Pradėjus viduriuoti vienam šeimos nariui, didelė tikimybė, kad užsikrės ir kitas. Kokių prevencinių priemonių imtis? Medikai atsako – apsaugos tik tinkama higiena.
Konsultuoja docentas Algimantas Vingras.
Jei šeimoje yra viduriuojantis asmuo, laikykitės aukščiausių higienos standartų:
Rankų plovimas – svarbiausia prevencija, nes plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Tad plaukite rankas: pasinaudoję tualetu; pakeitę sauskelnes; prieš valgį; prieš ruošdami maistą; po kontakto su gyvūnu; grįžę iš lauko; važiavę visuomeniniu transportu; pabuvę viešose vietose (kad ir prekybos centre); nusivalę nosį (kosint ar čiaudint).
Ligos periodo metu, jei viduriuojate patys ar slaugote kitą šeimos narį, nenešiokite žiedų, laikrodžio, apyrankių, nes po jais esantys nešvarumai ir mikroorganizmai sunkiai nusiplauna.
Naudokite prausiklį su dozatoriumi, ne gabalinį muilą, nes ant jo gali likti nešvarumų, jei juo naudojosi kitas asmuo.
Rankas plaukite mažiausiai pusę minutės, vaikai neturi kantrybės, todėl naudokitės smėlio laikroduku.
Rankas sausinkite popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.
Ligoniui namuose reikėtų skirti atskirą kambarį ar jo dalį.
Kambarius reikia vėdinti 5–6 kartus per parą, geriau skersvėju. Kai vėdinate, ligonį išveskite į kitą kambarį.
Ligonis turi naudotis atskirais indais, rankšluosčiu. Rankoms ir veidui valyti ligos periodu geriausia naudoti vienkartinius popierinius rankšluosčius.
Kūno rankšluostį keiskite kasdien. Visus ligonio nešvarius drabužius ir rankšluosčius laikykite ir skalbkite atskirai nuo kitų.
Išdžiovintus skalbinius išlyginkite.
Tualetą ir ligonio kambarį reikia valyti atskirais įrankiais bei šluostėmis (tais pačiais nesinaudoti valant kambarius ir valant tualeto patalpą).
Nors chloras nėra rekomenduojama buitinės chemijos priemonė dėl agresyvaus kvapo ir dirginančio poveikio, bet jei šeimoje yra viduriuojantis ligonis, chloro turinčias dezinfekcines medžiagas naudoti patariama.
Kasdien ar net kelis kartus per dieną nuvalykite stalų ir spintelių paviršius, durų rankenas, virtuvės zonos stalviršius.
Ypač kruopščiai reikia valyti tualeto patalpą, klozetą. Nustatyta, kad 1 grame išmatų gali būti 10–100 mlrd. virusų. Ligai išsivystyti pakanka tik dešimties viruso dalelių. Dėl to viruso plitimas fekaliniu–oraliniu būdu yra labai aktyvus.
Kai ligonis pasinaudoja tualetu, vandenį turėtų nuleisti tik uždaręs klozeto dangtį.
Atidos reikės ir keičiant sauskelnes: jų negalima mesti tiesiog į šiukšlių kibirą, o prieš išmetant reikia saugiai susukti ir įdėti į maišiuką.
Jei viduriuoja vaikas, bent ūmiuoju ligos etapu jam neduokite minkštų žaislų, nes jų neįmanoma gerai dezinfekuoti. Plastikinius žaislus kasdien (ar net kelis kartus per dieną, jei vaikas mažas ir kaišioja juos į burną) plaukite muilo ar sodos tirpalu, o skalaukite tekančiu vandeniu.
Tualetą ir ligonio kambarį valykite atskirais įrankiais, naudokite chloro turinčias medžiagas.
Labai svarbu – sandari šiukšlių dėžė, nes į ją per ligos periodą mesite daug panaudotų vienkartinių priemonių.
Jeigu vaikas ar suaugęs šeimos narys pradėjo viduriuoti, pradėkite duoti amžiui tinkančius probiotikus, nes jie palengvina ligos eigą. Probiotikai geriami dar 7–10 dienų, kai išnyksta nemalonūs ligos reiškiniai. Viduriuojant vienam šeimos nariui, kitiems irgi patariama profilaktiškai pavartoti probiotikų (1–2 savaites).
„Mamos žurnalas“
