Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai – nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus – su maistu negauna būtinos kalcio normos. Kada organizamas pradeda signalizuoti apie kritinį kalcio trūkumą ir kokios galimos pasekmės?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė pataria atlikti biocheminius kraujo tyrimus ir išsiaiškinti kalcio kiekį organizme. Tačiau apie kalcio trūkumą – hipokalcemiją – perspėja ir nemažai simptomų. Deja, ne visus pastebėti paprasta, o neatkreipus dėmesio pasekmės gali būti liūdnos.
Kalcis ne tik stiprina kaulinius audinius, bet ir alieka kitas svarbias funkcijas – pavyzdžiui, padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių streso veiksnių, kurie sukelia ligas. Kitaip tariant, šis elementas didina organizmo atsparumą ligoms, kovoja su uždegimais. Kalcis taip pat atlieka kraujo krešėjimo ir medžiagų pernešimo, kitas funkcijas.
Kad organizmui kritiškai trūksta kalcio, kūnas signalizuoja įvairiais būdais. Ignoruoti pagrindinius hipokalcemijos simptomus – padidėjusį nervų ir raumenų dirglumą, dantų emalės pokyčius, skausmu pasireiškiantį kaulinio audinio minkštėjimą – rizikinga.
Lengviausia pastebėti raumenų spazmus. Spazmofilija vadinama būklė perspėja, kad vyksta disadaptacija – organizmas negeba prisitaikyti prie stresoriaus, mums gresia liga. Tačiau spazmofilija gali pasireikšti bet kuriame audinyje: laringospazmai užblokuoja kvėpavimo takus, nepastebėjus kraujagyslių spazmų galima patirti netgi insultą.
„Nevisada spazmus lengva identikuoti. Pasikartojantys galvos skausmai taip pat spazmofilijos apraiška, jie gali byloti apie kalcio organizme trūkumą. Taip pat ir skrandžio skausmai, virškinimo sutrikimai“, – teigia profesorė.
Visi šie simptomai, priduria pašnekovė, gali būti susiję ir su kitomis priežastimis, bet gali būti ir hipokalcemijos pasekmės. Vis dėlto dažniausiai pasitaikantis simptomas – nervų ir raumenų dirglumas bei kaulinio audinio pažeidimai, sukeliantys skausmą.
„Dažnai hipokalcemijos simptomų, kurių labai daug, nepajuntame ir neužfiksuojame, jie pasireiškia staiga, o pasekmės gali būti ypač liūdnos“, – sako N. Savickienė.
Kalcio dienos norma svyruoja priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Kūdikiams iki 6 mėnesių šio elemento kasdien reikia 200 mg. Paauglystėje (9-18 metų) kalcio poreikis padidėja iki 1300 mg. Suaugusiems vyrams ir moterims iki 50 metų per parą reikia gauti 1000 mg kalcio. Vyresnėms moterims, prasidėjus menopauzei, kalcio poreikis padidėja iki 1200 mg, 50-70 metų vyrams jis išlieka 1000 mg. Vyresniems nei 70 metų žmonėms būtina kalcio norma – 1200 mg per parą.
Pasak profesorės, svarbu žinoti, kad žmogaus organizmas nepasisavina viso suvartojamo kalcio. Nustatyta, kad organizmas absorbuoja tik maždaug 24 proc. suvartojamo kalcio – tiek iš maisto produktų, tiek iš maisto papildų.
„Nesunku suskaičiuoti, kiek turime suvartoti kalcio, kad gautume būtiną 1000 mg kasdienę normą: per parą reikia suvartoti maždaug 4 g. Jei norime tai pasiekti per kasdienę mitybą, racione turime labai akcentuoti kalcio turinčius produktus, o tai sudėtinga. Be to, daug žmonių netoleruoja laktozės arba sunkiai virškina pieno produktus. Išeitis – rinktis augalinės kilmės produktus arba maisto papildus“, – pataria N. Savickienė.
Tyrimai rodo, kad Europoje kone vieninteliai graikai pilnai patenkina kasdienį kalcio poreikį – iš esmės dėl didesnio nei kitur pieno produktų, javų ir daržovių vartojimo. Kalcio pakankamai gauna ir Nyderlandų bei Danijos gyventojai.
Visų kitų išsivysčiusių šalių gyventojai, tarp kurių ir kanadiečiai, amerikiečiai, ispanai, vokiečiai, kasdienės kalcio normos negauna, o prasčiausia situacija yra Azijoje, ypač jo trūksta Indijos gyventojams.
Prieš keletą metų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistais atliktas tyrimas parodė, kad ir Lietuvoje šio gyvybiškai svarbaus elemento įsisavinama nepakankamai.
Tyrime dalyvavo suaugę (19-64 m.) ir pagyvenę (65-75 m.) vyrai ir moterys. Paaiškėjo, kad moterys vidutiniškai gauna tik 61 proc. rekomenduojamo kiekio, vyrai – 73 proc.
