Pūslės drama cistitas – kas antrai, o dažniausiai serga 18–30 metų moterys

moteris

Pexels.com

Pūslės uždegimas, arba cistitas, – tai moteriška liga. Pats laikas plačiau apie ją pakabėti.

Nemalonūs pojūčiai

Cistito pojūčius moterys greitai atpažįsta – tai dažnas noras šlapintis, išlikęs pilnos pūslės jausmas pasišlapinus, karštas šlapimas, perštėjimas šlapinantis. Tos, kurioms teko susidurti su panašiomis bėdomis, patvirtins – nelinkėčiau niekam. Kadangi cistitai linkę pasikartoti, moterys išmoksta „pagauti“ ligą nuo pirmos dienos, turi sau tinkantį gydymo planą ir pakankamai greitai infekciją suvaldo. Tačiau pasikartojantys cistitai gali tapti lėtiniais ir sukelti kitas, sunkesnes ligas, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumą. Todėl cistitas laikomas gana rimta liga.

Tad kas gi įvyksta

KMUK atliktų tyrimų duomenimis, vaikystėje cistitais mergaitės serga 5 kartus dažniau nei berniukai! Beveik kas trečia moteris iki 24 metų yra bent kartą sirgusi cistitu, o per gyvenimą yra sirgusi beveik kas antra. Taip yra dėl moterų šlapimo takų anatomijos. Moterų šlaplė yra trumpa, dėl to bakterijos lengvai patenka į šlapimo pūslę nuo makšties, tarpvietės, išangės, nešvarių rankų.

Ligos pikas – jaunystė

Cistitais dažniau serga 18–30 metų moterys. Tai siejama su tam tikrais gyvenimo periodais bei būklėmis – vadinamuoju medaus mėnesio cistitu ir nėštumu.

Medaus mėnesio cistitu vadinamas šlapimo pūslės uždegimas, prasidedantis po lytinių santykių. Dažnai moteris pirmą kart suserga cistitu būtent po pirmųjų lytinių santykių, todėl ir liga vadinama medaus mėnesio cistitu.

Nėštumo metu dėl tam tikrų veiksnių irgi padidėja pūslės uždegimo rizika. Padidėja gimda, atsipalaiduoja šlapimtakių ir šlapimo pūslės lygieji raumenys, pasikeičia šlapimo pH, o tai sudaro palankias sąlygas bakterijoms augti.

Šiai ligai didelį poveikį turi paveldimumas. Jei susirgote, paklauskite mamos, ar ji irgi yra sirgusi. Dažniausiai atsakymas bus, kad taip.

Kodėl liga kartojasi

Bene trečdaliui moterų, persirgusių ūmiu cistitu, infekcija pasikartoja. Kartais tai įsisiūbuoja į daugiau nei 4 epizodus per metus.

Dažnį lemia įvairūs rizikos veiksniai: lytinių santykių dažnis, kontraceptinės priemonės (spermicidinės priemonės, makšties diafragmos), sumažėjęs estrogenų poveikis makščiai ir struktūroms aplink šlaplę. Pasikartojančioms infekcijoms didelę įtaką turi žarnyno būklė, nes dažniausias cistito sukėlėjas yra žarnyno bakterija E. coli (Escherichia coli), ji sukelia maždaug 75–80 proc. visų ūminių šlapimo takų infekcijų. Yra ir daugybė kitų patogenų, kurie dauginasi žarnyne ir gali sukelti cistitus: tai chlamidijos, enterokokai, uropatogeninė, coli bakterijos, gardnerelos, klebsielos, mikoplazmos, salmonelės, stafilokokai, candida (ir kitos grybelių rūšys).

Ką gydytojai pataria moterims, kurioms kartojasi cistitai?

Moterims, kurioms šlapimo organų infekcijos pasikartoja 2–3 kartus per metus, gali padėti tam tikras šlapinimosi etiketas. Tai lengviausias ir pigiausias būdas: reikia skatinti šlapinimąsi, stengtis pasišlapinti po lytinių santykių, vartoti daugiau skysčių.

Moterims, kurioms šlapimo organų infekcijos kartojasi daugiau nei 3 kartus per metus, reikia rimtesnės profilaktikos. Turėtumėte pasikalbėti su savo gydytoju.

Moterims, kurios infekcijos pasikartojimą sieja su lytiniu aktu, turėtų būti pasiūlyta profilaktika po lytinių santykių – vienkartinė antimikrobinio vaisto dozė.

Moterys, kurios naudoja spermicidines priemones ir makšties diafragmas, turėtų pasirinkti kitą nėštumo apsisaugojimo metodą.

Turint polinkį į cistitus, reikia vengti sėdėti ant šalto paviršiaus, ilgai vilkėti šlapią maudymosi kostiumėlį, peršalti kojas.

Labai svarbi išorinių lytinių organų higiena – ji turi būti kasdieninė, bet ne per uoli.

Po menopauzės moterų būklė gerėja vartojant pakaitinį gydymą estrogenais.

Kaip gydysitės?

Šlapimo išsiskyrimą skatinančios arbatos. Tiek cistitų profilaktikai, tiek gydymui labai svarbu gerti daug skysčių ir skatinti šlapinimąsi, kad išsiplautų bakterijos. Jau senais laikais šlapimo išsiskyrimo skatinimui buvo naudojamos petražolių šaknys ir lapai, beržo lapai, bruknių lapai. Tokių specializuotų žolelių mišinių rasite vaistinėse.

Dezinfekuojančios priemonės. Galima išbandyti liaudyje patikrintų dezinfekuojamųjų vaistažolių – meškauogių – poveikį arba vartoti  spanguolių uogas ar sultis. Tik šis gydymas labai ilgas – siekiant, kad šlapimo pūslė visiškai pasveiktų, reikia dezinfekuojamąsias arbatas gerti 1–2 mėnesius, o kartais ir iki pusės metų.

Antibakteriniai vaistai. Cistitas gydomas antibakteriniais vaistais. Ar reikia skirti gydymą vaistais, sprendžia gydytojas, įvertinęs konkretų atvejį.

Probiotikai. Žarnyno mikrobiota turi didelę įtaką cistitams. Tai įrodo faktas, kad moterys dažnai cistitais suserga po antibiotikų kurso. Antibiotikai išderina žarnyno mikrobiotą, pradeda vyrauti patogeninės bakterijos ir patekusios į šlaplę sukelia uždegimą.

Ligos profilaktikai ar gydymui gali būti rekomenduoti specialūs probiotikai, praturtinti spanguolių milteliais.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 + aštuoni =

Kitos temos: