Moters savijauta, nuotaika, energija, žvalumas priklauso ne tik nuo vitaminų ir mineralų, apie kuriuos tiek daug kalbama, bet ir nuo biologinės harmonijos… makštyje.
Mikrobiota makštyje
Kaip žinia, ant mūsų odos, žarnyne, burnoje ir makštyje gyvena bakterijų kolonijos, vadinamos mikrobiota. Tai ekologinė mikroorganizmų bendruomenė, kurią sudaro bakterijos, grybeliai, virusai, pirmuonys. Ši bendruomenė kiekvienam iš mūsų turi milžinišką įtaką kiekvieną dieną, dėl jų mūsų organizmas gali normaliai funkcionuoti. Makšties mikrobiota yra dinamiška bendruomenė, kuriai įtakos turi etninė kilmė, lytiniai hormonai, hormoninė kontracepcija, seksualinis elgesys, makšties plovimas, mityba, rūkymas, socialinė aplinka ir genai.
Ilgą laiką buvo manoma, kad makštyje randama tik laktobacilų (Doderleino lazdelių). Tačiau ištobulėjus mikrobiologinei diagnostikai, buvo nustatyta, kad 1 ml sveikos moters makšties išskyrų randama nuo 108–109 nuo 5 iki 15 skirtingų rūšių bakterijų, grybelių. Taigi makštis yra vienas gausiausiai mikroorganizmais kolonizuotų organų, savo mikroorganizmų tankiu nusileidžia tik žarnynui.
Ne visi makštyje randami mikroorganizmai yra „gerieji“ – čia randama ir E. Coli bakterijų ar net auksinio stafilokoko. Kol vyrauja gerųjų ir blogųjų mikroorganizmų balansas, sveikatai pavojus nekyla. Tačiau kai balansas pažeidžiamas, blogieji mikroorganizmai pradeda veikti kaip organizmui priešiški patogenai ir gali sukelti infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų.
Makšties mikrobiota negyvena viena. Išangė ir įėjimas į makštį yra šalia vienas kito, tad bakterijos iš žarnyno gali kolonizuoti makštį bei patekti į šlapimo takus.
Kodėl sutrinka balansas
Laktobacilų vyravimas apsaugo makštį nuo infekcijų, nes laktobacilos išskiria pieno rūgštį, kuri lėtina patogenų dauginimąsi. Tačiau kai dominuojančias laktobacilas pakeičia kitų tipų bakterijos ir makšties mikrobiota praranda pusiausvyrą, gali išsivystyti bakterinė vaginozė.
Įvairiais gyvenimo etapais ir situacijomis, kai keičiasi moters organizmo hormonų fonas, vartojami antibiotikai, nusilpsta imunitetas, makšties mikrobiotos sudėtis pasikeičia – pavyzdžiui, didėja Candida grybelio kolonizacija.
Makšties mikrobiota pasikeisti gali ir dėl, regis, visiškai paprastų dalykų: sintetinių kelnaičių, netinkamos tarpvietės priežiūros, netinkamos intymios higienos. Net kasdienis higieninių įklotų naudojimas gali būti rizikos veiksnys makšties infekcijai prasidėti.
Mikrobiota ir ciklas
Sveika makšties mikrobiota atspari tokiems pokyčiams kaip mėnesinės, seksualinė veikla ir hormonų svyravimai. Tačiau menstruacinis kraujas padidina makšties pH ir šiek tiek pakeičia makšties mikrobiotą. Jeigu moters makšties mikrobiota jautresnė pokyčiams, per mėnesines jai patariama atidžiau laikytis higienos – keisti tamponą arba menstruacinę taurelę (prieš įdėdami ją turite sterilizuoti) kas 4–6 valandas. Prieš įdėdamos higienines priemones, nusiplaukite rankas, venkite tamponų ar įklotų su kvepalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Makštis išsivalo pati, todėl nereikia makšties plovimo. Apsiplaukite drungnu vandeniu be muilo arba aliejumi be kvapų, nenaudokite antimikrobinių medžiagų, kurios gali sutrikdyti mikrobiotą.
Ar makšties mikrobiotą keičia hormoniniai kontraceptikai? Jie didina laktobacilų kiekį, nes dėl kontraceptikuose esančių estrogenų ant makšties sienelių nusėda dideli glikogeno kiekiai. Glikogenas yra mėgstamiausias laktobacilų maistas, leidžiantis bakterijoms daugintis ir gaminti daugiau pieno rūgšties. Tuo tarpu gimdos spiralės (varinės ar hormoninės) neturi makšties mikrobiotai jokio poveikio.
Ką moteris jaučia, kai makštyje chaosas
Fiziologinės makšties išskyros nesukelia moteriai jokio diskomforto, yra bespalvės, bekvapės, o pobūdis kinta mėnesinių ciklo metu. Fiziologinės makšties išskyros atlieka labai svarbią funkciją – jos valo, drėkina, apsaugo makšties gleivinę ir gimdą nuo infekcijų, sudaro palankią terpę prasiskverbti spermatozoidams.
Esant makšties infekcijai, pasikeičia ne tik išskyrų iš makšties kiekis, pobūdis, konsistencija, bet kinta išskyrų spalva ar kvapas. Atsiradus diskomforto pojūčiui makštyje, pakitus makšties išskyroms, imamas makšties išskyrų tepinėlis, rečiau – pasėlis ar kiti tyrimai, kad būtų įvertina, kokios kilmės infekcija (pagal sukėlėją dažniausiai tai būna kandidozė arba bakterinė vaginozė) ir kokį gydymą skirti.
Jeigu moteriai skiriamas antibakterinis gydymas ar yra kitų indikacijų, su vaistais skiriama ir probiotikų. Gydytojas patars, nes yra ir geriamųjų probiotikų, kurie užtikrina gerųjų bakterijų patekimą į makštį, ir probiotikų, įvedamų tiesiai į makštį.
Pakrikusi mikrobiota ir cistitai
Infekcija į makštį dažnai įnešama neteisingai šluostantis po pasituštinimo – braukiant nuo išangės makšties link. Taip iš žarnyno į makštį bei šlapimo takus įnešamos E. Coli bakterijos, kurios yra pagrindinė šlapimo pūslės uždegimų (cistitų) priežastis, – sukelia net 90 proc. cistitų. Šios bakterijos natūraliai gyvena žarnyno bei makšties mikrobiotoje, o kai prasiskverbia į šlaplę, gali nukeliauti į šlapimo pūslę ir ten pradėti daugintis.
Kadangi moterų išangė, makštis ir šlaplė yra labai arti viena kitos, moterys cistitais serga net 50 kartų dažniau nei vyrai. Moterys dažniau serga ir dėl trumpesnio šlaplės ilgio, lytinių kontaktų, dalinio šlapimo nelaikymo, menopauzės bei nėštumo. Per daug arba per mažai intymios higienos taip pat turi įtakos cistito atsiradimui.
Cistitu bent kartą gyvenime suserga 30 proc. moterų, o atvejų pikas būna tarp 20 iki 30 metų. Infekcijos simptomai yra deginimo pojūtis šlapinantis, spaudžiantis poreikis šlapintis, drumstas ir nemalonaus kvapo šlapimas. Cistitus gana paprasta gydyti, bet jie turi savybę dažnai kartotis.
Laikantis tam tikro algoritmo – daug skysčių, teisinga higiena ir probiotikų su laktobakterijomis vartojimas, – cistitai nustoja kartotis. Nuo seno linkusioms sirgti cistitais moterims rekomenduojami spanguolių preparatai, nors poveikis moksliškai nėra aiškiai įrodytas.
Susiję straipsniai
