Liko vos kelios savaitės iki naujų mokslo metų, kurie asocijuojasi su griežta dienotvarke, trumpesniu miegu, kur kas pailgėjusiu pareigų sąrašu bei vaikų ligomis. Šiam šokui galime pasiruošti. Pataria šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė, klinika „InMedica“
Vaiko organizmas ne saugykla, bet
Vasara – unikalus metų laikas, kada galime pasirūpinti sveikata nieko nedarydami. Saulė, maudynės, buvimas gryname ore, aktyvios veiklos – tai malonumai, o kartu ir organizmo stiprinimas. Ilgos rytinio miego valandos, kai nereikia skubėti į pamokas, laisvi vakarai, kai nereikia ruošti namų darbų, – taip, tai irgi stiprina vaiko imunitetą, nes gaminasi kur kas mažiau streso ir daugiau laimės hormonų.
Vis dėlto šiems imuniteto stimuliatoriams (miegui, gerai nuotaikai, buvimui ore, grūdinimuisi prie jūros) pasverti nėra jokių svarstyklių. Užtat nesunkiai suskaičiuojama, kiek vaikas per vasarą gali gauti naudingų medžiagų iš vasaros gėrybių – uogų, vaisių, daržovių.
Ką įmanoma sukaupti
Viena vertus, teigiama, kad vaiko organizmas nėra saugykla, į kurią dabar galėtume sudėti įvairiausių imunitetą gerinančių medžiagų, kita vertus, – kada, jei ne dabar galima pagerinti vaiko kraują ir visą organizmo būvį, kai maistas toks turtingas vitaminų ir kitų naudingų medžiagų.
„Ne be reikalo sakoma – roges žiemai ruošk vasarą. Šis metų laikas yra idealus norintiems sustiprinti savo sveikatą ir pasiruošti ilgai mūsų šalyje trunkančiam šaltajam ir tamsiajam sezonui. Būtent todėl svarbu vasarą išnaudoti kiek galima geriau ir pasirūpinti savimi bei papildyti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis“, – sako šeimos gydytoja.
Mityba vasarą – ko nepamiršti?
Pirmas patarimas – rinkitės kuo natūraliau ir ekologiškiau užaugintus, neužterštus, prinokusius bei švariai nuplautus vaisius ir daržoves, prioritetą teikdami kuo platesnei įvairovei ir spalvoms.
„Valgykite mėlynes, kurios turi itin daug vitaminų, – C, P, B1 ir B2; avietes, kuriose gausu mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, cinkas, magnis, fosforas, natris, bei vitaminų A, C ir E. Žemuogės papildys jūsų C ir B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies, flavonoidų, karotinoidų, kalio, kalcio ir magnio atsargas. Šilauogės aprūpins antioksidantais, vitaminais C, B6, E ir A, o juodieji serbentai yra tikra vitaminų bomba, nes juose gausu polifenolių, antioksidantų, gama-linoleno rūgšties. Lietuvių itin mėgstamos braškės ir vyšnios irgi puikus naudingų medžiagų šaltinis, pastaruoju metu įvertinta ir agrastų nauda mūsų organizmui“, – vardija gydytoja.
Nepamirškite ir daržovių – pomidoruose gausu likopeno (kuris yra puikus oksidantas), kalio, magnio ir vitamino C, morkos praturtina organizmą vitaminu A bei antioksidantais. Norite dar labiau pagausinti vitamino C atsargas? Pasirūpinkite, kad ant šeimos stalo netrūktų paprikų, svogūnų, petražolių ir špinatų, kuriuose irgi gausu ir vitamino K, karotinoidų, kalio, magnio bei skaidulų. Burokėliai prisidės prie geležies papildymo, verta nepamiršti ir ridikėlių, kopūstų bei baklažanų. Žinoma, reikėtų valgyti arbūzus, melionus ir agurkus, kurie ne tik nudingos sudėties, bet ir atkuria skysčių balansą.
Vasaros tikslas – išragauti kuo daugiau
Vaikams vasarą nepritrūks vitaminų, jeigu išlaikysime „ledų–braškių“ balansą bei suteiksime galimybę išragauti kuo daugiau skonių. Tai galite paversti net smagiu žaidimu – kartu su šeimos nariais pasižymėkite, kokių skirtingų vaisių ir daržovių ragavote, ir nugalėtojui įsteikite simbolinį prizą – tai motyvuos vaikus neatsisakyti to, ką įprastai palikdavo lėkštėje, o kartu galbūt padės atrasti ir naujų mėgstamų vaisių bei daržovių. Galima žymėtis kalendoriuje ir kiekvieną savaitės dieną pirkti vis kitos spalvos vaisius, galima komplektuoti rinkinius (kaulavaisiai, uogos, sėklavaisiai) ar pan.
Žarnyno stiprinimo metas
Vasara – geras laikas pasirūpinti žarnyno mikrobiota – mikroorganizmų visuma, kuri dalyvauja svarbiuose procesuose formuojant žmogaus imunitetą. Mikrobiotą gerina bet kokie vaisiai, uogos ir daržovės (ne tik rauginti), nes juose yra maistinių skaidulų, kurios vadinamos gerųjų bakterijų maistu. Galite vaikui vaizdžiai papasakoti, kad jo žarnyne gyvena dviejų rūšių bakterijos: gerosios mėgsta sveiką maistą (vaisius, daržoves, uogas, grūdinius patiekalus), o blogosios bakterijos tik ir laukia cukraus, traškučių ir spurgų. Kuo daugiau gerųjų bakterijų, tuo sveikesnis vaikas, geresnė nuotaika, daugiau jėgų. Tad valgydami vaisius, uogas ir daržoves, gauname dvigubą naudą – aprūpiname organizmą reikalingomis medžiagomis ir pamaitiname savo gerąsias bakterijas.
„Kai vasara persirita į antrąją pusę, pradedame dalį daržovių fermentuoti bei rauginti. Moksliniai tyrimai rodo, jog lengvai rauginti produktai turi teigiamą įtaką sveikai žmogaus mikrobiotai, todėl nepamirškite vaikui pasiūlyti ir raugintų produktų bei pasirūpinti atsargomis žiemai“, – sako šeimos gydytoja.
Likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, apdairu vaikams duoti kursą probiotikų (ypač, jeigu vaikas kolektyve labai greitai užsikrečia virusinėmis ligomis). Probiotikai organizme nesikaupia, bet tuo metu, kai yra vartojami, padeda sustiprėti gerosioms bakterijoms, nuo kurių veiklos priklauso imunitetas.
Ko rasite šviežiame derliuje:
- Vitaminas A – morkos, saldžiosios bulvės, lapinės žaliosios daržovės (špinatai, kopūstai, gražgarstės).
- Vitaminas E – kopūstai, augaliniai aliejai, riešutai, tamsūs lapiniai žalumynai, moliūgai.
- Kalis – citrusiniai vaisiai, moliūgai, bulvės, burokėliai, ropės, pastarnokai, lapiniai kopūstai, pankoliai.
- Vitaminas C – saldžiosios paprikos, juodieji serbentai, lapiniai kopūstai, brokoliai, kiviai, apelsinai, citrinos, braškės.
- Vitaminas K – lapinės daržovės, brokoliai, pienas, kiaušiniai.
- Magnis – špinatai, brokoliai, įvairios sėklos.
