Vasarą vaikų tyko parazitai. Konkreti atmintinė, kaip elgtis, kad vaikas neužsikrėstų kirmėlėmis

Vaistininkas Gintaras Verbus

Įsibėgėjant šviežių vaisių ir daržovių bei valgymo lauke sezonui, padaugėja ir užsikrėtimų įvairiais parazitais. Ką tik nuskintos uogos vilioja čia pat jas ir ragauti, tačiau BENU vaistininkas Gintaras Verbus įspėja, kad nešvarios rankos, neplauti vaisiai, uogos ir daržovės yra pagrindiniai parazitų sukeltų infekcijų šaltiniai. Specialistas atkreipia dėmesį, kad su didesne rizika užsikrėsti susiduria maži vaikai.

 „Mažesni vaikai dar neturi susiformavusių tinkamų asmens higienos įpročių – ne visada patys grįžę iš lauko ir prieš valgį nusiplauna rankas. Kartu jie labiau linkę skanauti dar neplautų uogų ar vaisių, o kartais ir smėlio iš smėlio dėžės paragauti. Dėl šių priežasčių vaikai tokia kirmėline liga kaip toksokarozė užsikrečia kur kas dažniau. Tačiau prisiminti pagrindines maisto ir asmens higienos taisykles vasarą pravartu visiems – parazitai nesirenka, kokiame organizme įsikurti“, – sako G. Verbus.

Per neplautas uogas ir daržoves – užkratas kirmėlėmis

 Nesilaikant maisto ir asmens higienos, skubant ragauti ką tik nuskintas ar nuo žemės pakeltas sodo ir daržo gėrybes, rizikuojama užsikrėsti įvairiais kirmėliniais parazitais – askaridėmis, toksokaromis ir kt. Taip pat per neplautus produktus ir nešvarias rankas galima pasigauti bakterinę ar virusinę infekciją, pvz., bakterinę dizenteriją, žarnyno lazdelių sukeltą infekciją, vidurių šiltinę, bei tokių pirmuonių kaip toksoplazmos sukeltą ligą.

Parazitus, bakterijas ir kitus ligų sukėlėjus dažniausiai platina šunys, katės, musės. Jais gali būti užterštas dirvožemis, atvirų vandens telkinių vanduo. Dėl šios priežasties nerekomenduojama daržo laistyti vandeniu iš tvenkinio ar kito atviro telkinio.

„Kad su neplauta uoga ar daržove pasigavote parazitų, išduos tokie simptomai kaip viduriavimas, nemalonūs pojūčiai pilve, tuštinimosi sutrikimai, galimos alerginės reakcijos, susilpnėjęs imunitetas. Kai kurios kirmėlinių parazitų ar pirmuonių sukeltos ligos turi ir savo specifinius simptomus, jos gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų“, – sako vaistininkas.

Toksokarozė – liga, kuria dažniausiai užsikrečia vaikai

Kirmėlinę ligą – toksokarozę – su savo išmatomis į aplinką platina užsikrėtę šunys, kiek rečiau – katės. Ligą sukelia apvaliųjų kirmėlių lervos, į organizmą patenkančios per burną, valgant nešvariomis rankomis, neplautus vaisius, uogas ir daržoves. Vaikai gali užsikrėsti ir žaisdami užterštoje smėlio dėžėje, po to nenusiplovę rankų. Parazito kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą, žarnyne išsiskiria lervos, kurios, patekusios į kraują, gali migruoti po visą organizmą.

„Užsikrėtus apvaliųjų kirmėlių lervomis, liga gali pasireikšti karščiavimu, nors dažnu atveju temperatūra būna neaukšta, sausu kosuliu, ypač naktį, dusuliu, bendru silpnumu ir apetito stoka. Gali varginti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, pilvo skausmai, atsirasti odos bėrimai ir niežulys. Ryškesni negalavimai pasireiškia tuose organuose, į kuriuos patenka lervų. Sunkūs ligos atvejai reti, dažniau pasitaikantys mažiems vaikams, kurie ilgai žaidžia lauke, čia pat skina ir valgo uogas, vaisius“, – su toksokarozės simptomais supažindina BENU vaistininkas.

Pasak specialisto, jeigu į organizmą patenka nedaug kiaušinėlių ar žmogaus imuninė sistema stipri, ligos simptomai gali ir nepasireikšti.

Mažesni vaikai dar neturi susiformavusių tinkamų asmens higienos įpročių – ne visada patys grįžę iš lauko ir prieš valgį nusiplauna rankas

Toksoplazmozė ypač pavojinga nėščiosioms

Dar viena parazitų sukeliama liga – toksoplazmozė. Pirminis šios ligos šaltinis – į aplinką su kačių išmatomis patekusios neaktyvios parazito formos – toksoplazmų oocistos. Per užterštą aplinką jomis gali užsikrėsti žmogus, laukiniai ir naminiai gyvūnai, paukščiai. Todėl nereikėtų skubėti atsikąsti ant žemės besiritinėjančio obuolio ar ką tik nuskinto agurko. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į maisto ruošimo higieną – žalios mėsos ir šviežių vaisių bei daržovių apdorojimui naudoti skirtingas lenteles, dažnai plauti rankas.

„Kaip ir toksokarozę sukeliančios lervos, taip ir toksoplazmozės sukėlėjai gali migruoti po visą žmogaus organizmą, įsiskverbti į organų ir audinių ląsteles. Nereikia išsigąsti – jeigu žmogaus imuninė sistema stipri, ji dažnu atveju geba apsaugoti organizmą nuo ligos išsivystymo. Tačiau silpnesnę organizmo apsaugą turintys žmonės, taip pat nėščiosios maisto ir asmens higiena turėtų ypač kruopščiai rūpintis – šie parazitai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikdymų“, – pasakoja vaistininkas.

Vaistininkas vardija ir pagrindinius toksoplazmozės simptomus: tai padidėję kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai, atsiradęs bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Gali išberti odą, atsirasti įvairių organų pažeidimų. Liga dažnu atveju sunkių simptomų nesukelia, tačiau yra pavojinga nėštumo metu – ja gali būti užkrečiamas vaisius.

„Pajutus parazitų sukeliamus simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją. Atlikus kraujo tyrimą ir nustačius ligos sukėlėją, medikas paskirs gydymą. Parazitų sukeltos ligos dažniausiai gydomos antihelmintiniais vaistais“, – apie gydymą pasakoja BENU vaistininkas.

Parazitinių infekcijų prevencija – higiena

Norint išvengti užsikrėtimo įvairiais parazitais, vaistininkas siūlo laikytis šių maisto ir asmens higienos taisyklių:

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

  • Prieš valgydami, vaisius, uogas ir daržoves kruopščiai nuplaukite.
  • Maisto ruošimui naudokite skirtingas lenteles – vieną žaliai mėsai, žuviai ir pan., kitą – daržovėms, vaisiams, kitiems produktams, kuriuos vartojate termiškai neapdorotus.
  • Valgykite tik gerai termiškai apdorotą mėsą, ypač galvijų, avių, kiaulių. Iki 60oC temperatūra parazitų nesunaikina.
  • Negerkite vandens ir nelaistykite daržo iš atvirų vandens telkinių – juose taip pat gali būti parazitinių infekcijų sukėlėjų.
  • Nepalikite neuždengto maisto atviroje aplinkoje – parazitų kiaušinėlius gali pernešti ir musės, ant maisto jie gali patekti su dulkėmis.
  • Kruopščiai plaukite rankas – po tekančiu vandeniu ir su muilu. Tai daryti reikėtų kaskart grįžus iš lauko, po sodo darbų, prieš valgį, lietus žalią mėsą ar neplautus vaisius ir daržoves.
  • Dirbdami sodo darbus, mūvėkite pirštines.
  • Venkite liesti veido zoną nešvariomis rankomis.
  • Turėkite po ranka dezinfekcinio skysčio rankoms. Nesant galimybės nusiplauti rankų su muilu, juo galėsite valyti tiek savo, tiek vaikų rankas.
  • Ypač rūpinkitės mažų vaikų higiena. Rankas plaukite ne tik po lauko, bet ir vaikui paglosčius naminį gyvūną – net ir savo.

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ aštuoni = 14

Kitos temos: