Jau šiek tiek daugiau kaip metai praėjo nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo atšaukta ypatingoji padėtis dėl COVID-19 pandemijos. Susirgimų skaičius nuslopo, ir didžiulę įtaką tam turėjo gyventojų vakcinacija. Tačiau šiuo metu tėvai, norintys vakcinuoti vaikučius, susiduria su nepatogumais.
Baigėsi, nes paseno
Lietuva, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamų duomenų, vaikams skiepyti savo metu užsakė apie 142 tūkst. vakcinų dozių.
Vaikams nuo 6 mėnesių iki 4 metų amžiaus, praskiedus „Comirnaty“ vakciną, ji turėjo būti leidžiama į raumenį 3 dozių (po 0,2 ml) kursu. Antrąją dozę buvo rekomenduojama leisti praėjus 3 savaitėms po pirmosios dozės suleidimo, o trečiąją – praėjus ne mažiau kaip 8 savaitėms po antrosios.
5-11 metų amžiaus vaikai galėjo būti skiepijami mažesnio tūrio „Comirnaty“ vakcina (dviem dozėmis, 21 dienų skirtumu). Vaikams nuo 6 metų amžiaus galėjo būti naudojama ir „Spikevax“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus, 28 dienų skirtumu.
Vaikai nuo 12 metų amžiaus galėjo pasiskiepyti „Comirnaty“ (skiepijama dviem dozėmis, 21 dienų skirtumu) arba „Spikevax“ (skiepijama dviem dozėmis, 28 dienų skirtumu) vakcinomis.
Pagal pilną vakcinacijos schemą 2023 m. gegužės mėnesį Lietuvoje buvo paskiepyta apie 6,1 tūkst. 5-11 metų amžiaus vaikų, dar 1,4 tūkst. – paskiepyta pirmąja doze. Likusios vakcinos nepanaudotos ir, pasibaigus jų galiojimo laikui, buvo sunaikintos, kaip to ir reikalauja jų saugojimo taisyklės. Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, vaikams tinkamos vakcinos galiojo iki balandžio 30 d.
O štai naujų vakcinų – neužvežė.
Reikia adaptuoti naujoms atmainoms
„Didelis struktūrinis lankstumas, kurį pastebėjome SARS-CoV-2 smaigalio baltyme, rodo, kad omikron greičiausiai nebus šio viruso istorijos pabaiga“, – „The Harvard Gazette“ praėjusiais metais kalbėjo vyresnysis tyrimo, paskelbto leidinyje „The Science“, autorius, Harvardo medicinos mokyklos mikrobiologijos docentas ir Brighamo bei Moterų ligoninės infekcinių ligų specialistas daktaras Jonathanas Abrahamas. Alfa, Delta, Omikron, britiškoji, indiškoji… šių metų sausį JAV atrastas XBB 1.5 potipis, pasižymintis didesniu užkrečiamumu, Lietuvoje vis dar vyraujantis BA.5 potipis… tik spėk baimintis.
Koks bebūtų ligos variantas, skiepai didžiąja dalimi nuo jos apsaugo, tačiau naujesniesiems COVID-19 potipiams vakcinų veiksmingumas gali būti mažesnis. Kaip tik dėl to gamintojai siekia vakcinas naujesnėms atmainoms adaptuoti, tiesiog tam reikia laiko ir tyrimų.
„Koks tai bebūtų skiepų variantas, – pabrėžia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, – skiepai apsaugo nuo sunkios ligos, tačiau jų veiksmingumas prieš naująjį potipį galimai yra mažesnis. Skiepų veiksmingumą nėra taip paprasta patikrinti. Galima nebent paimti kraujo serumą žmonių, kurie yra paskiepyti, ir pasižiūrėti, kaip antikūnai, kurie yra tame kraujo serume, sugeba neutralizuoti naują variantą. (…) Bet taip mes tiktai įvertiname antikūnų poveikį, o turime nepamiršti, kad imuninis atsakas yra ne vien antikūnai, bet ir T ląstelių atsakas, kurį sunku išmatuoti.“
Specialistės dėstymu, kol kas nėra tokio aiškaus būdo ar aiškaus eksperimento, kuris parodytų, ar apsaugo įprasta vakcina nuo tam tikros atmainos, ir ar apsaugo gerai. „Pagal tą neutralizuojančių antikūnų poveikį, tai taip, jis yra mažesnis ir tai yra natūralu, nes viruso S baltymas yra gerokai pakitęs ir todėl antikūnai, kuriuos sukelia vakcinoje esantis S baltymas, žinoma, ne taip gerai atpažįsta tą XBB viruso variantą“, – priduria ji.
„Atkreipiame dėmesį, kad negalima nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą, nes negalime numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos vėliau. Visos patvirtintos adaptuotos vakcinos yra tinkamos gyventojų vakcinacijai sustiprinančiąja doze, tad rekomenduojama, kad gyventojai būtų skiepijami „Omikron vakcina“, – perspėjo SAM spaudos tarnyba.
Iš esmės, Europos vaistų agentūra (EVA) yra pateikusi rekomendaciją naudoti adaptuotas COVID-19 vakcinas pirminei schemai, tačiau kol kas šis naudojimas pirminei schemai nėra šios agentūros patvirtintas nei suaugusiems, nei vaikams – šalys gali spręsti pačios. Todėl Lietuva linkusi palūkėti, kol EVA oficialiai registruos jas skiepijimui pirmine schema. „Tada būtų galima vėl skiepyti vaikus“, – sako SAM atstovė, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
O kol kas – teks palūkėti.
EVA atidžiai tiria
Kad adaptuota vakcina būtų registruota ES, EVA teigimu, iš pradžių įvertinami visi turimi iš pradžių registruotos vakcinos ir jos adaptuotos versijos duomenys. Taip pat turi būti kokybės ir gamybos duomenys, rodantys, kad adaptuota vakcina atitinka ES standartus. „Šalutinis poveikis, pastebėtas vartojant pritaikytas vakcinas, yra panašus į iš pradžių registruotas vakcinas ir paprastai yra lengvas ir trumpalaikis, – skuba nuraminti EVA oficialūs atstovai. – EVA kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) stebi naujų viruso variantų atsiradimą ir plitimą ir reikalauja, kad visi vakcinų kūrėjai ištirtų, ar jų vakcinos apsaugo nuo naujų variantų, ir pateiktų savo išvadas EMA. Agentūra nuolat stebi visų ES registruotų vakcinų saugumą ir veiksmingumą.“
Paskutinės šitaip patvirtintos adaptuotos vakcinos – tai 2022 m. „Comirnaty“ ir „Spikevax“ adaptacijos prieš BA.1 bei BA.4-5 potipius.
Reikalai turėtų pajudėti rudenį
ECDC teigimu, Omicron SARS-CoV-2 viruso subvariantai ir toliau dominuoja SARS-CoV-2 virusologiniame ES kraštovaizdyje. Keli tiriami potipiai, įskaitant XBB.1.5, kitas XBB linijas ir CH.1.1, proporcingai didėja, o XBB.1.5 tapo dominuojančia linija iki 2023 m. kovo mėn., tačiau bendra situacija epidemiologinio pablogėjimo nesukėlė. „Duomenys rodo, kad hibridinis imunitetas suteikia stiprią apsaugą nuo sunkaus COVID-19, o aukšto lygio apsauga trunka galbūt ilgiau nei 12 mėnesių, ‑ skamba centro pranešime, ‑ tačiau tikėtina, kad hibridinis imunitetas nėra vienodai susiformavęs visose populiacijose. Kampanijų, apribojamų vieną ar du kartus per metus, modeliavimo scenarijai pagrindinėje analizėje rodo, kad, nors nuspėjamas COVID-19 sezoniškumo modelis dar nenustatytas, sunkių COVID-19 baigčių laiko eilutės nuo pandemijos pradžios rodo, kad ligos poveikis buvo daug didesnis tradicinį gripo sezoną atitinkančiu laikotarpiu – pavasariu bei rudeniu.“
Šitaip sausais ir sudėtingais mokslo žodžiais ECDC, veikiausiai, bando šiuo metu apraminti tėvelius ir nuteikti juos minčiai, kad rudeniop, kartu su atšalusiais orais, lietumis ir bėgančiomis nosimis į mūsų šalį atropos ne tik gripas bei koks nors naujas COVID-19 potipis, bet ir jam adaptuota vakcina.
