Niekam nelinkėtume su vaikučiu patekti į ligoninę, o juo labiau – per Kalėdas.
Tačiau liga į kalendorių nežiūri, o per šventes ūmių ligų skyriuose vaikų nė kiek nesumažėja. Tad sėsdami prie šventinio stalo, mintyse pasidžiaukime, kad esame sveiki.
Kalėdų išvakarėse apsilankėme pačiame „judriausiame“ Vaikų ligoninės skyriuje, kuriame vaikučiai užsibūna vos kelias dienas.
Galbūt pabūtų ir ilgiau, tačiau už durų jau laukia būriai naujų ligoniukų…
Kalbamės su gydytoja-vaikų gastroenterologe Irena Ališauskiene.
Ar kada nors būna tokia laiminga diena, kai skyrius ištuštėja?
Ūmių žarnyno infekcijų skyriuje beveik niekada nėra tuščių palatų. Nors žarnyno infekcijomis serga įvairiausio amžiaus vaikai, bet apie du trečdalius mūsų skyriuje gydomų pacientų yra vaikučiai iki 3 metų. Kasdien atvyksta nuo 7 iki 10 vaikų.
O kai būna susirgimų virusinėmis žarnyno infekcijomis pakilimas, tai vaikų paguldome dar daugiau. Ligoniukai keičia ir keičia vieni kitus. Kartais per 2-3 dienas skyriuje pasikeičia beveik visi gydomi ligoniai (apsveikę išleidžiami namo, o jų vietas užima naujai susirgę). Skyriuje vaikučius tik apgydome, o kai sulaukiame pagerėjimo, išleidžiame pilnai pasveikti į namus. Nes laukia nauji ligoniukai.
Jei skyrius būtų keturgubai didesnis, jis vis tiek būtų užpildytas?
Taip. Tik tuomet vaikučiams galėtume sudaryti geresnes sąlygas ligoninėje. Kiekvienais metais žarnyno infekcijų skyriuje gydome 2000-2500 vaikų. Ne kartą buvo taip, kad negalėjome į skyrių paguldyti visų vaikų, sergančių ūmiomis infekcinėmis ar kitomis virškinamojo trakto ligomis, nes skyrius buvo perpildytas. Ūmia liga, ypač virusine žarnyno infekcija susirgę vaikai laukti negali. Liga vystosi taip staigiai, kad vaikučiai dažniausiai į ligoninę patenka pirmąją ligos dieną!
Kokios tos ūmios žarnyno infekcijos, kurios gali ryte sveiką vaikutį vakare jau paguldyti į ligoninę?
Ūmios žarnyno infekcijos gali būti sukeltos bakterijų arba virusų. Kasmet vis mažėja bakterinių infekcijų ir vis daugėja ligoniukų, kurie serga virusinėmis žarnyno infekcijomis (apie 65 proc. visų gydytų ligoniukų). Kol kas negalime išaiškinti visų žarnyno virusų. Greitai ir tiksliai nustatome tris pagrindinius žarnyno infekcijas sukeliančius virusus: rotavirusą, norovirusą ir adenovirusą.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje seniai nebuvo mirties atvejo nuo ūmių žarnyno infekcijų, nes net labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse pasitaiko mirčių nuo ūmių žarnyno infekcijų, jau nekalbant apie besivystančias šalis.
Pasaulyje vaikų mirtingumas nuo ūmių žarnyno infekcijų yra antroje vietoje po ūmių kvėpavimo takų ligų. Kad ir kokio aukšto higienos standarto būtų šalis, ji negali išvengti žarnyno infekcijų, ypač virusinių.
Kodėl vaikai taip masiškai užsikrečia žarnyno infekcijomis, gal juos per anksti pradedame leisti į lopšelius?
Tikriausiai lopšeliai ir darželiai nėra didieji kaltininkai, nepastebime, kad tik „kolektyviniai“ vaikai serga virusinėmis žarnyno infekcijomis. Juk dabartiniai jauni tėvai nesėdi namuose, jie su vaikeliais vaikšto visur – tiek į svečius, pas draugus, tiek į prekybos centrus, baseinus, kavines. O užsikrėsti galima visur, net vaikų poliklinikoje nuėjus pasverti vaikučio, ligoninėje… Ūmia virusine žarnyno infekcija sergantis ligonis (ypač pirmomis ligos dienomis) viruso išskiria labai daug, o užsikrėsti užtenka vos kelių virusų.
Kokie ūmios žarnyno infekcijos simptomai?
Visų virusinių žarnyno infekcijų požymiai panašūs, bet kai kas ir skiriasi. Tarkim, susirgus norovirusine infekcija ligonis vemia ir karščiuoja, bet gali neviduriuoti. Norovirusine infekcija gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, dažnai tėvai suserga pirmieji ir užkrečia vaikus. O rotavirusinė infekcija – labiau mažų vaikų liga, kuria gali sirgti net naujagimiai. Manoma, kad iki 5 metų beveik kiekvienas vaikas bent kartą perserga rotavirusiniu gastroenteritu. Rotavirusinė infekcija prasideda ūmiai, pasireiškia ne tik vėmimu, karščiavimu, bet ir viduriavimu, pilvo skausmu ar pūtimu. Pirmomis ligos dienomis gali būti sloga, kosulys.
Kokia pirmoji pagalba susirgus?
Mamytės turi atsiminti, kad vaikučiui suviduriavus ar pradėjus vemti, jį reikia girdyti ne arbata ar sultimis, o specialios paskirties elektrolitų ir gliukozės tirpalu, parduodamu vaistinėse (vadinamuoju geriamosios rehidracijos tirpalu). Tai pagrindinis ir svarbiausias gydymas namuose, todėl mamoms patarčiau turėti namų vaistinėlėje elektrolitų miltelių. O jei ligos simptomai tęsiasi, tėveliai su vaiku besąlygiškai turi vykti į ligoninę.
Kuo žarnyno infekcijos tokios pavojingos, kad reikia gultis į ligoninę?
Ūmios žarnyno infekcijos pavojingos, nes vemdamas ir viduriuodamas vaikutis greitai netenka druskų ir elektrolitų. Jei per 2-3 valandas vaikutis vemia 8-12 kartų, jis netenka labai daug druskų ir elektrolitų. Virusinėms žarnyno infekcijoms būdingas gausus vandeningas viduriavimas. Vaikas gali pasituštinti vos 2-3 kartus, o netenka labai daug skysčių. Štai kodėl žarnyno infekcijos yra pavojingos, kai negalima delsti, o reikia kuo greičiau stengtis atstatyti netektus skysčius ir elektrolitus.
Nepateisiname tėvelių, kurie susirgusį vaikutį gydo namuose kitais vaistais, o į ligoninę atveža trečią-ketvirtą dieną, kai jis jau nebevemia, nebeviduriuoja, bet yra išsekęs vangus, apatiškas dėl elektrolitų ir skysčių trūkumo. Žinoma, sergantis vaikas namie girdomas arbata ar vandeniu, bet su šiais skysčiais jis negauna elektrolitų. Ligoninėje tokio ligonio gydymui vis tiek tenka skirti lašines skysčių infuzijas į veną, nes geriamoji rehidracija nebeefektyvi.
Kartais ligos sunkumas priklauso ne vien nuo vėlyvo kreipimosi, o nuo ligos sukėlėjo dozės, ligos eigos. Būna, kad atvyksta vaikučiai, kurie susirgo prieš 4-6 valandas, o juos jau reikia guldyti į reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių.
Tėveliai neturėtų bijoti su vaiku atvažiuoti į ligoninę, nes čia vaikučiui pagalba suteikiama tuoj pat, ir ligoniuko sveikata greitai pagerėja. Po dienos kitos vaikutis jau gali važiuoti namo, bet jau sutvirtėjęs, o tėveliai – gavę tolesnes gydymo rekomendacijas. Vaikai, susirgę ūmia žarnyno infekcija, nelaikomi stacionare iki visiško pasveikimo. Toliau jau viskas priklauso nuo tėvelių rūpestingumo – kaip jie laikosi gydytojų nurodymų tęsdami gydymą namuose.
Ligoninėje gulėti niekam nėra malonumas. Ir mes tėvelius suprantame. Juk dažnai tėveliai atvažiuoja su sergančiu vaikučiu, o namie palieka sveikus vaikus, turi išeiti iš darbo. Darbas mūsų skyriuje nesustoja per jokias šventes ar išeigines dienas, tiek dieną, tiek naktį. Skirtumas tik tas, kad naktį ligoniai neišleidžiami į namus. Teko priimti vaikučius, atvežtus tiesiai iš gimtadienio, teatro ar net krikštynų…
Ką tėvai gali padaryti, kad jų vaikas nesusirgtų žarnyno infekcija?
Ligos sukėlėjas patenka per burną. Vadinasi, ji plinta per nešvarias rankas, nepakankamai termiškai apdorotą ar nuplautą maistą, užterštus paviršius. Reikia stengtis laikytis higienos reikalavimų, plautis rankas tiek vaikams, tiek tėvams. Jei maisto produktas kelia nors mažiausiai abejonių, jį geriau išmesti. Nuo to, kad vaikas nesuvalgys, nieko blogo neatsitiks, o jei suvalgys sugedusį produktą, viskas gali baigtis ligoninėje.
Jeigu atsirado pirmieji ligos požymiai, jei vaikutis nors kartą išvėmė, viduriavo, jo į lopšelį ar darželį leisti negalima.
Reikia pagalvoti – o kas bus, jei kiti tėvai leis savo sergančius vaikus ir mano vaikas užsikrės? Ar aš to norėčiau? Jei ne, tuomet ir savo vaiko sergančio neleisiu. Deja, registruojant ligos pradžios datą paaiškėja, kad vaikas pirmomis ligos dienomis vis dar buvo leidžiamas į kolektyvą…
Mamytės turėtų žinoti, kad žindomi kūdikiai rotavirusiniu gastroenteritu serga rečiau už maitinamus dirbtinai. Motinos piene yra įvairių medžiagų, apsaugančių nuo rotaviruso poveikio, todėl kiekviena mama turėtų stengtis kuo ilgiau maitinti savo kūdikį.
Kad ir kaip stengsimės, nuo ūmių virusinių žarnyno infekcijų tik laikydamiesi sanitarinių reikalavimų apsisaugoti negalėsime, nebent tik sumažinsime virusinių viduriavimų skaičių. Vienintelė ir patikima apsauga yra vakcinacija.
Linkiu visiems tėveliams ir jų vaikučiams būti sveikiems ir linksmų švenčių!
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
