Paprastoji pūslelinė – per artimus kontaktus ir oro lašeliniu būdu plintančio herpes viruso sukeliama liga, kuria susirgus pirmąjį kartą gali nepasireikšti jokie simptomai. Tokiu atveju, užsikrėtęs žmogus, pats to nežinodamas, tampa viruso nešiotoju ir prisideda prie spartaus jo plitimo aplinkoje. „Camelia“ vaistininkė Urtė Gaigalė sako, kad šis virusas ypatingas ir dėl dar dviejų priežasčių
„Persirgus paprastąja pūsleline pirmą kartą, ją sukėlęs virusas lieka žmogaus organizme visam gyvenimui. Dėl šios priežasties liga atsinaujina, kai virusą aktyvuoja jį provokuojantys veiksniai. Pagrindinis iš jų – nusilpęs imunitetas, kurį lemia žiemą dažnai kamuojančios virusinės ligos, stresas, įtampa, perkaitimas, hormonų pokyčiai menstruacijų metu ar imunosupresinių vaistų naudojimas“, – aiškina U. Gaigalė.
Ji tęsia, kad yra du herpes viruso tipai – pirmasis ir antrasis. Pirmojo tipo virusas dažniausiai pasireiškia aplink burną ir ant lūpų, tačiau jis gali išplisti ir į kitas vietas, pavyzdžiui, akis. Antrojo tipo virusas gali sukelti pažeidimus lytinių organų srityje ir aplink išeinamąją angą. Pasireiškus abiejų tipų virusams iš pradžių pažeistoje odos vietoje jaučiamas deginimo, niežėjimo, dilgčiojimo pojūtis, o tada atsiranda pūslelės, užpildytos skaidriu turiniu.
Kaip pūslelinę išgydyti kuo greičiau?
U. Gaigalės teigimu, greitesnį pūslelinės gydymą lemia du faktoriai – jos pastebėjimas laiku ir veikimas nedelsiant. Dėl šios priežasties, vos pajutus pirmuosius simptomus ir gydymą pradėjus per 72 valandas, galima gerokai sutrumpinti ligos trukmę, palengvinti jos požymius ir sustabdyti tolimesnį viruso plitimą. Be to, reikėtų kuo mažiau liesti ar krapštyti susiformavusias pūsleles, kad jos greičiau užgytų ir neįvyktų antrinė infekcija.
„Tinkamai gydoma paprastoji pūslelinė dažniausiai praeina per savaitę. Šią virusinę ligą galima gydyti naudojant specialius iki 12 valandų veikiančius pleistrus, kurie mažina skausmą pažeidimo vietoje ir stabdo viruso plitimą ar 10 dienų po 5 kartus per dieną tepant pažeistą vietą priešvirusiniu tepalu. Jeigu pasireiškia sunkesni simptomai, rekomenduojama vartoti nereceptinius ar receptinius priešvirusinius vaistus“, – teigia vaistininkė.
Atvejai, kai reikalinga gydytojo pagalba
Nors daugumai pacientų pavyksta pūslelinę išgydyti savarankiškai, tačiau U. Gaigalė išskiria atvejus, kai būtina gydytojo pagalba:
- pūslelės išplinta į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, akis;
- viena ar abi akys tampa skausmingos, paraudusios ir ašaroja;
- žaizdelės neužgyja per tris savaites;
- susirgimai kartojasi dažnai;
- pirmą kartą suserga nėščia moteris.
„Delsiant kreiptis į gydytoją arba apskritai vengiant tai daryti, kyla rimtų pūslelinės komplikacijų rizika, pavyzdžiui, atsiradęs bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas, o ligai „pasiekus“ smegenis, gali išsivystyti jų uždegimas, pasibaigiantis mirtimi. Bėrimai taip pat gali pradėti pūliuoti, o kūno temperatūra pakilti, dėl to tikėtina ir bakterinė infekcija. Be to, sunki pūslelinės forma, pažeidusi akis, gali sukelti stiprų jų uždegimą ar ragenos opas, dėl kurių suprastės rega ir grės apakimas“, – įspėja vaistininkė.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
U. Gaigalė pataria, kokių prevencijos taisyklių reikėtų laikytis, norint sumažinti užsikrėtimo herpes virusu tikimybę:
- venkite artimo kontakto su asmenimis, kurie turi atviras pūsleles;
- dažnai plaukite ar dezinfekuokite rankas, kad virusas neplistų per liečiamus paviršius;
- naudokite prezervatyvus – priemones, kurios teikia veiksmingą apsaugą nuo lytiškai plintančių ligų;
- vasarą naudokite apsauginį kremą nuo saulės ir lūpų pieštukus su SPF, nes UV spinduliai gali suaktyvinti virusą.
