojami, ir organizmas jų nekaupia. Gerosios bakterijos harmonizuoja žarnyno mikrobiotą, pastiprina žarnyno gerąsias bakterijas. Kai mikrobiota sveika, jos balansas nesutrikęs, organizmas geriau ginasi nuo ligų.
Kokias klaidas daro tėvai pavasarį ir patys to nenorėdami susargdina vaiką?
Pavasarį dažnai neįvertiname temperatūrų kaitos ir skersvėjų. Sušilusiam vaikui atlapojame striukę, leidžiame nesimauti pirštinių, laižytis varveklius. Perpūtus vėjui ar nuo staigios temperatūrų kaitos gali prasidėti virusinės ligos ar sukilti organizme snaudusi lėtinė infekcija. Rodos, vaikas sveikas, bet sušilęs pabėgioja skersvėjyje ir pradeda sloguoti. Būna ir blogiau, kai dėl perpūtimo prasideda neurologiniai negalavimai: gali skaudėti veidą (dėl veido nervo uždegimo), šoną (dėl tarpšonkaulinio nervo uždegimo). Tad kaip šąlant orui vaiką siūloma sluoksniuoti (pridėti po dar vieną sluoksnį drabužėlių), taip pavasarį jį reikia nusluoksniuoti, o ne išrengti staiga.
Kad apsaugotumėte vaiką (ir save), paisykite senų gerų patarimų:
Automobilyje neatidarinėkite langų, o pasitelkite oro kontrolę.
Laikykite atidarytą tik vieną buto langą. Jeigu vėdinate namus skersvėju, vaikas tuo metu tegul būna lauke.
Pavasarį rengimas kopūsto principu ypač svarbus, nes temperatūra gali keistis žaibiškai.
Išmokite su vėsiu oru atsisveikinti palaipsniui. Geriau, kai vaikas turi kelias įvairaus storio pirštinaites, šalikėlius, kepures, tada šylant orams galima kaskart mauti vis plonesnius.
Pavasarį neleiskite vaikui stipriai prakaituoti. Derinys „prakaitas + vėjas“ gali pridaryti daug nemalonumų.
Stebėkite, kokioje kiemo vietoje vaikas mėgsta žaisti. Ir tarp namų susidaro skersvėjų. Kartais tarp namų vėjas labai traukia.
Venkite didelės temperatūrų kaitos. Jungtinių Emyratų gyventojai prisipažįsta, kad nacionalinė jų liga yra sloga. Mat būstuose ten veikia kondicionieriai, kurie palaiko 20ºC temperatūrą, o lauke beveik visuomet virš 30ºC.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
