„Kai skaitau straipsnius apie dvasinę jaunos mamos būseną ir visokias pogimdymines depresijas, ima juokas. Kam ieškoti priežasčių hormonuose ar nuovargyje? Nors dienai įlįskite į pagimdžiusios moters kailį ir suprasite, kodėl ji tokia pikta, irzli. Ne, ne dėl vaikelio, prie jo naktį ir keliais prišliaužtum.
Bet dėl sumaitoto, tarsi išniekinto kūno. Kai aš grįžau iš gimdymo namų, kartais nebesuvokdavau, ką man skauda: sutrūkinėjusius spenelius, ar karštas, gumbuotas krūtis, tarpvietės siūlę, kuri neleisdavo nė krustelėti, ar kraujuojantį hemorojų. Kiekvienas judesys buvo kančia, negalėjau sėdėti.
Lipdama iš lovos stenėdavau labiau, nei devintame nėštumo mėnesyje. Koktu prisiminti, ką išgyvendavau užsidariusi tualete. Nors gėriau vidurius laisvinančią arbatą (vaistų nenorėjau gerti, nes bijojau pakenkti vaikui – juk maitinau), kiekvienas tuštinimasis man būdavo baisesnis už gimdymą. Sėdėdavau ant klozeto, o nugara varvėdavo šaltas lipnus prakaitas. Vėliau pradėdavo varvėti ašaros. Palindusi po dušu pirštų galais liesdavau savo skaudų kūną, styrančius siūlus. Ar galvodavau apie seksą? Šokių vakarėlį? Pasivaikščiojimą po parką?
Kaip normalus gyvas žmogus pati sau buvau mirusi. Galvodavau tik viena: ar tai kada nors baigsis? Kai po trijų mėnesių užsigydžiau visas kūno žaizdas, pradingo ir vadinamoji depresija“. (Iš mamos J. pasakojimo)
Nėra ko gėdytis
Tokia gyvenimo tiesa: kol moteris nešioja kūdikį, visas dėmesys skiriamas jai. Po gimdymo sostą užima kitas. Nėra laiko galvoti apie save, eiti pas gydytoją. Tai, ką iškenčia iš gimdymo namų grįžusi moteris, taip ir lieka už jos namų durų. Kai po 2 mėnesių ji pirmą kartą nueina pas ginekologą, blogiausia jau būna praeityje. „Jei po gimdymo moterį kankina hemorojus, patarčiau nesigėdyti, o pasikonsultuoti su ginekologu. Jis pamatys, ar reikia chirurgo konsultacijos, patars, kokias nusipirkti žvakutes ir tepalą, kaip sureguliuoti mitybą, kad neužkietėtų viduriai“, – sako chirurgas G. Laužikas. Iš tiesų, moterims nėra ko gėdytis, vyrai hemorojumi serga 3 kartus dažniau.
Praeinantis negalavimas
Hemorojus – tai tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas. Jis gali atsirasti dėl įgimtos venų sandaros, įgimto polinkio, lėtinio vidurių užkietėjimo ar ilgai dirbant sėdimą darbą. Jei plečiasi kojų venos, tikėtina, kad žmogus ,,užgyvens” ir hemorojų. Nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų hemorojaus priežastys kitokios. Įsivaizduokite, kas vyksta mažajame dubenyje, kai vaisius auga. Pirmoje nėštumo pusėje jokių pakitimų beveik nėra (todėl ir hemorojus beveik niekada tokiu metu neatsiranda).
Vaisiui augant kraujo nutekėjimas iš mažojo dubens blogėja, didėjanti gimda spaudžia žarnyną, kraujagysles. Maždaug nuo 7 nėštumo mėnesio moteris gali pajusti lengvą nepatogumą dėl hemorojaus, nes pilvo ertmėje padidėja slėgis, o tiesiojoje žarnoje susidaro kraujo sąstova, tad po tiesiosios žarnos gleivine gali susiformuoti hemorojinių mazgų. Jie gali išburkti, kraujuoti tuštinantis, skaudėti. Tačiau taip būna tik vienai-kitai. Paprastai hemorojus atsiranda po gimdymo.
Gimdanti moteris stanginasi, todėl hemorojiniai mazgai gali iškristi į išorę. „Tačiau nenoriu moterų gąsdinti. Paprastai nėščiųjų ir gimdyvių hemorojus yra praeinantis. Kurį laiką po gimdymo dar kamuositės, bet daugumai po kelių savaičių problemos baigsis. Pagerės kraujo nutekėjimas, žvakutės ir tepalai numalšins uždegimą, o iškritęs hemorojus sugrįš atgal“, – ramina chirurgas. „Iškritęs hemorojus“ skamba baisiai, bet iš tiesų tai tėra maždaug 0,5-1 cm dydžio mazgelis. Pastebėta, kad rizika susirgti hemorojumi didėja su kiekvienu gimdymu.
Ar nesusirgsiu vėžiu?
Kai ant išmatų moteris pamato šviežio kraujo, apima panika. O kas, jei hemorojaus žaizda suvėžės? Gydytojai ramina – taip nutinka labai retai. Tai liga, kuri nesukelia organizmui didelių komplikacijų, nebent hemorojiniai mazgai supūliuotų ar kraujuotų labai gausiai (tada gresia mažakraujystė). Pasak chirurgo G. Laužiko, hemorojų galima palyginti su danties skausmu. Juk skaudantis dantis žmogaus į kapus nenuvarys, tačiau gadins gyvenimą. Hemorojus – tai daugiau ne liga, o diskomfortas. Ir, patikėkite, gana didelis. Turintys hemorojų papasakos, kad tuštinantis be galo skauda, o po tuštinimosi skausmas dar ilgokai nenurimsta. Todėl atsiranda tuštinimosi baimė, į tualetą norisi eiti kuo rečiau (o nuo to viduriai dar labiau kietėja). Priklausomai nuo hemorojaus laipsnio, skauda sėdint, vaikštant arba nuolat.
Kaip gydoma
Patogios yra įvairios žvakutės, įstumiamos į tiesiąją žarną, specialūs tepalai, patepimai aliejumi. Skausmą malšina ir dezinfekuoja vaistažolių – medetkų, ramunėlių – vonelės (jose geriausia 10-15 min. patupėti po tuštinimosi, kai labiausiai skauda). Kai kurie gydytojai pataria švelnias kalio permanganato voneles, tačiau daug kalio permanganato tirpalo nepilkite, nes jis sausina odą, o sausa ji greičiau sutrūkinėja. Labai svarbu – dieta.
Reikia maitinti taip, kad viduriai neužkietėtų ir tuštinantis hemorojiniai mazgai nepradėtų kraujuoti. Ne visada pavyksta vidurius ,,suminkštinti” džiovintomis slyvomis ar avižų koše. Todėl dauguma hemorojumi sergančių žmonių priversti vartoti vidurius laisvinančius vaistus. Kadangi moteriai po gimdymo tokių vaistų nepatariama vartoti (nes maitinant krūtimi vaistai per pieną greitai persiduoda vaikui), joms siūloma gerti vidurius laisvinančių žolelių arbatų.
Hemorojinių mazgų perrišimas
Kartais joks gydymas nepadeda. Tuomet siūloma hemorojų operuoti vadinamuoju ligatūriniu būdu. „Lietuvoje hemorojus gydomas ir mažytėmis operacijomis, kurias tiksliau būtų vadinti procedūromis. Nereikia gultis į ligoninę, iš karto po procedūros žmogus gali eiti namo. Pritaikius vietinę nejautrą hemorojiniai mazgai (o kartais tik vienas mazgas, kuris kelia daugiausiai diskomforto) perrišamas specialia gumyte. Žmogus to guminio žiedelio net nejaučia. Po 5-7 parų guminis žiedelis nukrenta kartu su perrištu mazgu. Tokios procedūros patariamos, kai po gimdymo praėjo jau mėnuo, bet hemorojinius mazgus vis tiek skauda, kraujuoja, o žvakutės nepadeda“, – pasakoja chirurgas G. Laužikas. Kai hemorojus labai užleistas, atliekama chirurginė operacija stacionare. Tuomet taikoma spinalinė arba bendroji nejautra, reikia gulėti ligoninėje.
„Mamos žurnalas“
Turėjau šitą problemą, bet tepalas pagelbėjo.