Simonos Kupetienės nuotr.
Jei ketinate su vaiku keliauti į egzotiškas šalis, pasidomėkite, ar nereikia skiepų. Apie tai kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Į kokius kraštus važiuojant vaiką reikia skiepyti nuo tuose kraštuose paplitusių ligų?
Važiuojant į įvairias šalis reikia paskiepyti ne tik vaiką, bet ir pasiskiepyti suaugusiesiems. Nuo kokių konkrečių ligų būtina pasiskiepyti visiems (suaugusiesiems ir vaikams), pasako kelionę organizuojanti agentūra. Suaugusieji vyksta į komandiruotes. Komandiruotės, kaip ir turistinės kelionės, turi būti planuojamos iš anksto – prieš 6 savaites ir anksčiau. Mat imunitetas atitinkamoms ligoms įgyjamas per 4-6 savaites po pasiskiepijimo. Vykstantiems į komandiruotes dera kreiptis į Vilniaus visuomenės sveikatos centro Medicininio karantino skyrių. Jo darbuotojai pasakys, nuo kokių ligų privaloma arba rekomenduojama pasiskiepyti. Skiepai prieš išvažiuojant yra skirstomi į:
* Privalomus, kai nuo atitinkamos ligos nepasiskiepijus pilietis neįleidžiamas į šalį arba neišleidžiamas iš jos oro uosto.
* Rekomenduotinus, kai yra didelė rizika užsikrėsti ir susirgti.
* Rekomenduotinus, atsižvelgiant į riziką, kai toje šalyje ilgai užtrunkama arba keliaujama atitinkamas metų laiku.
Pasiskiepyti reikia vykstant į šias šalis: Airiją, Alžyrą, Australiją, Bahamų salas, Bangladešą, Beniną, Birmą, Bisau Gvinėją, Braziliją, Burkiną Fasą, Centrinės Afrikos Respubliką, Čilę, Dominiką, Dramblio Kaulo krantą, Egiptą, Filipinus, Ganą, Graikiją, Haitį, Indiją, Ispaniją, Italiją, Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Kambodžą, Kamerūną, Keniją, Kiprą, Kongą, Kongo Demokratinę Respubliką, Kroatiją, Kubą, Liberiją, Malaiziją, Maldyvus, Malį, Maroką, Mauricijų, Meksiką, Naująją Zelandiją, Nigeriją, Peru, Pietų Afrikos Respubliką, Portugaliją, Ruandą, Seišelius, Singapūrą, Somalį, Šri Lanką, Tailandą, Togą, Tunisą, Turkiją, Ugandą, Urugvajų, Venesuelą, Zimbabvę, Žaliojo Kyšulio Salas.
Kaip sužinoti, kokios ligos toje šalyje siautėja?
Turizmo įstatymas įpareigoja kelionių agentūrą išvykstančius informuoti apie tai, kokiomis ligomis galima užsikrėsti vienoje ar kitoje šalyje.
Ar galima pasiskiepyti savo poliklinikoje?
Kiekvienai poliklinikai, kurioje vaikai ir suaugusieji skiepijami pagal Lietuvos skiepų kalendorių, tiesiog neapsimoka laikyti skiepus nuo galimų infekcijų, kuriomis galima užsikrėsti išvardytose šalyse, nes nežinia kada ir kiek žmonių kreipsis norėdami pasiskiepyti nuo atitinkamos užkrečiamosios ligos. Todėl dera kreiptis į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą. Save gerbiančios kelionių agentūros irgi nurodo, kur galima pasiskiepyti nuo atitinkamos ligos vykstant į konkrečią šalį. Pasiskiepijus išduodamas Tarptautinis skiepų pažymėjimas, kurį privaloma pateikti įvažiuojant į atitinkamą šalį. Labai rizikuoja susirgti tie keliautojai, kurie gaudo pigesnes „paskutinės minutės“ keliones, nes tuomet jau nebeįmanoma pasiskiepyti. Svetur susirgęs arba sugrįžęs susirgęs užkrečiamąja liga pilietis yra pavojingas ne tik sau, bet ir savo artimiesiems.
Pakomentuokite pagrindines ligas, kuriomis galima užsikrėsti egzotiškuose kraštuose?
Vykstant į Beniną, Burkiną Fasą, Centrinės Afrikos Respubliką, Dramblio Kaulo Krantą, Ganą, Kamerūną, Kongą, Kongo Demokratinę Respubliką, Liberiją, Malį, Ruandą, Togą privaloma pasiskiepyti nuo pavojingos infekcijos – geltonojo drugio ligos. Nuo vidurių šiltinės rekomenduotina pasiskiepyti vykstant į visas valstybes, išvardintas pirmame klausime, išskyrus Airiją, Australiją, Ispaniją, Italiją, Kiprą, Naująją Zelandiją, Portugaliją. Užsikrėsti vidurių šiltine didelė rizika Indijoje, Afrikoje, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse. Tokiomis infekcijomis, kaip kepenų uždegimu (pvz., hepatitu B ir hepatitu A), difterija, stablige, poliomielitu, pasiutlige, meningokokine infekcija galima užsikrėsti bet kurioje iš išvardintų pirmame klausime valstybių, nebūtinai egzotiškuose kraštuose. Nuo keliautojų viduriavimo (diarėjos), maliarijos, įvairių kvėpavimo takų infekcijų ir parazitinių žarnyno ligų dar nėra sukurta skiepų. Todėl vykstant į valstybes (Afrikos ir Azijos) kuriose galima užsikrėsti maliarija, reikia profilaktiškai vartoti vaistus, saugotis tenykščių uodų (moskitų) įkandimo. Visuose pietų valstybėse nepaisant asmens higienos ir nekreipiant dėmesio į tai, kas valgoma, yra didelė rizika užsikrėsti žarnyno infekcinėmis ligomis: cholera, vidurių šiltine, keliautojų viduriavimu (diarėja), salmonelioze, šigelioze (dizenterija), hepatitu A (nuo jo dera pasiskiepyti). Nuo keliautojų viduriavimo (diarėjos), salmoneliozės, šigeliozės skiepai dar nesukurti. Save ir klientus gerbianti kelionių agentūra turėtų keliautoją perspėti, ar tuo metų laiku, kai vykstama į atitinkamą valstybę, ten nėra padaugėję sergančių gripu – jei taip, dera pasiskiepyti ir nuo gripo.
Kodėl labiausiai gąsdinama hepatitu, juk juo galima užsikrėsti ir Lietuvoje?
Kepenų uždegimai, sukelti jo sukėlėjų B ir A virusų, yra pavojingos ir greitai plintančios ligos, kai nesilaikoma maisto higienos reikalavimų, nepaisoma asmens higienos, todėl apie jas plačiai informuojama. Pateikti informaciją nereiškia gąsdinti. Už šalies, į kurią vykstama, visuomenės higienos supratimą neįmanoma atsakyti… Informacijos teikimas Lietuvos piliečiams yra noras juos apsaugoti nuo minėtų ligų.
Ar užsikrėsti galima per orą, ar per nešvarias rankas, neplautas daržoves?
Taip, dažniausiai užsikrečiama, kaip nepaisoma maisto ir asmens higienos – per nekokybiškai paruoštą maistą ir nešvarias rankas. Atostogaujant minėtose šalyse nedera maisto produktų, kad ir nuostabiai atrodančių vaisių, pirkti turguose ir kruopščiai nenuplovus jų ragauti. Gali pasitaikyti, kad ir plovimas nepadės, nes, tarkime, Afrikos bei Azijos šalyse negalima gerti vandens iš čiaupo.
Nuo kelių mėnesių galima skiepyti kūdikį tais papildomais skiepais, juk jis tiesiog „prifarširuotas“ privalomų skiepų?
Gydytojai imunologai, dirbantys poliklinikose bei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre papildomus skiepus priderina prie privalomųjų skiepų kalendoriaus. Kad taip įvyktų, būtina prieš 8-9 savaites kreiptis į minėtas įstaigas.
Kiek laiko išlieka imunitetas pasiskiepijus?
Pavyzdžiui, vieną kartą pasiskiepijus nuo vidurių šiltinės ir geltonojo drugio imunitetas išlieka trejiems metams.
Prieš kiek laiko reikia skiepytis?
Kuo anksčiau pasiskiepijama, tuo geriau, nes imunitetas susiformuoja tik per 4-6 savaites po pasiskiepijimo. Nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų, pvz., hepatito B, tam, kad susiformuotų imunitetas, tenka skiepytis kelis kartus. Todėl reikia ilgesnio nei 4-6 savaitės laiko. Kitais žodžiais tariant, atostogų kelionė turi būti planuojama nors prieš pusmetį.
Kaip vaikai reaguoja į skiepus nuo egzotinių ligų?
Į kiekvieną papildomo skiepo vakciną gali būti ir gali nebūti reakcijos. Tai priklauso nuo vaiko organizmo. Iš anksto numatyti, ar vaikas reaguos ir kaip reaguos į skiepą, neįmanoma. Papildomų, kaip ir privalomų skiepų, vakcinos yra saugios, reakcijos, sutrikdančios normalią organizmo veiklą yra retos.
Jei pasiskiepija tik mama, ar per pieną kūdikis gaus skiepų dozę? Gal to pakanka?
Ne, nepakanka. Atostogauti bet kokioje užsienio valstybėje su labai mažu vaiku nepatartina, nes jį tiesiog gali veikti klimato pokyčiai ir dėl to jis gali susirgti. Kai taip atsitinka, apkarsta atostogos visiems. Vykstant su vaiku į užsienio valstybę visuomet dera pasiimti vaiko skiepų pasą. Jame nacionaline ir anglų kalba turi būti pažymėta, kada kokie skiepai vaikui atlikti. Dar geriau turėti Tarptautinį skiepų pažymėjimą, į kurį gali būti perrašyti duomenys apie vaiko skiepijimą iš jo skiepų paso ir kitų medicininių dokumentų.
Kas moka už papildomus skiepus?
Valstybė papildomų skiepų kaštų neapmoka.
Ar teisybė, kad Vietname galima užsikrėsti kirmėlėmis, kurios dauginasi širdies raumenyje?
Įvairiais parazitais užsikrečiama, kai nepaisoma maisto paruošimo ir asmens higienos taisyklių. Pačios kirmėlės širdies raumenyje negali daugintis – jos dauginasi tik žarnyne. Viena kirmėlių vystymosi stadijų – lervos – su limfa ir krauju yra išnešiojamos po visą organizmą ir gali pakliūti į bet kurį organą. Jos užsilaiko diafragmos, ryklės, akių ir tarpšonkauliniuose raumenyse. Lietuvoje aptinkamų parazitinių kirmėlių trichinelių lervų širdies raumenyje paprastai nebūna. Trichinelioze (smulkiomis iki 4 mm dydžio kirmėlaitėmis) galima užsikrėsti ne tik Vietname, bet Lietuvoje, kai valgoma žalia, rūkyta arba nepakankamai išvirta mėsa – kiauliena, šerniena, nutrijos. Norint išvengti ligos, nedera minėtų rūšių mėsos pirkti iš pirmo pasitaikiusio pardavėjo, nes neaišku, ar mėsa yra patikrinta veterinarinės tarnybos, valgyti rūkytos šernienos, visas mėsas gerai išvirti.
