Atsiradęs staigus ir surakinantis skausmas blauzdos ar pėdos raumenyje, nors ir trunka neilgai, gali kaip reikiant apkartinti dieną. Anot BENU vaistinės ekspertės Ingos Norkienės, mėšlungis gali smogti bet kuriam žmogaus raumeniui, ypač intensyvių treniruočių metu, arba atvirkščiai – kada kūnas atsipalaiduoja. Žinoti, kaip šių raumenų spazmų išvengti ir ką daryti, kad jie greičiau praeitų, svarbu ne tik dėl to, kad tai skausminga, bet ir dėl gresiančio pavojaus tam tikrų situacijų metu.
Iš kur atsiranda mėšlungis?
Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. I. Norkienė pažymi, kad tokie raumenų susitraukimai – dažniausiai nėra pavojingi sveikatai, tačiau gali indikuoti kitus sveikatos aspektus, kuriais reikėtų susirūpinti.
„Kad ir koks stiprus būtų mėšlungio sukeliamas skausmas, dažniausiai jis žalos sveikatai nepadaro, tačiau gali slėpti keletą organizmui svarbių sveikatos būklių. Viena dažniausių priežasčių, kodėl tam tikrą žmogaus kūno raumenį sutraukia mėšlungis yra mineralų, tokių kaip magnis, kalcis ar kalis trūkumas. Prakaituojant šių medžiagų netenkame, todėl karštą vasaros dieną, ar intensyviai sportuojant, šalia reikėtų turėti mineralinio vandens, prisotinto šiais elementais, bei reguliariai vartoti papildus“, – pažymi vaistininkė.
Anot jos, ne tik tai gali sukelti raumenų spazmus. Mėšlungio skausmą primenantis pojūtis kojose žmogų gali kankinti ir tada, kai ties stuburu užsispaudžia nervai, taip pat – kada susiaurėja kraujagyslės, tiekiančios kraują ir deguonį kojų raumenims. Raumenų spazmų intensyvumui ir pasikartojimams įtaką gali daryti ir asmens amžius – senstant yra raumenų masė, tad per fizinę veiklą jai sukeliamas papildomas stresas.
Įvairios medicininės būklės, tokios kaip diabetas ar kepenų sutrikimai taip pat gali sąlygoti mėšlungį. Iš šio sąrašo nereikėtų išbraukti ir dehidratacijos – vanduo yra būtinas normaliai raumenų veiklai palaikyti.
Raumenų spazmams – ne
Vaistininkė pataria prieš aktyvias veiklas, tokias kaip sporto treniruotė, ilgas pasivaikščiojimas ar maudynės vandens telkinyje, atlikti raumenų tempimo pratimus – pastarieji paruoš raumenį būsimam krūviui. Taip pat rekomenduojama gerti daug skysčių, valgyti visavertį maistą, o organizmą, ypač vasarą, stiprinti elektrolitais ir mineralais.
„Visgi, kartais mėšlungio išvengti nepavyksta, todėl būtina žinoti, kaip kuo greičiau nuraminti skausmu įsižiebusią kūno vietą. Pirmoji taisyklė – tempti raumenį į kitą pusę, nei mėšlungis jį paveikia. Tarkime, jei sutraukia pėdą, reikėtų pastatyti ją ant žemės ir pasistiebti arba užriesti kojų pirštus į viršų. Tai – pats efektyviausias būdas kovoti su mėšlungiu. Taip pat, jei įmanoma, prie skaudančios vietos galima pridėti ledukų, tačiau to negalima daryti tiesiogiai ant odos – geriau juos įvynioti į ploną rankšluostį“, – pažymi I. Norkienė.
Kai mėšlungis sutraukia koją, esant vandenyje, geriausia sau smarkiai žnybti į skaudančią vietą, nes, kitu atveju, raumenų spazmui stiprėjant, galima ir paskęsti. Anot I. Norkienės, kai kurie dažnai vandens telkiniuose ar baseinuose plaukiojantys asmenys prie maudymosi kelnaičių prisisega žiogelį, kad prireikus, galėtų įdurti į mėšlungio sutrauktą raumenį ir taip išgelbėti sau gyvybę.
Gali būti ir liga
Nors mėšlungio sukeliamas raumens spazmas trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, svarbu pasirūpinti savo organizmu, kad sumažėtų grėsmė iššaukti mėšlungį. Jei geriama pakankamai skysčių, organizmas palepinamas įvairias mineralais ir vitaminais, nepersitempiama užsiimant aktyviu sportu, tačiau mėšlungis vis tiek reguliariai išmuša iš vėžių, būtina atkreipti dėmesį į kitus, šalia pasireiškiančius organizmo ženklus.
„Dažnas raumenų spazmų pasikartojimas, atsiradęs raudonumas, tinimas ar mėlynės, jaučiamas raumenų silpnumas – gali būti pašalines ligas nurodantys simptomai. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, uždavęs specifinius klausimus ir atlikęs reikiamus tyrimus, patars, kaip šią problemą išspręsti“, – priduria vaistininkė.
