„Nors ir gėda klausti, bet atsakykite…“ – taip prasideda klausimai apie hemorojų. Kalbiname ginekologę.
Ar daug moterų nėštumo metu ir po gimdymo kankinasi dėl atsiradusio hemorojaus?
Hemorojumi ir išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3-5 nėščia ir neseniai pagimdžiusi moteris. Kas bendro tarp hemorojaus ir išsiplėtusių venų?
Hemorojus – tai irgi venų išsiplėtimas, tik šį kartą išsiplečia ne kojų, o tiesiosios žarnos venos.
Moterys, kurios kankinasi dėl išsiplėtusių kojų venų, patenka į rizikos grupę, kad per nėštumą ir pagimdžius atsiras hemorojus.
Plečiantis venoms, kaip ir kojose, taip ir išeinamojoje angoje, vyksta lėtiniai procesai: iš pradžių atsiranda veninės kraujotakos nepakankamumas, audiniai paburksta (nes sutrikus kraujotakai juose kaupiasi skysčiai), tada odos paviršiuje gali atsirasti ir veninių mazgų.
Taigi pagrindinė hemorojaus atsiradimo priežastis – varikozinis venų išsiplėtimas.
Kodėl vienoms moterims plečiasi kojų venos ir atsiranda hemorojus, o kitos niekada taip ir nepatiria šio košmaro?
Kol kas nėra atsakymo. Manoma, kad venos plečiasi dėl genetinių priežasčių, nes gali būti paveldėtas venų vožtuvų ir venų sienelių silpnumas.
Daug lemia ir išorinės priežastys, pavyzdžiui, gyvenimo būdas, amžius, profesijos, kitų ligų įtakos.
Kodėl venos plečiasi ir hemorojus atsiranda būtent nėštumo metu?
Nėštumo metu gaminasi tam tikrų hormonų, kurių veikiamos venos atsipalaiduoja, praranda standumą. Be to, didėjanti gimda pradeda spausti klubų venas, į kurias suteka kojų veninis kraujas. Kraujui tekėti tampa vis sunkiau, todėl jis užsilaiko kojų venose. Venų sienelės tiesiog neatlaiko spaudimo, jos ima plėstis. Sutrinka ir venų vožtuvų funkcija, vožtuvas tampa nesandarus. Venos vis plečiasi, vystosi kojų venų varikozė. Paviršinės kojų venas su giliosiomis jungia jungiamosios venos. Jų vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – iš paviršiaus gilyn. Pagaliau padidėjusio spaudimo neatlaiko ir jungiamosios venos. Kojas pradeda skaudėti, atsiranda sunkumas, jos pabrinksta, labai greitai pavargsta. Naktį moteris jaučia, lyg kojomis bėgiotų skruzdės, kojas traukia mėšlungis.
Panašūs procesai vyksta ir su hemorojumi. Dažniausiai hemorojus atsiranda nėštumo pabaigoje ar po gimdymo, jei vaisiaus gimimo periodas būna sunkesnis.
Kaip suprasti, kad yra problemų su hemorojumi?
Moterys skundžiasi, kad išangė patinsta, parausta, niežti, tuštinantis labai skauda, kraujuoja. Praėjus ūmiam hemorojaus periodui, išorėje gali likti didesnių ar mažesnių hemorojaus mazgų.
Ar po gimdymo praėjus kiek laiko hemorojus išnyks?
Dažniausiai taip. Tačiau tai liks silpnąja vieta.
Ką daryti, kad nesiplėstų kojų venos, neatsirastų hemorojus?
Moterims galėčiau patarti:
Venkite ilgo stovėjimo. Jei galite, dažniau prigulkite, pakelkite kojas aukščiau, po kojomis pasidėkite pagalvėles.
Rinkitės patogią avalynę. Aukštakulnius pasidėkite ateičiai.
Nešiokite specialiai nėščiosioms skirtas kompresines kojines.
Kuo daugiau vaikščiokite, judėkite. Vaikštant susitraukinėja kojų raumenys, todėl kraujas geriau teka reikiama kryptimi.
Nesėdėkite užsikėlusi koją ant kojos. Taip sutrinka kraujotaka ne tik kojose, bet ir pilvo apačioje.
Kojoms naudokite šaltą dušą. Gerai kojas atgaivina ledukai su vaistažolėmis (šaldiklyje sušaldykite, pavyzdžiui, ramunėlių arbatos).
Kojų kraujo apytaką gerina įvairūs specialūs geliai bet tepalai. Jie nekenkia nėščiajai ar maitinančiai moteriai.
Prieš vartodamos geriamus vaistus nuo venų išsiplėtimo ar hemorojaus, pasitarkite su gydytoju.
Pasinaudokite medicinos laimėjimais – yra sukurta veiksmingų tepalų ir žvakučių, malšinančių hemorojaus skausmus ir uždegimą.
Stenkitės, kad neužkietėtų viduriai. Sergant hemorojumi, susidaro savotiškas užburtas ratas: tuštinantis skauda, todėl moteris stengiasi kuo labiau atitolinti šį darbą. Kai retai tuštinamasi, viduriai dar labiau užkietėja ir tuštinantis skauda dar labiau. Pastebėta, kad toms, kurių viduriai užkietėję, gerokai dažniau pasitaiko ir hemorojus. Priminsiu, kad reikia reikėtų įprasti tuštintis kasdien tuo pačiu metu; ryte dar neatsikėlusi iš lovos lengvai pamasažuokite pilvą laikrodžio rodyklės kryptimi; valgykite kasdien tomis pačiomis valandomis; pakankamai gerkite skysčių (kasdien 1,5-2 litrus); valgykite daugiau skaidulinio maisto, raugintų produktų (kopūstų, rauginto pieno produktų, jogurto); vaisius valgykite su odele. Jei šie patarimai nepadės, vartokite specialias klizmutes, bent tol, kol hemorojus sugis.
Kalbėjomės su ginekologe Dalia Ulevičiene
„Mamos žurnalas“
