Jei save raminate, kad po „kovido“ ir karantino jūsų vaikų sveikatos rodikliai tik gerės, galite skaudžiai nusivilti. Įtampos pasekmės greitai nepraeina, o lėtinio streso priežasčių toliau daugėja. Laiku pasirūpinkite savo atžalų sveikata – tai padeda padaryti pažangių kraujo tyrimų komplektas.
Stresas skatina lėtines ligas
Lietuvoje vaikai jaučiasi vis mažiau laimingi. Tokias prielaidas leidžia daryti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistų atliktas sostinės 5, 7 ir 9 klasių moksleivių gyvensenos tyrimas, kurio rezultatai paskelti šių metų balandį. Paaiškėjo, kad laimingų vaikų dalis sumažėjo nuo 85,3 proc. iki 66,4 proc., palyginti su 2016 m. duomenimis. Manoma, kad vaikų emocinę sveikatą paveikė pandemijos sukelti ribojimai ir sutrūkinėję socialiniai ryšiai.
Specialistai pabrėžia, kad situaciją dar labiau pabloginti gali nerimas dėl karo Ukrainoje, didėjanti socialinė įtampa ir gąsdinanti ekonominė situacija, nes tai siejasi su nesaugumo jausmu. Stiprėja ilgalaikis emocinis stresas, kurio augantis žmogus ir taip patiria pakankamai – tai ir tėvų barniai, per dideli mokymosi rezultatų lūkesčiai, socialinių tinklų informacijos slėgis, miego stoka, patyčios, nepriteklius ir kt.
Ilgalaikis emocinis stresas gali paskatinti širdies ir kraujagyslių, odos, virškinimo sistemos ligas, cukrinį diabetą, nutukimą ir kt. Streso hormonai atakuoja imuninės sistemos veiklą, skatina uždegimą, kenčia visi organai, paveikiama ir lytinė branda.
Nerimą kelia ir mūsų moksleivių aktyvaus laisvalaikio rodikliai ir mityba. Todėl nereikia stebėtis, jei pastaruoju metu vaikas pradėjo dažniau sirgti ar pablogėjo mokymosi rezultatai.
Gali ir niekuo nesiskųsti
Reikia suprasti ir kitą medalio pusę: kaip vaikas jausis laimingas, jeigu stresas „suvalgė“ geležį, vitaminą B, stinga visagalio vitamino D? Kai organizmas pertemptas ir trūksta būtinų medžiagų, jis nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų. Tuomet kenčia ir psichinė būklė. Kaip ištrūkti iš tokio „užburto“ rato?
Pirmiausia reikia įvertinti vaiko būseną – surinkti anamnezę. O po to atliekami reikiami laboratoriniai tyrimai. Kuo anksčiau pastebima liga, tuo didesnė galimybė ją lengviau gydyti.
Iš pirmo žvilgsnio laiku pastebėti vaiko sveikatos sutrikimus turėtų šeimos gydytojas, nes moksleiviai privalo kasmet profilaktiškai pasitikrinti. Vis tik ši patikra kol kas labiau sukoncentruota į fizinę raidą: ūgį, svorį, laikyseną, regėjimą, klausą. Pastebima, kad laiko apžiūrai skiriama per mažai, o neretai laboratorinių tyrimų esą tenka ir paprašyti.
Beje, net kai jaunasis pacientas niekuo nesiskundžia, atlikus kraujo tyrimus gali atsiskleisti nerimą kelianti situacija. Be to, dažniausiai atliekamas bendrasis kraujo tyrimas gali būti per silpnas, jei norima diagnozuoti dar tik užsimezgančią lėtinę ligą ar svarbių medžiagų stygių.
Į pagalbą – svarbių tyrimų komplektas
Dar prieš šešis metus „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos specialistai įspėjo apie problemą ir pasiūlė išeitį, kaip galima tirti moksleivių sveikatą išsamiau – ne dėl „varnelės“. Buvo sudarytas svarbių tyrimų komplektas, kuris kasmet nuo liepos iki rugsėjo pabaigos atliekamas su didele nuolaida. Tik vieną kartą paėmus kraujo iš venos atliekami 6 tyrimai. Į šį komplektą taip pat įtrauktas šlapimo tyrimas. Šiemet vėl laukia dovana – nemokamai atliekamas COVID-19 IGG antikūnų tyrimas.
Prisiminkime, kodėl svarbu profilaktiškai atlikti tokius tyrimus moksleiviams ir jaunesnio amžiaus vaikams.
Bendras kraujo tyrimas – tai atskaitos taškas įvertinant sveikatos pokyčius. Jis parodo daug kraujo sudėties parametrų: leukocitus, hemoglobiną, eritrocitus, trombocitus, limfocitus ir kt. Jų pokyčiai įspėja apie įvairias infekcijas, uždegimus, įsibėgėjusią anemiją. Įtarus ligą reikia išsitirti išsamiau. Vis tik net ir geri bendrojo kraujo tyrimo atsakymai dar negarantuoja, kad vaikas yra sveikas. Pavyzdžiui, jam gali trūkti vitaminų ar mineralų.
Bendras baltymo tyrimas leidžia įvertinti bendrą organizmo, mitybos būklę, patinimus. Baltymai kraujyje atlieka detoksikacijos, transportavimo ir imuninę funkcijas. Bendro baltymo kiekio tiriamas diagnozuojant ir gydant kepenų, inkstų, kaulų čiulpų ligas, medžiagų apykaitos ar mitybos sutrikimus.
Gliukozės tyrimas – energijos šaltinio rodiklis, perspėja dėl cukrinio diabeto. Jeigu kraujyje nustatomas per didelis gliukozės kiekis, šį tyrimą reikia pakartoti. Per metus cukriniu diabetu mūsų šalyje suserga apie 100 vaikų, dažniausiai 8–12 metų amžiaus.
Kalcio tyrimas parodo kaulų, dantų būklę. Kalcis taip pat labai reikalingas nerviniams impulsams perduoti, kraujui krešėti, virškinimo fermentams gaminti ir kt.
Feritino tyrimas padeda anksti pastebėti geležies stokos anemijos grėsmę. Trūkstant geležies jaučiamas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, širdies plakimas, trūksta oro fizinio krūvio metu, skauda galvą, sumažėja dėmesio koncentracija. Bendrasis kraujo tyrimas gali parodyti jau geležies stokos mažakraujystę, kai liga atsiskleidžia visa savo jėga.
Vitamino D tyrimas – imuninės sistemos atspindys. Vitaminas D yra svarbus daugeliui organizme vykstančių fiziologinių procesų, kaulų būklei, gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų sintezei ir kt. Kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt.
Šlapimo tyrimas padeda įvertinti inkstų ir šlapimo takų veiklą, diagnozuoti kitų organų ar sistemų ligas.
Vis dažniau medikai ragina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą nelaukiant rudens. Tai labai geras patarimas. Jei bus nustatyti sveikatos sutrikimai, dar turėsite laiko imtis reikiamų priemonių. Pradėkite naujus mokslo metus sveiki!
Daugiau infomacijos rasite čia:
https://medicinapractica.lt/mokslo-metus-pradekite-sveiki/
