Pavasarį kiekvienas organizmas pasitinka šiek tiek nusilpęs, apsnūdęs. Dėl saulės ir vitaminų trūkumo visi – tiek suaugusieji, tiek vaikai – esame atviri peršalimams ir virusams.
Pasiaiškinimai dėl kovo
Yra bent keletas priežasčių, kodėl būtent kovo mėnesį vaikų atsparumas ligoms susilpnėja, mažieji atrodo vangesni, labiau išblyškę, daugiau žiovauja, sunkiai keliasi rytais.
Maistas. Pavyzdingi tėvai žino, kad sveikiausia valgyti sezoninį maistą, tačiau vaikai nelabai mėgsta raugintas daržoves, o senojo derliaus obuoliukai ar morkos jau nebeturi tiek vitaminų. Pernykštis derlius jau yra nusilpęs, – likusi daugiau ląsteliena. O kaip dėl atvežtinių vaisių ir daržovių? Kai atsirado galimybė ištisus metus pirkti braškes, pomidorus ir agurkus prekybos centruose, dauguma žmonių patikėjo, kad Pietų Europoje ir Afrikoje vaisiai, uogos ir daržovės auga ištisus metus. Iš dalies taip, bet ne laukuose ir daržuose po saule. Produkcija, skirta eksportui, apdorojama herbicidais, fungicidais, pelėsį naikinančiomis medžiagomis, sintetinėmis trąšomis, gabenama dujų kamerose. Tad valgant tokius „vitaminus“ vaiko imunitetas tikrai nesustiprės.
Vitaminas D. Kovo mėnesį susidaro didžiausias vitamino D trūkumas, net jeigu vaikui jo duodame papildomai. Jeigu pastebėjote, klinikos būtent kovo mėnesį skelbia, kad dabar labai svarbu ištirti vitamino D kiekį. Kaip žinia, vitaminas D yra be galo svarbus imuninei sistemai.
Laukas. Įrodyta, kad imunitetas priklauso nuo judėjimo ir buvimo lauke. Medžiagų apykaitos procesai geriausiai vyksta gryname ore, nes ten daugiau deguonies, o judėjimas gamina hormonus, kurie stimuliuoja imuninę sistemą.
Žiemą ir ankstyvą pavasarį mūsų vaikai mažai laiko praleidžia lauke, judėjimo nepakanka. Apie šią problemą gydytojai jau nebe kalba, o rėkia. Nejudrus vaikų gyvenimo būdas silpnina imunitetą ir yra tiesus kelias į nutukimą, medžiagų apykaitos ligas. Laimei, kad atšilus orui vaikai vis dėlto išjuda, – dar važinėja paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis, renkasi į vaikų žaidimų aikšteles, spardo kamuolį. Visa tai (tik su kitu inventoriumi) jie turėtų daryti ištisus metus, deja, tai praeitis.
Nuovargis. Ne veltui moksleiviams sudarytas gana gausus atostogų grafikas. Net viena savaitė poilsio perkrauna imuninę sistemą. Vaikai dabar labai užimti, lavinimas ir ugdymas intensyvūs, ir gydytojai kartais stabdo tėvus, prašydami sumažinti būrelių, užklasinių veiklų. Mitas, kad „vaikystė nerūpestinga“, deja, paneigtas. Vaikai kasdien susiduria su stresu, nerimu, įtampa. Nemažai vaikų nepailsi net per vasarą, nes tėvai suplanuoja nepertraukiamą stovyklų grafiką. Imunitetui, kaip ir smegenims bei visam organizmui, reikia kartkartėmis tiesiog pailsėti. Beje, organizmo išsekimą sukelia ne tik fizinis bet ir emocinis nuovargis. Vaikas gali nelankyti jokių būrelių, tačiau kęsti įtampą dėl patyčių, nepatinkančio mokytojo, tėvų pykčių.
Pavasaris – toks metas, kai iki vasaros atostogų dar daug laiko, o darželio/mokyklos rutina jau tęsiasi nepertraukiamai pusę metų. Pradeda jaustis vadinamasis lėtinis nuovargis, o bet koks pervargimas kenkia imunitetui.
Nepamirškime, kad lopšelinukai ir darželinukai jokių atostogų negauna. Jie rutiną turi atlaikyti visus metus, todėl tėvams siūloma bent per mamadienius ir tėvadienius neleisti vaiko į darželį, patiems sukurti jam mažas atostogas. Kita vertus, mažyliai yra labai organiški ir patys „susiorganizuoja“ atostogas nuolatos sirguliuodami.
Stebėkite vaiką, jo kūnas kalba
Pirmiausia gydytojai siūlo tėvams stebėti vaiko kūno signalus. Kai vaiko organizmui trūksta kokių nors medžiagų, jis apie tai „pasako“:
Skilinėja rankų ir kojų nagučiai? Gali būti, kad vaikui trūksta geležies.
Veidukas ir lūpos atrodo blyškūs? Tai mažakraujystės požymis.
Skilinėja, plyšta lūpų kampučiai, skeldėja ir pleiskanoja lūpos? Matyt, trūksta B2 grupės vitaminų.
Žydi nagai? Organizmui trūksta cinko, kalcio.
Kraujuoja dantenos? Tikriausiai organizme labai trūksta vitamino C.
Kojas traukia mėšlungis? Viena iš priežasčių – magnio ir kalcio trūkumas.
Beprasidedančią ligą, lėtinius uždegimus, bendrą organizmo nusilpimą gali rodyti sutrikęs miegas, pagausėjęs prakaitavimas, vis atsirandančios karpos ir akių miežiai, o labiausiai – pasikeitusi vaiko energija. Vaiko judrumas ir aktyvumas yra lakmuso popierėlis tėvams.
Kaip sėkmingai peršokti per imuniteto duobutę
Straipsnio pradžioje, kurioje vardinome imuniteto nusilpimo priežastis, padiktuoti ir atsakymai. Pasidalinsime konkretesniais patarimais.
Pirmas. Maistas ir gėrimai. Kad imunitetas nepatektų į duobę, reikėtų labiau kontroliuoti, ką vaikas valgo. Pirmiausia – kuo labiau sumažinkite tuščių angliavandenių, nes jie yra virusų ir bakterijų maistas. Saldumynai ir patiekalai iš baltų miltų rūgština organizmą, sudaro terpę ligų sukėlėjams daugintis.
Vaiko skrandis yra nedidelis, o vitaminų ir kitų naudingų medžiagų poreikis didžiulis, todėl reikia apgalvoti bene kiekvieną vaiko valgymą ir užkandį – ką jis gero duos organizmui, išskyrus kalorijas ir alkio numalšinimą? Net kalbant apie desertus ir saldėsius, galima rasti kompromisą – pavyzdžiui, vitaminų trūkumą gali kompensuoti liofilizuoti vaisiai ir uogos, dauguma vaikų juos mėgsta ir laiko desertu. Perkant atvežtinius vaisius ir daržoves, irgi galima žengti žingsnį sveikatos link – ieškoti produkcijos, atvežtos iš nedidelių ūkių ar ekologiškos.
Kad vaiko „terpė“ būtų nepalanki sukėlėjams, be mitybos korekcijų, reikia duoti gerti daug skysčių, tik ne saldžių.
Antras. Papildai. Jeigu mityba nėra tobula, duokite vaikui maisto papildų, tik prieš tai būtų gerai žinoti, ko trūksta konkrečiam vaikui. Tai parodo kraujo tyrimas, arba gali pakakti pokalbio su šeimos gydytoju, jeigu jis pažįsta vaiką ir stebi jį nuo gimimo. Dabar nebesiūloma vaiko ištisus metus maitinti papildais, nes jie apkrauna inkstus ir kepenis, sunku pasverti jų pasisavinimą, gresia ir perdozavimo tikimybė (pavyzdžiui, vitamino D). Imuniteto duobių metu vaikui gydytojai pataria duoti gerųjų baterijų. Jų perdozuoti neįmanoma, nes probiotikai veikia tik tuo metu, kai vartojami, ir organizmas jų nekaupia. Gerosios bakterijos harmonizuoja žarnyno mikrobiotą, pastiprina žarnyno gerąsias bakterijas. Kai mikrobiota sveika, jos balansas nesutrikęs, organizmas geriau ginasi nuo ligų.
Trečias. Įsileiskite pavasarį pamažu. Pavasarį dažnai neįvertiname temperatūrų kaitos ir skersvėjų. Sušilusiam vaikui atlapojame striukę, leidžiame nesimauti pirštinių, laižytis varveklius. Perpūtus vėjui ar nuo staigios temperatūrų kaitos gali prasidėti virusinės ligos ar sukilti organizme snaudusi lėtinė infekcija. Rodos, vaikas sveikas, bet sušilęs pabėgioja skersvėjyje ir pradeda sloguoti. Būna ir blogiau, kai dėl perpūtimo prasideda neurologiniai negalavimai: gali skaudėti veidą (dėl veido nervo uždegimo), šoną (dėl tarpšonkaulinio nervo uždegimo). Tad kaip šąlant orui vaiką siūloma sluoksniuoti (pridėti po dar vieną sluoksnį drabužėlių), taip pavasarį jį reikia nusluoksniuoti, o ne išrengti staiga.
Ketvirtas. Emocijos. Visiems galiojanti imuniteto taisyklė – pakankamai miego, poilsio ir gerų emocijų. Kokia veikla stiprina imunitetą jūsų vaikui, žinote tik jūs. Reikia atliepti vaiko temperamentą, pomėgius, nes vieno imunitetas stiprės prisiglaudus prie mamos ir klausant pasakos, kitam labiau tiks pagalvių mūšis su tėčiu.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
Susiję straipsniai
