Žyma: Hemorojus

Hemorojumi skundžiasi kas 3–5 nėščia ir neseniai pagimdžiusi moteris. Hemorojus – tai tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas. Ši būsena sukelia kasdienį nepatogumą, nes išangė parausta, tuštinantis skauda, kraujuoja.

Kodėl vienoms moterims hemorojus atsiranda, kitoms – ne? Manoma, kad labai didelės įtakos turi genai, nes gali būti paveldėtas venų vožtuvų ir venų sienelių silpnumas. Daug lemia ir išorinės priežastys, pavyzdžiui, gyvenimo būdas, amžius, profesijos, persirgtos ligos.  Hemorojus gali atsirasti ir dėl lėtinio vidurių užkietėjimo ar sėdimo darbo.

Nėštumas – rizikos laikas

Nėštumo metu gaminasi tam tikrų hormonų, kurių veikiamos venos atsipalaiduoja, praranda standumą. Be to, didėjanti gimda pradeda spausti venas. Jų sienelės tiesiog neištveria spaudimo, ima plėstis. Sutrinka ir venų vožtuvų funkcija – vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – iš paviršiaus gilyn. Tokie procesai vyksta ir kojų venose, ir tiesiojoje žarnoje, kur pradeda vystytis hemorojus.

Kai tiesiojoje žarnoje užsistovi kraujas, po tiesiosios žarnos gleivine gali susidaryti hemorojinių mazgų. Jie gali išburkti, kraujuoti tuštinantis, skaudėti. Kartais stenant hemorojus gali „iškristi“. „Iškritęs hemorojus“ skamba baisiai, bet iš tiesų tai tik maždaug 0,5–1 cm dydžio mazgelis.

Ar tai pavojinga?

Kai ant išmatų žmogus pamato šviežio kraujo, apima panika. Gydytojai ramina, kad hemorojus – tai liga, kuri nesukelia organizmui didelių komplikacijų, nebent hemorojiniai mazgai supūliuotų ar kraujuotų labai gausiai (tada gresia mažakraujystė). Hemorojų galima palyginti su danties skausmu. Juk skaudantis dantis žmogaus į kapus nenuvarys, tačiau gadins gyvenimą. Hemorojus – tai daugiau ne liga, o nepatogumas. Ir gana didelis. Tuštinantis skauda, o po tuštinimosi skausmas dar ilgokai nenurimsta. Todėl atsiranda tuštinimosi baimė, į tualetą norisi eiti kuo rečiau (o nuo to viduriai dar labiau kietėja). Priklausomai nuo hemorojaus laipsnio, skauda sėdint, vaikštant arba nuolatos.

Kaip gydoma

Patogios yra įvairios žvakutės, įstumiamos į tiesiąją žarną, specialūs tepalai, patepimai aliejumi. Skausmą malšina ir dezinfekuoja vaistažolių – medetkų, ramunėlių – vonelės (jose geriausia 10–15 min. patupėti po tuštinimosi, kai labiausiai skauda). Kai kurie gydytojai pataria švelnias kalio permanganato voneles, tačiau daug kalio permanganato tirpalo nepilkite, nes jis sausina odą, o sausa ji greičiau sutrūkinėja. Labai svarbu – dieta. Reikia maitintis taip, kad viduriai neužkietėtų, ir tuštinantis hemorojiniai mazgai nepradėtų kraujuoti. Ne visada pavyksta vidurius „suminkštinti“ džiovintomis slyvomis ar avižų koše. Todėl dažnai gydytojai skiria ir vidurius reguliuojančių vaistų.