Smėlio dėžė – didysis kiemo magnetas, kuris traukia tiek kūdikius, tiek vyresnius vaikus. O mamos šalia smėlio dėžės gali atsipūsti ir paplepėti, kol jų mažyliai užimti įdomia veikla. Tačiau ar žaidimai su smėliu visada saugūs?
Ar vaikui grįžus iš smėlio dėžės pakanka rankytes nuplauti muilu ir vandeniu? O gal reikia specialaus antibakterinio muilo ir plauti ne vieną, o kelis kartus?
Su mažyliu grįžus iš kiemo, nesvarbu, ar jis kapstėsi smėlio dėžėje, ar žaidė kitur, pakanka rankas kartą nuplauti su paprastu muilu ir tekančiu vandeniu. Dar geriau leistin plačiam plauti rankas sumaniai padedant… Suprantama, ir suaugusieji privalo nusiplauti rankas, nes vaikai seka savo autoritetais, t.y. daro tai, ką daro suaugusieji.
Ką daryti, jei vaikas smėlio prisivalgė? Ar smėlis pavojingas, jei patenka į skrandį?
Smėlio valgymas turėtų sukelti rūpestį, nes tai yra skonio iškrypimas, kuris yra dažnai aptinkamas susirgus mažakraujyste. Pastebėjus, kad vaikas bando valgyti tai, kas nevalgoma, būtina kreiptis į vaiko gydytoją ir paprašyti, kad padarytų kraujo tyrimą. Bet kur, t.y. ne tik smėlio dėžėje žaidžiantis mažas vaikas turėtų būti nuolat stebimas suaugusiųjų. Pamačius, kad vaikas kiša į burną smėlį ar čiulpia smėlėtus pirštukus, to daryti nereikėtų leisti. Jei nešvaraus smėlio pateks į burną ir galbūt jis bus prarytas, galima užsikrėsti ne tik kirmėlių kiaušinėliais ir po to vaiko organizme išsivystys kirmėlės, bet ir žarnyno užkrečiamomis ligomis. Jei į skrandį patenka nedidelis smėlio kiekis, tai nėra pavojingas.
Ką daryti pamačius, kad vaiko burnoje pilna smėlio?
Tai pamačius, nereikia išsigąsti ir juolab imtis kokių nors staigių priemonių. Svarbiausia, kad vaikas neišsigąstų, neužsikosėtų ir smėlis nepapultų į jo kvėpavimo takus. Vaiko dera ramiai paprašyti ištiesus delną „Išspjauk čia, ką turi burnytėje“. Iš skrandžio išplauti smėlį labai sunku. Jei bežaidžiantis vaikas bus stebimas suaugusiojo, jis smėlio tikrai neprisivalgys. Smėlis nėra apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis, kad būtų būtinas skrandžio plovimas.
Kaip valyti lauko žaisliukus – kibirėlius, kastuvėlius, kurie parkeliauja į namus?
Visi „grįžę“ į namus žaislai turėtų būti nuplaunami tekančiu vandeniu, po to 5–10 min pamerkiami į skalbimo miltelių, naudojamų suaugusiųjų drabužiams skalbti, tirpalą ir po to vėl nuplaunami. Nederėtų purkšti kokiais nors purškikliais, skirtais vonios kambariui, nes aerozolyje esančios medžiagos gali dirginti vaiko kvėpavimo takus, gali atsirasti kosulys ir pan. Skalbimo priemonės – pati paprasčiausia, beveik visuose namuose aptinkama priemonė, tinkama dezinfekcijai. Kieme gali būti žaidžiama tik su tokiais žaislais, kurie yra lengvai valomi. Kitaip tariant, kieme negalima žaisti jokiais minkštais žaislais.
Ar reikėtų vasaros sezonu vaikui profilaktiškai duoti vaistų nuo kirmėlių?
Vaistų nuo kirmėlių duodama tuomet, kai gydytojas įtaria, jog vaikas turi kirmėlių, ir skiria konkretų vaistą konkrečiai kirmėlių rūšiai. Patvirtinti ar paneigti, ar vaikas turi kirmėlių, padeda vaiko išmatų tyrimas. Tačiau tai nėra 100 proc. rodiklis, nes kirmėlių kiaušinėlių vaiko išmatose ne visuomet aptinkama, nors vaikas ir turi kirmėlių.
Ar gali iš smėlio dėžės vaikas parsinešti kitų parazitų – utėlių, erkių?
Iš smėlio dėžės, jei ji yra prie daugiabučių namų, galima parsinešti ne tik utėlių, erkių (jomis smėlio dėžę užkrečia benamiai gyvūnai – katės, šunys), bet ir blusų.
Jei smėlio dėžė yra nuosavame kieme, kaip reikėtų ją prižiūrėti? Ar reikia kas sezoną atnaujinti smėlį arba nakčiai uždengti dėžę dangčiu?
Smėlio dėžės kiemuose sukelia daugiau nepatogumų negu duoda naudos. Jų priežiūra yra kebli, nes reikalingas 1,5-2 m. dydžio rentinys su priglundančiu dangčiu, t.y. sandariai uždaromas. Kai nebus smėlio dėžės, nekils daug problemų, pvz., ją tinkamai prižiūrėti, kasmet keisti smėlį, stebėti, kad mažasis jo neišbarstytų po visą kiemą, kad mažylis jo neprisibertų į akis ar nesuvalgytų. Nuosavame kieme geriausia yra žalia gerai prižiūrima veja (pievutė). Bet ir ji turi būti prižiūrima taip, kad beglobiai gyvūnai ir šeimos mylimas šuniukas ar katinas jos neužterštų…
Vaikui gyvybinis poreikis yra judėti, todėl kiemas turėtų būti tvarkingas ir neapsodintas nuodingais augalais, nes kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis viską, kas pakliūna po ranka, mėgsta ragauti.
Ar tiesa, kad karštą vasarą pati saulė išdezinfekuoja smėlį, ir jis tampa nepavojingas?
Saulė „išdezinfekuoja“ tik patį smėlio paviršių. Atvira smėlio dėžė yra atvira ne tik saulei, bet ir visiems teršalams…
Pakalbėkime apie lietuvišką pajūrio smėlį. Ar jis saugus vaikų žaidimams?
Lietuviško pajūrio smėlio yra mažai belikę. Jūros mineralai, pvz., jodas, esantis jūros vandenyje, dezinfekuoja smėlį. Tačiau jis nėra idealiai saugus, nes kartkartėmis užteršiamas, pvz., nafta iš tanklaivių ir nevalyvių žmonių… Su pajūrio smėliu bežaidžiantis vaikas irgi turi būti nuolat suaugusiųjų stebimas. Poilsiaujantys žmonės nuolat informuojami apie vandens, taigi – ir smėlio, užterštumą. Jeigu dėl užterštumo nepatariama maudytis, vadinasi, toks smėlis netinka ir vaikų žaidimui ten, kur jį skalauja vanduo. Saulės įkaitintas pajūrio smėlis būna labai birus, todėl maži vaikai, ypač jei neturi žaislų, gali pradėti vienas į kitą barstyti smėlį. Dėl to jo gali pakliūti į akis. Ir dėl šios priežasties vaikų nedera palikti be atidaus suaugusiųjų stebėjimo. Pajūrio smėlis būna daug mažiau užterštas kirmėlių kiaušinėliais ir kitais žmogaus parazitais.
Vaikai labai mėgsta žaisti šlapiu pajūrio smėliu: statyti pilis, rausti griovius. Ar tai nepavojinga, juk vaikas gali peršalti?
Mažam vaikui pajūryje žaidimas su smėliu yra didelė pramoga. Jam reikia leisti tai daryti. Šlapias smėlis – geras šilumos laidininkas, dėl to prie šaltoko smėlio vaikas turi būti pratinamas palaipsniui. Kai aplinkos temperatūra ne mažesnė kaip 20°C, su šlapiu smėliu mažam vaikui derėtų leisti pažaisti ne ilgiau kaip valandą, kasdien po pusvalandį ilginant žaidimo laiką. Šalčiausias smėlis yra ryte ir vakare.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Labai tikslus straipsnis čiaapie smėlio dėžes !