Kokie požymiai rodo, kad vaikas turi kirmėlių

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

„Jūsų vaikui helmintozė“, – sako gydytojas. Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia – vaikas turi kirmėlių.

Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja, Klinika 1005

Kirmėlių turi daugybė vaikų

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis įvairiomis helmintozėmis yra užsikrėtę mažiausiai 24 proc. visų pasaulio gyventojų. Labiausiai helmintozės paplitę Afrikoje, Rytų Azijoje, pietiniuose Amerikos regionuose. Lietuvoje kasmet helmintozėmis suserga per 30 000 žmonių, daugiausiai 3–12 m. vaikai.

Vasara – kirmėlių rojus

Vasara yra padidėjusios rizikos metas užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis, nes kirminų bei jų kiaušinėlių gausu dirvožemyje bei vandenyje, o žmogaus kontaktas su gamta šiltuoju metų laiku itin intensyvus. Užsikrečiama:

Valgant neplautomis rankomis;

Valgant neplautas ar nepakankamai švariai nuplautas uogas, vaisius, daržoves;

Vartojant užterštą atvirų vandens telkinių vandenį, geriant vandenį iš upelių;

Plaunant tokiu vandeniu vaisius ir daržoves;

Maudantis, kuomet vandens atsitiktinai patenka į burną;

Kai kuriomis kirmėlių rūšimis galima užsikrėsti valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ar žuvį: per sušius, karpačus, vytintą, sūdytą, šaltai rūkytą ar vidutiniškai iškeptą žuvį ar mėsą galite užsikrėsti žuviniu, galvijų ar kiauliniu kaspinuočiu;

Rizika susirgti kirmėlinėmis ligomis didesnė naminių augintinių turėtojams. Vedžiojant šunis ar kitus naminius augintinius lauke, šie gali parnešti kirmėlių kiaušinėlių ant savo kailio, patys jais net ir neužsikrėsdami, o paglosčius gyvūną, per neplautas rankas, kirmėlių kiaušinėliais užsikrečia ir šeimininkai;

Kirmėlių kiaušinėlius paskleidžia ir vėjas, su dulkėmis jie gali patekti į žmogaus nosį, burną, tuomet nuryjami ir patenka į žarnyną;

Į maistą kirmėlių kiaušinėliai gali patekti musių, kitų skraidančių vabzdžių, tarakonų „dėka“.

Annos Jankunec nuotrauka, Studio Smile

Kirmėlių namai – smėlyje

Vienas didžiausių malonumų mažiesiems iki 6 metų (o neretai ir vyresniems) – kapstytis smėlyje. Jie kapstosi smėlio dėžėse, įrengtose daugiabučių ir individualių namų kiemuose, prie jūros, upių, ežerų ir kitose vietose įrengtuose viešuosiuose paplūdimiuose. Kapstytis nuostabu ir močiutės darže. Tai iš tiesų puiki pramoga, lavinanti vaikų motorinius gebėjimus, suteikianti daugybę teigiamų emocijų, mokanti žaisti kartu, dalintis žaislais, bendrauti su įvairaus amžiaus vaikais. Tačiau smėlio dėžėse slypi ir vienas pavojus – kirmėlinių ligų užkratas, nuo kurio apsisaugoti įmanoma, bet turite žinoti keletą saugos ir higieninės priežiūros taisyklių.

Kokie požymiai rodo, kad vaikas turi kirmėlių

Kadangi kirmėlinių ligų yra visa galybė, pasireiškiančių įvairiausiais simptomais, kartais ir visai nepasireiškiančių, vieni helmintai (kirmėlės) parazituoja žmogaus žarnyne, kiti užsikrėtus migruoja į raumenis, kepenis arba smegenis bei kitus organus.

Simptomai ir ligos eigos sunkumas priklauso nuo organizme parazituojančio helminto rūšies, pakartotinio užsikrėtimo dažnumo bei sukėlėjų gausos organizme.

Galimi helmintozių simptomai yra: prastas apetitas, liesėjimas, apatija, sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas, B12 vitamino stoka, baltymų stoka, anemija,  bendras silpnumas, avitaminozės, pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimai, vėmimas, subfebrilus karščiavimas, galvos skausmai, dėmesio ir koncentracijos stoka, suprastėjusi atmintis ir mokslų rezultatai, pasikartojantys odos bėrimai, užsitęsęs sausas kosulys, regos sutrikimai, nuovargis, sutrikęs miegas.

Dėl helmintų išskiriamų nuodingų medžiagų apykaitos produktų gali pasireikšti bendra organizmo intoksikacija, alerginės reakcijos, raumenų ar sąnarių skausmai, padidėję limfmazgiai.

Vykstant kai kurių rūšių kirmėlių lervų migracijai iš žarnyno į kitus vidaus organus, ardomos žarnų sienelės, ardomi organai, į kuriuos jos migruoja: plaučiai, kepenys, raumenys, smegenys, gali susidaryti eozinofiliniai infiltratai plaučiuose ar įvykti trombembolija.

Annos Jankunec nuotrauka, Studio Smile

Plaukagalvis gali sukelti geležies stokos mažakraujystę, nes prisisiurbęs prie žarnyno sienelės minta žmogaus krauju.

Askaridės, gausiai besidaugindamos, gali užkimšti žarnų spindį ir sukelti žarnų nepraeinamumą, įlindusios į tulžies latakus užkimšti jų spindį ir sukelti mechaninę geltą.

Pūslinis echinokokas gali sukelti įvairių organų, kuriuose jis apsigyvena, spaudimo simptomus.

Spalinės mergaitėms gali įšliaužti į tarpvietę ir sukelti vulvitą, tarpvietės niežėjimą.

Itin retais atvejais spalinės gali būti dieninio arba naktinio šlapimo nelaikymo priežastimi, o susikaupus aklosios žarnos ataugoje apendikse gali sukelti apendicitą.

90 proc. atvejų helmintozės nesukelia jokių išreikštų simptomų, neretai jų simptomai palaikomi lėtiniu nuovargiu. Užsikrėtęs asmuo tampa užkrato nešiotoju ir platintoju, aplinkoje kirmėlių kiaušinėliai ilgai išlieka gyvybingi, be to, pats to nežinodamas, žmogus gali dažnai užsikrėsti pakartotinai ir sirgti kelerius metus.

Mitai apie kirmėles

Iki šiol yra nemažai mitų, susijusių su kirmėlinėmis ligomis:

1) Griežimas dantimis – helmintozės požymis.

2) Potraukis saldumynams gali būti dėl kirmėlinių ligų.

3) Dėl spalinių vargina pilvo skausmai.

4) Kūdikiai gali gimti jau užsikrėtę kirmėlių kiaušiniais.

5) Žmogaus organizme gali tilpti labai daug kirmėlių – net iki 3–7 kg –žarnyne, plaučiuose, raumenyse, kepenyse, odoje, gleivinėse, smegenyse, net plaukuose.

Nė vienas iš šių teiginių nėra tiesa. Tai mitai, atkeliavę iš tarybinių laikų, ar tiesiog sukurti kaip „liaudies folkloras“ ir sklandantys iki šiol. Griežimas dantimis bei potraukis saldumynams neturi nieko bendra su kirmėlėmis žarnyne. Spalinės pilvo skausmų nesukelia (juos gali sukelti askaridės, įšliaužusios į tulžies latakus ir juos mechaniškai užkimšusios, tačiau taip būna itin retai). Visi naujagimiai gimsta su steriliu žarnynu, jame dar nėra net natūralios mikrofloros, vadinamų gerųjų bakterijų. Būtent todėl ir yra toks svarbus naujagimio ankstyvas dėjimas prie krūties bei oda prie odos kontaktas dar gimdykloje, nes šio kontakto su motinos oda metu ne tik skatinama laktacija, bet ir kūdikio organizmas susiduria su pirmaisiais gyvais mikroorganizmais, patenkančiais ant jo odos, į gleivines, virškinamąjį traktą.

Moksliniai tyrimai apie kirmėles

Annos Jankunec nuotrauka, Studio Smile

Į žarnyną patenkantys mikroorganizmai treniruoja žmogaus imunitetą, apsaugantį nuo vėžinių, alerginių, autoimuninių ligų. Vystosi vadinamoji „oralinė tolerancija“, kuriai įtakos turi ir žarnyne esantys helmintai. Kirminai sugeba prislopinti žmogaus organizmo imunitetą, dėl to nepasireiškia audringos žmogaus organizmo gynybinės reakcijos: karščiavimas, viduriavimas, kurios galėtų padėti greičiau atsikratyti helmintais. Tačiau, žvelgiant iš kitos pusės, atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad vaikų sergamumas helmintoze didina oralinę toleranciją bei sumažina bronchų astmos ir kitų alerginių bei autoimuninių ligų riziką. Gerėjant higieninėms sąlygoms, mažėja susirgimų dažniausiomis žarnyno helmintozėmis paplitimas, tačiau daugėja alerginių bei autoimuninių ligų atvejų, kai kurių lėtinių uždegiminių žarnyno ligų.

Užsikrečia vaikai iki 9 metų

Helmintoze dažniausiai serga vaikai iki 9 metų. Kadangi vyresni vaikai labiau laikosi higienos taisyklių, dažniau plauna rankas, nevalgo neplautų vaisių ar daržovių, turi mažiau kontakto su dulkėmis, smėliu, nešvariu vandeniu ir pan., jie rečiau užsikrečia kirmėlėmis.

Kirmėlės gyvenimas

Dažniausi žarnyno helmintozių sukėlėjai: spalinės, askaridės ir plaukagalviai. Patekus šių helmintų apvaisintam, subrendusiam kiaušinėliui per burną į žarnyną, iš jo išsirita lerva, kuri virsta suaugusia kirmėle. Subrendusios kirmėlės, net ir negydant su išmatomis natūraliai pasišalina iš žmogaus organizmo, žarnyne jos nesidaugina. Spalinės visiškai pasišalina per 30 parų, askaridės per 1–2 metus, plaukagalviai per 5 metus.

Vaikai per nešvarias rankas ir visais kitais jau aprašytais būdais ypač dažnai pakartotinai užsikrečia kirmėlių kiaušiniais, išeina užburtas ratas. Dėl to helmintozei gydyti dažniausiai skiriamos kelios pakartotinės vaistų gydymo dozės, kas tam tikrą laikotarpį, tačiau dažnai ir tas nepadeda. Tenka gydyti visus šeimos narius. Taigi, nesant jokių simptomų ar skundų, profilaktiškai gėrinėti vaistus nuo kirmėlių yra beprasmiška, juolab tai didina atsparumą vaistams.

darzoves1

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Kaip nustatoma, ar vaikas turi kirmėlių

Diagnostikai naudojamas kirmėlių kiaušinių išmatose tyrimas. Kirmėlių kiaušinėlių tyrimas išmatų nuograndose nėra labai informatyvus, nes helmintai kiaušinėlius deda 1–2 paras kas 1–1,5 mėn., tad kiaušinėlių neaptikimas išmatose neįrodo helmintozės nebuvimo. Informuoti gali ir kraujo tyrimas – esant kirmėlių, randamas padidėjęs bendras IgE kiekis, padidėjęs eozinofilų kiekis, rodantis organizmo alerginę reakciją į svetimkūnį (helmintą).

Lietuvoje dažniausiai pasitaikančios helmintozės:

Enterobiozė. Sukėlėjas Enterobius vermicularis (spalinė), 3–10 mm ilgio kirmėlė. Tai viena iš labiausiai paplitusių helmintozių pasaulyje. Daugiausiai serga darželinio amžiaus vaikai. Tai kontaktinė helmintozė, perduodama nuo žmogaus žmogui. Užsikrėtęs platintojas išskiria į aplinką subrendusius kirmėlių kiaušinėlius, šie patenka į kito žmogaus burną su dulkėmis, maistu, išnešiojami musių, per nešvarias rankas, apkrėstus žaislus, patalynę, rankšluosčius ar kitus namų apyvokos daiktus. Dažniausiai pasireiškia niežuliu apie išeinamąją angą, sutrikusiu miegu, neramumu, prastu apetitu, pykinimu. Užsikrėtusiam vaikui kasantis išangę kiaušinėliai patenka į panages, o iš panagių liečiant burną, čiulpiant pirštus, kramtant nagus kiaušinėliais vėl užsikrečiama. Paprastai liga užsikrečia visi šeimos nariai.

Askaridozė. Sukėlėjas Ascaris lumbricoides (askaridė), 10–40 cm ilgio kirmėlė. Askaridozė yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, PSO duomenimis, ja serga beveik ketvirtadalis viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje kasmet suserga apie 500 asmenų, daugiausiai darželinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai. Žmogus užsikrečia nuo sergančio žmogaus per nešvarias, dirvožemiu suterštas rankas, nepakankamai švariai nuplautus ar neplautus vaisius, uogas, daržoves, geriant ar plaunant vaisius bei daržoves atvirų vandens telkinių vandeniu. Prarijus subrendusius kiaušinėlius plonajame žarnyne iš jų išsirita lervos, kurios pro žarnos sienelę prasiskverbia į kraujotaką ir migruoja į plaučius, plaučiuose bronchiolėmis ir bronchais bei trachėja jos juda link nosiaryklės, iš kur nuryjamos ir vėl patenka per skrandį į virškinamąjį traktą.

Plonajame žarnyne lervos virsta kirmėlėmis, kirmėlės užauga, subręsta lytiškai, apsivaisina ir deda kiaušinėlius, kurie su išmatomis paplinta į dirvožemį bei paviršinius vandenis. Lervų migracijos metu pasireiškia alerginės reakcijos, kosulys, bronchų astmos priepuoliai. Lervoms subrendus ir virtus kirmėlėmis, vaikai gali skųstis pykinimu, bendru silpnumu, galvos skausmais, pilvo skausmais ir pūtimu, prastu apetitu, galvos svaigimu, gali pasireikšti seilėtekis.

puodukas

Studijoa „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Toksokarozė. Sukėlėjai Toxocara canis, Toxocara cati, tai šunų ir kačių apvaliosios kirmėlės. Lietuvoje kasmet įregistruojama 150 ir daugiau toksokarozės atvejų per metus. Daugiausiai serga 7–12 m. vaikai. Kirmėlių kiaušinėlius platina šunys ir katės, kiaušinėliai dirvožemyje gyvybingi gali išlikti iki 8 metų. Būdinga sunki, ilgai trunkanti, nuolat pasikartojanti eiga, simptomus sukelia audiniuose ir organuose migruojančios lervos. Lervos migruoja į kepenis, plaučius, širdį, inkstus, kasą, akis, ligonis karščiuoja, atsiranda sausas, ypač naktinis, varginantis kosulys, dusulys, pykinimas, pilvo skausmai, vėmimas, regėjimo sutrikimai.

Trichineliozė. Sukėlėjas Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. PSO duomenimis, pasaulyje trichinelioze kasmet suserga apie 11 mln. žmonių. Žmogus užsikrečia vartodamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą (nepakankamai  gerai iškeptą, rūkytą, sūdytą, vytintą ar pan.) kiaulių bei šernų mėsą. Trichinelėmis taip pat galima užsikrėsti, kuomet žalia bei pagaminta mėsa apdorojama naudojant tuos pačius peilius, pjaustymo lenteles, mėsmales ar pan.

Trichinelių lervos limfa ir krauju keliauja iki raumenų, kuriuose suformuoja kapsules. Esant lengvai ligos eigai, simptomų gali ir nebūti. Kitu atveju  liga gali pasireikšti pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, lervoms migruojant, – veido ir akių tinimais, konjunktyvitu, karščiavimu, raumenų skausmais, odos bėrimais, kosuliu, kepenų, blužnies, limfmazgių padidėjimu, nerimu, nemiga, haliucinacijomis. Liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, širdies nepakankamumu, centrinės nervų sistemos pakenkimu, paralyžiais, koma.

Kaspinuočiai – žuvinis, jautinis, mažasis, kiaulinis bei šuninis – irgi pavojingi žmogui. Žuvinis kaspinuotis gali užaugti iki 20 m. ilgio, žmogaus organizme gyvena iki 30 metų. Žuviniu, jautiniu ar kiauliniu kaspinuočiu užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą žuvį ar mėsą, mažuoju kaspinuočiu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Užsikrėtus kiaulinio kaspinuočio lervomis, šios migruoja su kraujo tėkme į raumenis, odą, smegenis, kur iš kaspinuočio lervų išauga taip vadinami cisticerkai. Užsikrėtus šuniniu kaspinuočiu susergama echinokokoze – praryta echinokoko lerva pro žarnos sienelę prasiskverbia į kraujo apytaką ir nukeliauja į kepenis, plaučius, kitus organus kur iš lervos išauga didelio skersmens cistos (pūslės). Cistos gali išlikti gyvybingos dešimtmečiais. Ligos simptomai priklauso nuo cistos buvimo vietos ir jos dydžio. Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas didėjantis sergamumas echinokokoze.

Profilaktinės priemonės:

smėlis

Jurgitos Rubavičiūtės nuotr.

Poilsio vietose, parkuose, paplūdimiuose, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose vietose, kuriose žaidžia vaikai, neturi būti vedžiojami šunys, katės ir kiti augintiniai. Vaikų smėlio dėžės turi būti dengiamos nakčiai ir visuomet, kai vaikai jose nežaidžia, kad kačių ir šunų ekskrementai nepatektų į jas.

Smėlį reikia kartkartėmis perkasti ir palikti atvirai – saulės spindulių veikiami kirmėlių kiaušinėliai žūsta. Jei įmanoma, bent kartą per 1–2 mėn. būtų gerai smėlio dėžes užpildyti šviežiu smėliu.

Vedžiojant parkuose naminius augintinius, jų išmatas privaloma rinkti į tam skirtus maišelius bei išmesti į specialiai tam skirtas šiukšliadėžes. Naminiai augintiniai kasmet turi būti profilaktiškai dehelmintizuojami skiriant vaistus nuo kirmėlių. Neleiskite augintiniams laižyti jums veido ir rankų, plaukite rankas paglosčius juos. Neduokite augintiniams maisto ar vandens iš savo indų, jie turi turėti atskirus indus, skirtus tik jiems.

Svarbu kad suaugusieji ir patys laikytųsi higienos taisyklių ir mokytų  vaikus: visada plauti rankas prieš valgį, po pasinaudojimo tualetu, po darbo darže ar sode, po pramogų smėlio dėžėse, paplūdimiuose ar pan. Trumpai kirpkite nagus, neleiskite jų kramtyti, neleskite čiupti pirštukų, čiupinėti burnos nešvariomis rankomis, neleiskite vaikams žaisti su valkataujančiais gyvūnais, glostyti juos.

Dažnai keiskite apatinius drabužius, rankšluosčius, patalynę, kartkartėmis išplaukite vaikų minkštus žaislus su vandeniu ir ūkišku muilu. Reguliariai siurbkite ir drėgnuoju būdu valykite kilimus, plaukite grindis drėgnuoju būdu, švariai plaukite tualetus ir vonias, vėdinkite patalpas skersvėjo būdu.

Negerkite vandens iš atvirų vandens šaltinių, nenaudokite jo vaisiams ir daržovėms plauti. Jei negalite to išvengti, vandenį virinkite ir tik po to naudokite.

Namie augintų kiaulių ar sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsą ištirkite dėl trichinelių. Valgykite tik gerai nuplautas daržoves ir vaisius bei pakankamai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


1 + = penki

Kitos temos: