Vasarą visi kažkur judame. Kelionių esmė – ištrūkti iš rutinos, pakeisti aplinką, patirti naujų potyrių.
Tad pasikeitusi mityba yra vienas iš kelionės smagumų. Vis dėlto medikai sako – kelionės turi savo mitybos taisykles!
Patarimais dalinasi vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Kelionės grūdina ir… sargdina
Kelionės grūdina – ir ne tik imunitetą! Jos tvirtina santykius, emocijas, kelia savivertę.
Stebėkite, koks išdidus bus vaikas, kuris pats užsienio kalba paprašys ledų ar užmegs pokalbį su kitataučiu vaiku prie baseino.
Tačiau kodėl per keliones tiek daug vaikų sunegaluoja? Medikai išskiria kelias priežastis, kurios kuriam laikui susilpnina vaiko imuninę sistemą kelionės metu.
Lėktuvas. Kalbėdami apie vaiko savijautą skrydžio metu, minime slėgio pokyčius, radiaciją, kondicionierius, tačiau didžiausia lėktuvo bėda yra stiklainio efektas, nes jame uždarytos visos bakterijos ir virusai. Viskas, kas pričiaudėta ir prikosėta, niekur neišeina skrydžio metu. Dažniausiai vaikai iki 3 metų užkratą pasigauna lėktuve, todėl nieko keisto, kad nuvykę į poilsio vietą suserga.
Maistas. Net jei mama žindo, o kūdikis negauna papildomo maisto, jis kelionėje pajus maisto pokyčius, nes mama valgys ne tai, ką namie. Kai pasirenkamos kelionės, kur viskas įskaičiuota, reikėtų leisti vaikams elgtis intuityviai, nesiūlyti įmantrių patiekalų. Dažnos šeimos patirtis, kai visą atostogų savaitę vaikai viešbutyje renkasi tik makaronus, nors stalai lūžta nuo nematytų patiekalų. Kad ir kaip gaila veltui išleistų pinigų, verčiau tegul vaikas valgo kuo paprastesnį maistą, – jis taip apsisaugo nuo žarnyno sutrikimų. Jautresnis vaikas ir nuo tų pačių makaronų gali sunegaluoti, nes jie kitokios sudėties, paruošti pagal kitokį receptą. Ne veltui medikai tiems vaikams, kurių virškinamasis traktas itin jautrus, prieš keliones siūlo pavartoti gerųjų bakterijų.
Nepažįstami mikrobai. Ir švariausiame viešbutyje vaiko imuninė sistema gali susitikti su iki tol nepažintais mikrobais. Silpnesnė imuninė sistema į tokį susitikimą gali sureaguoti.
Stresas. Kelionėje vaikas patiria stresą (džiaugsmas laukiant kelionės irgi yra stresas), jis suveikia kaip „sušalusių kojų efektas“, kai vaikas, sušalęs kojas, ima sloguoti.
Vaikas neatsigavęs po ligos. Mikrobai labiau kibs, jei vaikas į kelionę bus išvežtas dar iki galo neišsveikęs po ligos. Pavyzdžiui, persirgus vėjaraupiais, vaiko imunitetas yra nusilpęs visą mėnesį, ir ligos daug greičiau kabinasi.
Labiausiai kenčia pilvukai
Mes, suaugusieji, kelionėse nekantraujame ragauti egzotiškų patiekalų, nematytų vaisių, sulčių, jūros gėrybių. Patekę į sistemą „viskas įskaičiuota“ leidžiame sau išragauti visą asortimentą. Vaikams, kaip jau minėta, tokios galybės nepažįstamo maisto nesiūlykite.
Yra toks sparnuotas posakis: „Kelionės praplečia akiratį, bet paleidžia vidurius“. Manoma, kad net 50 proc. keliautojų patiria vienokius ar kitokius virškinimo sutrikimus. Kadangi vaikų virškinimo traktas yra jautresnis, jiems sunegaluoti rizika didesnė.
Klaidingai manoma, kad virškinimas sutrinka išvykus tik į egzotinius kraštus. Iš tikrųjų virškinimas gali sutrikti bet kurioje vietoje, kuri nėra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta. Tai paaiškinama skirtinga įvairių vietovių mikrobiologine ekosistema. Esame imlesni svetur gyvuojantiems mikrobams nei vietiniai gyventojai, kurie dažnai susidurdami ilgainiui išvysto atsparumą „saviems“ mikrobams.
Mes irgi esame atsparūs saviems mikrobams, tačiau jei į Lietuvą atvyko žmogus iš svetur, tikėtina, kad viešnagės metu jam gali sutrikti virškinimas (nors Lietuva laikoma saugaus vandens ir saugaus maisto šalimi).
Vis dėlto dažniausiai sunegaluoja keliautojai, atvykę iš turtingų valstybių į besivystančias šalis Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose bei Azijoje. Anksčiau tokia informacija šeimoms, auginančioms mažus vaikus, nebuvo aktuali. Dabar tapo visiška norma keliauti su vaikais į Tailandą, Balį, nekalbant apie Egiptą ir Turkiją, todėl tėveliai turi žinoti kelioninės mitybos atmintinę.
Kodėl suserga keliautojai
Puolame ragauti egzotiškų patiekalų, nematytų vaisių, sulčių, jūros gėrybių.
Atsigeriame vandens iš čiaupo, pamiršdami, kad Lietuva yra viena iš keleto pasaulio šalių, kuriose galima gerti tokį vandenį. Pvz., JAV 80 proc. vandens yra chemiškai apdorotas.
Perkame vaisius ir uogas turgavietėse, ir valgome nenuplautas.
Lankydami muziejus ar vaikštinėdami po miestą nešiojamės su savimi maisto, kuris, kaitinant saulei, jau po valandos gali būti jau nebetinkamas.
Užkandame atsisėdę ant suoliuko, pamiršę apie rankų higieną,
Rizikos grupė yra vaikai iki 6 metų dėl jų noro viską čiupinėti ir pažinti pasaulį ragaujant.
Kaip saugiai maitintis kelionėse
Saugaus maisto vartojimo didelės rizikos šalyse pagrindinė taisyklė yra: „Atskirk, išvirk, iškepk, nulupk arba pamiršk“.
Jei gaminate maistą patys, nepamirškite, kad žalia mėsa ir žuvis turi būti atskirta nuo daržovių, nuo pagaminto maisto.
Gerai išvirkite ir iškepkite mėsą ir žuvį. Nuplaukite ir nulupkite visus vaisius ir daržoves, kuriuos valgote.
Didelės rizikos produktai:
Žalios, termiškai neapdorotos salotos ir daigai.
Termiškai neapdorota ar nepakankamai apdorota mėsa bei žuvis.
Jūros gėrybės, sušiai, austrės.
Nepasterizuoto pieno produktai: ledai, minkštieji sūriai (bri, kamamberas, rokforas, mocarela, feta, ir kt.), konditerijos gaminiai su kremu.
Nelupami vaisiai ir daržovės.
Padažai, užtepai, paštetai.
Šalti desertai, šalti mėsos ar žuvies patiekalai, šaltienos, vyniotiniai.
Konditerijos gaminiai su įdaru.
Žali ar minkštai virti kiaušiniai ir produktai, į kurių sudėtį įeina žalias kiaušinis: cezario salotų užpilas, naminis majonezas, ledai.
Saldūs, vandeningi vaisiai: arbūzai, melionai ir pan., nes drėgna ir saldi terpė, ypač karštuoju metų laiku, – ideali vieta bakterijoms daugintis.
Vaisiai su pažeista odele, puviniu, pelėsiu.
Nulupti ir supjaustyti vaisiai bei daržovės, pardavinėjami turgavietėse, lauko užkandinėse, kioskuose.
Vaisiai ir daržovės su plaukuota odele (persikai, abrikosai, avietės, gervuogės, braškės).
Didelės rizikos gėrimai:
Šaltinių ir šulinių vanduo, ledo kubeliai, smulkintas ledas.
Nepasterizuotas pienas.
Vidutinės rizikos produktai:
Vytinta ar šaltai rūkyta mėsa bei žuvis, šviežiai spaustos nepasterizuotos sultys, vietinės gamybos vanduo buteliukuose.
Mažos rizikos produktai:
Pakankamai gerai termiškai apdorota mėsa ir žuvis (kepta, virta, troškinta, kepta ant žarijų).
Kietai virti kiaušiniai.
Duona, batonas, sausainiai.
Pramoniniu būdu pagaminti mėsos ir žuvies konservai, sirupai, džemai.
Virtos, troškintos, keptos daržovės ar vaisiai.
Vaisiai ir daržovės, kuriuos nuplovėte ir nulupote patys.
Vanduo, virintas bent 10 minučių, gazuotas mineralinis vanduo, pirktas parduotuvėje.
Ko pasiimti į kelionę
Ruošiantis į kelionę, patarčiau susirinkti svarbiausių priemonių ir vaistų rinkinuką:
Drėgnų servetėlių ar dezinfekuojamojo skysčio rankų higienai.
Miltelių geriamiesiems rehidrataciniams tirpalams gaminti.
Probiotikų. Nuo žarnyno mikrobiotos labai priklauso atsparumas arba imlumas žarnyno infekcijoms. Gerosios bakterijos kovoja su patogeniniais virusais ir bakterijomis, konkuruoja su jais dėl mitybinės terpės, neleidžia jiems daugintis. Probiotikų galima pradėti vartoti jau prieš kelionę (2 savaitės) ir kelionės metu.
Aktyvuotos anglies tablečių.
Nevartokite viduriavimui stabdyti skirtų vaistų, juos galima vartoti tik funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams gydyti. Jei juos vartosite esant infekcinės kilmės viduriavimui, tik stabdysite sukėlėjų pasišalinimą iš organizmo. Taip pat savarankiškai nevartokite jokių antibiotikų, jie vartojami tik itin sunkioms viduriavimų formoms gydyti bei skiriami tikslingai pagal sukėlėją.
„Mamos žurnalas“
