Kojų tinimo priežastys gali būti įvairios – širdies problemos, inkstų, sąnarių, sisteminės ligos, venų ligos. Dažniausiai kojos ir pėdos tinsta karštomis dienomis, dėl ilgo sėdėjimo, judėjimo trūkumo ar nepatogios avalynės.
„Jei kojos ištino dėl to, kad vartojote daugiau skysčių, daug laiko praleidote automobilyje ar lėktuve nuleistomis kojomis, jeigu tinimas yra laikinas ir pasitaiko retai, dėl to nereikėtų nerimauti. Tačiau, jei tinimas kartojasi dažnai arba ilgai nepraeina, tikėtina, kad tai yra liga, todėl rekomenduojama kreiptis į gydytojus ir nustatyti tikslias šios problemos priežastis“, – sako medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgas dr. Rolandas Dagilaitis.
Pasak jo, kojų tinimo priežastys gali būti įvairios – širdies problemos, inkstų, sąnarių, sisteminės ligos. Tačiau dažniausia tinimo priežastis yra venų ligos: lėtinis venų nepakankamumas, venų varikozė ir kitos.
Paklaustas, kodėl vieni žmonės serga venų ligomis, o kiti ne, gydytojas paaiškina, kad venų varikozė išsivysto sutrikus veninių vožtuvėlių funkcijai, ir daugeliu atveju tai nulemia genetika. Kai kurie mūsų gimsta su silpnesniais vožtuvėliais ir ilgainiui dėl kažkokių priežasčių – nėštumo, stovimo darbo ir kitų veiksnių, kuriuos stiprus vožtuvas atlaikytų, silpnesnis veninis vožtuvėlis sutrinka ir kraujas pilnavertiškai nenuteka iš kojos.
Venų varikozė vėliau gali tapti rimta sveikatos problema
Iš pradžių kelianti tik estetinių rūpesčių dėl prastėjančios kojų išvaizdos, venų varikozė vėliau gali tapti rimta sveikatos problema ir negydoma grėsti rimtomis komplikacijomis.
Suprastėjus venų vožtuvėlių veiklai, aukštyn išstumiamas ne visas kraujas ir dalis jo grįžta. Venose padidėja kraujo spaudimas, dėl kurio vožtuvėliai dar labiau pažeidžiami. Kraujo sąstoviui venose progresuojant, sandarumą praranda ir anksčiau nepažeisti vožtuvai. Užsistovėjus kraujui ir padidėjus kraujo spaudimui, venos plečiasi, ilgėja, atsiranda blauzdos audinių pakitimai – susidaro poodiniai mazgai. Dėl sutrikusio vožtuvų darbo sulėtėja kraujotaka, ir atsiranda tiek poodinių, tiek giliųjų venų trombozės rizika.
Remiantis statistika, jei bent vienas iš tėvų sirgo venų varikoze arba lėtiniu venų nepakankamumu, tikimybė paveldėti šią ligą mergaitėms yra 60 proc., berniukams – 40 proc.
„Pirmieji venų varikozės požymiai – tai greitesnis kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Dėl šių simptomų reikėtų sunerimti ir kreiptis į kraujagyslių chirurgą, nes vėlesnėse ligos stadijose, laiku nepradėjus gydyti, gresia jau minėtos komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai“, – perspėja patyręs specialistas.
Jeigu giminėje buvo sirgusiųjų šia liga, rekomenduojama pasitikrinti profilaktiškai
Kadangi venų ligos turi ryškų paveldimumo aspektą, jeigu giminėje buvo sirgusiųjų šia liga, rekomenduojama pasitikrinti profilaktiškai, netgi nejaučiant ryškių venų kraujotakos sutrikimo požymių. Esant kad ir vos pastebimiems ligos simptomams, galima patarti keisti gyvenseną arba rekomenduoti profilaktikos priemones ir taip išvengti ligos progresavimo.
Kraujagyslių chirurgo konsultacijos metu išklausomi paciento skundai, išsiaiškinami paveldimumo aspektai ir atliekamas ultragarsinis tyrimas. Šis tyrimas pasaulyje pripažįstamas auksiniu standartu venų varikozės diagnostikoje. Jis padeda nustatyti venų kraujo tėkmės pasikeitimo mastą ir sudaryti efektyviausią gydymo planą. Jei atlikus tyrimą paaiškėja, kad su kraujagyslėmis bėdų nėra, gydytojas pagal gretutinius simptomus rekomenduoja pacientui į kokius specialistus kreiptis toliau.
Pasak lazerinių kojų venų operacijų Lietuvoje pradininko, medicinos centro „Northway“ gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. Rolando Dagilaičio, nors vis dar dažnas klaidingas įsitikinimas, kad venų varikozė gydoma atliekant traumuojančią operaciją, šiuolaikiniai gydymo būdai ir medicinos technologijos padeda greitai ir lengvai atsikratyti nemalonių simptomų, visiškai nesutrikdant darbingumo bei įprasto gyvenimo ritmo.
Pradinėse stadijose liga gydoma medikamentais ir kompresine terapija. Ligai progresuojant, gali būti taikoma skleroterapija arba endovaskuliniai gydymo metodai, tokie kaip lazeris, radiochirurgija ar bioklijai.
Medicina tobulėja, tobulėja ir medicininė įranga
„Medicina tobulėja, tobulėja ir medicininė įranga. Šiuo metu jau atliekamos kojų venų operacijas kombinuojant trečios kartos lazerį ir naujausią daugiažiedį šviesolaidį. Ši kombinacija neabejotinai garantuoja efektyviausią ir saugiausią venų varikozės gydymą, maksimaliai sumažinant šalutinio poveikio ir komplikacijų pavojų“, – teigia daugiau nei 4000 sėkmingų lazerinių venų operacijų atlikęs venų ligų ekspertas.
„Po tausojančios operacijos pacientas iškart gali vaikščioti ir jau kitą dieną grįžti į darbą ar tęsti kitą įprastą veiklą“, – teigia gydytojas ir primena, kad nors baimindamiesi operacijos pacientai dažnai neskuba kreiptis į gydytojus, norint išvengti ligai progresuojant atsirandančių komplikacijų, susidūrus su venų varikoze į simptomus reikėtų reaguoti nedelsiant.
R. Dagilaitis teigia, kad įvairios profilaktikos priemonės varikozės neišgydys – jos gali laikinai pagerinti savijautą, tačiau nepakeis genetikos ir nesustiprins vožtuvėlių.
„Tačiau poodinių venų varikozė atsiranda ne tik dėl paveldimumo – nemažą įtaką tam turi ir viršsvoris bei nepakankamas fizinis aktyvumas. Tad geriausios šios ligos profilaktikos priemonės – subalansuota mityba, reguliarus vaikščiojimas, bėgiojimas, kompresinių kojinių nešiojimas“, – baigdamas pokalbį primena chirurgas.
Kojų tirpimas ir mėšlungis
Kartais gali tinti ir skaudėti tik vieną koją – tai venų nepakankamumo požymis.
Kojų tirpimas, mediciniškai vadinamas parestezija, – gana dažnas pojūtis vasarą. Nėra rimto, jeigu koja nutirpsta miegant ar per ilgai pasėdėjus sukryžiavus kojas, kada raumenys dėl nejudėjimo sukietėja ir užspaudžia nervą, o tai ir sukelia nemalonų dilgčiojimą. Tokios tirpimo pojūtis greitai praeina pakeitus pozą. Galūnių tirpimas pavojingas, kai jis kartojasi sistemingai arba trunka ilgą laiką, o šalia atsiranda kitų simptomų: skausmas, niežulys, raumenų silpnumas.
Kojų mėšlungis – keletą minučių trunkantis skausmingas blauzdos, šlaunies ar pėdos raumenų spazmas – praeina savaime, tačiau sukelia nemalonius pojūčius. Kartais jis gali būti dar ir pavojingas, jei užklumpa, pavyzdžiui, maudantis vandens telkinyje. Raumenų mėšlungio neįmanoma reguliuoti pasitelkus valią, jis tęsiasi net pradėjus koją judinti, o prasidėti gali ir ramybės būsenoje, ir po intensyvaus fizinio krūvio, ir dėl staigių temperatūros pokyčių.
Dažniausiai mėšlungis siejamas su magnio trūkumu, prie to prisideda ir kiti vitaminai ir mineralai: kalcis, kalis ir vitaminas B6. Jais papildyti organizmą galima vartojant maisto papildus arba sureguliuojant mitybą, kad racione būtų šių medžiagų turinčių produktų. Vasarą daug prakaituojame, netenkame elektrolitų, todėl mėšlungis kamuoja dažniau.
Mėšlungį gali sukelti ir stresas, nepatogi avalynė, per mažas išgeriamo vandens kiekis, per daug kavos puodelių per dieną.
Jeigu tai – laikinas nepatogumas
Kojos vargsta net ir tiems, kurie neturi jokių lėtinių ligų, antsvorio, varikozės. Priežastys paprastos: per mažai judate, geriate nepakankamai skysčių, valgote per sūrų maistą, jums spaudžia kojinės, batai, kelnės, diržai, dirbdami sėdimą darbą nedarote pertraukėlių pasivaikščiojimui.
Jei kojų tinimas vargina tik per karščius, po kelionių, ilgiau pasėdėjus ir jis neturi jokios medicininės priežasties, padėti gali šie paprasti patarimai:
Kuo daugiau judėkite – vaikščiokite, plaukiokite, važiuokite dviračiu. Jeigu atostogaujate, daugiau vaikščiokite basomis po smėlį, žolę, braidykite vandenyje.
Įsigykite didelį mankštos kamuolį, ant kurio pabalansuotumėte, kad ir žiūrėdama filmą. Sėdėjimas ant mankštos kamuolio gerina kraujotaką mažajame dubenyje.
Venkite padėčių, kurios apsunkina kraujotaką kojose: ilgo stovėjimo, sėdėjimo, ypač sukryžiavus kojas. Jei tenka ilgai sėdėti, darykite pertraukas – pavaikštinėkite pirmyn atgal.
Jei išsiruošėte į ilgesnę kelionę automobiliu, – bent kas valandą sustokite ir trumpai pavaikščiokite. Ilgos kelionės metu lėktuvu ar automobiliu metu darykite kraujotaką gerinančius pratimus, pavyzdžiui, tvirtai suspauskite ir atpalaiduokite kojų pirštus.
Atsisakykite aptempiančių kelnių, kojinių su tampriais krašteliais.
Avėkite batus su 4–5 cm aukščio pakulne, venkite šlepečių per pirštą, nes vaikštant su jomis dėl nestabilumo labiau įsitempia blauzdų ir pėdų raumenys.
Kai tik turite galimybę, kelias minutes pagulėkite aukščiau širdies lygio pakeltomis kojomis.
Venkite kaitinimosi saulėje, vonioje ar pirtyje, nes karštis plečia venų sieneles.
Stenkitės, kad neužkietėtų viduriai. Tuštinantis padidėja spaudimas pilvo srityje, dėl to veninis kraujas stumiamas žemyn.
Kojoms labai padeda pėdų masažas. Pamasažuokite kojas nuo čiurnų kildamos aukštyn. Galite pamasažuoti blauzdas nestipria vėsia vandens čiurkšle, pradėdamos nuo kojų pirštų ir kildamos į viršų kelių link.
Įsigykite profilaktines kompresines kojines, kurios fiziologiškai taisyklingai apspaudžia kojas (apspaudimas stipriausias ties čiurna, kylant aukštyn, jis tolygiai silpnėja) ir tokiu būdu suaktyvina kraujotaką. Jas apsimauti reikėtų iš pat ryto, dar neatsikėlus iš lovos.
Kasdien raskite kelias minutes kojų mankštelei – ištiestais pirštų galais „parašykite“ ore savo vardą ir pavardę, palankstykite kojų pirštus.
Pavargusias kojas vakarais 15–20 min. pamirkykite jūros druskos bei mėtų vonelėje.
Patinusioms kojoms naudingas kontrastinis dušas.
Kasdien po kambarį pavaikščiokite basa.
Valgykite produktų, kurie iš organizmo šalina skysčius, – agurkų, arbūzų, melionų, produktų su skaidulomis.
Venkite sūraus maisto, nes druska sulaiko organizme skystį.
Kai sėdite, kojas pakelkite ant šalia pastatytos kėdės.
Jau tapo įprasta karštą dieną rankinėje turėti purškiamojo vandens veidui, kaklui atgaivinti. Smulkūs lašeliai sudrėkina ištroškusią odą ir suteikia malonų gaivumo pojūtį. Kai gaivinate veidą, apsipurkškite ir kojas.
Naudokite kojų nuovargio pojūtį mažinančius kremus, kurie ne tik iškart vėsina, gaivina, bet dar ir intensyviai drėkina odą.
Naudokite gydomuosius tepalus, kurie veiksmingai šalina nemalonius pojūčius. Taip pat reikėtų pradėti vartoti geriamuosius diosmino vaistinius preparatus, skirtus venų nepakankamumo simptomams gydyti. Jie didina veninių kraujagyslių tonusą ir apsaugo kraujagysles. Diosminas, kaip monoterapija, vartojamas pradinėmis lėtinio venų nepakankamumo stadijomis arba kaip papildoma gydymo priemonė, esant bet kuriai lėtinio venų nepakankamumo stadijai.
