Ne visada ligos eiga būna tokia, kokią perskaitome medicinos vadovėliuose. Gana netipinę istoriją, kaip vaikutis susirgo rotavirusu, mums papasakojo skaitytoja Lina.
***
Tuo metu mano vyresniajam vaikui Aidui buvo tik ką suėję dveji metai, o mažiukui Ryčiui buvo 7 mėnesiai. Vieną sekmadienio vakarą visa šeima nuvažiavome į prekybos centrą „Europa“ suvalgyti ledų. Aidui ten labai patiko, viskas buvo labai įdomu, visur reikėjo nubėgti, viską apžiūrėti, paliesti, išnagrinėti. Vienu momentu vaikas išsprūdo tėčiui iš rankos ir puolė bėgti visai nežiūrėdamas, kur ir atsimušė į priekyje einančius žmones, krito aukštielninkas ant grindų ir susitrenkė galvą. Pasivaikščiojimą po „Europą“ tuo ir baigėme, nes labai jau daug ašarų buvo. Grįžome namo ir netrukus nuėjome miegoti.
Naktį Aidas ėmė vemti. Iš pradžių neėmiau per daug į galvą, maniau, ledai nelabai kokie buvo, tai dabar ir vemia (Aidas – „mėgstantis pavemti“ vaikas, truputį kas, jau ir vemia). Tačiau po trečio vėmimo, kai vaikelis išvėmė išgertą vandenį, pasidarė neramu – vandens tai jis niekada nebeišvemdavo! Pirma į galvą šovusi mintis buvo – smegenų sutrenkimas. Vaikas išvėmė viską, kas buvo skrandyje, tačiau tuo viskas nesibaigė – jis žiaukčiojo ir toliau. Tokie žiaukčiojimo priepuoliai kartojosi kas 20 minučių, taip kad nieko kito nebeliko, kaip krautis daiktus ir važiuoti į ligoninę. Kol susiruošėme, kol išvažiavome, buvo jau po 7 valandos ryto, teko užsukti į polikliniką pasiimti siuntimo – mat savaitgalis formaliai jau buvo pasibaigęs.
Santariškėse priimamajame pralaukėme nuo 7:30 iki 14:30 valandos – tokių per savaitgalį „sulūžusių“ vaikų buvo labai daug. Visą tą laiką periodiškai apvemdavome tai vieną, tai kitą koridoriaus kampą.
Situaciją dar apsunkino ir tai, kad kartu teko vežtis ir mažiuką Rytį, nes jis dar buvo žindomas, be to, auklė tą dieną buvo pasiėmusi išeiginę. Į ligoninę atsigulėme dėl „kaukolės skilimo“.
Kadangi vaikas tik vėmė, bet neviduriavo, apie rotavirusą iš karto niekas ir nepagalvojo. Po kokios paros gydytojams kilo įtarimas, kad tas mano vaikas pernelyg jau guvus, kaip su sutrenktomis smegenimis – laksto, žaidžia, gerai orientuojasi. Tik vemia be perstojo. Taip beieškant priežasčių atėjo ketvirtadienis, vėmimai liovėsi ir gydytojai, nusprendę kad Aidui vis dėlto buvo rotavirusas, o ne smegenų sutrenkimas, išleido mus namo.
Na, pamanėme, vargai baigėsi (naktį su Aidu ligoninėje būdavo tėtis, dieną būdavau aš pakaitomis su aukle, nes negalėjau ilgam palikti Ryčio, kuris, kaip tyčia, niekaip nenorėjo gerti mišinuko iš buteliuko ir „badaudavo“ tol, kol aš grįždavau). Kaip mes klydome… Visas „smagumas“: dar buvo priešakyje. Naktį iš penktadienio į šeštadienį vemti ir viduriuoti ėmė Rytis. Viską, ką suvalgo – išvemia iš karto. Per vieną naktį prikroviau pilną vonią patalynės, šliaužtinukų, savo drabužių, nes persirenginėti teko ne vieną ir ne du kartus. Ryte situacija buvo graudžiai juokinga – kadangi visi mūsų drabužiai sudėti miegamajame, o aš nenorėjau žadinti vyro, tai mažiukas buvo suvyniotas į pirmus po ranka pasitaikiusius tėčio marškinėlius. Šį kartą į ligoninę nevažiavome, nes mūsų tėtis, kaip tyčia, šeštadienį išvyko į komandiruotę ir aš likau viena su vienu beveik pasveikusiu vaiku, o kitu – „šviežiai“ apsirgusiu. Jokios pagalbos iš šalies nebuvo.
Maitinau mažiuką po truputį: pieno ar vandens duodavau vos ne kas tris minutes bet ne daugiau nei po arbatinį šaukštelį, kad tik nebevemtų ir neišsektų dėl skysčio netekimo, nes jei būtume priėję iki ligoninės, neįsivaizduoju, kur būtų reikėję palikti Aidą. Šeštadienio vakare vėmimas po truputį baigėsi, naktis buvo palyginti rami, tik teko kiek dažniau keisti sauskelnes. Dar kelias dienas Rytis kiek viduriavo, bet šiaip jo būklė buvo gan gera. Taip ir išsikapstėme. Ta savaitė buvo labai baisi, nelinkėčiau tokios nei savo priešui. Na bet viskas baigėsi, ir reikia tikėtis, kad panašios bėdos nebepasikartos.
Tai štai toki ta mūsų rotaviruso istorija.
Pagarbiai, Lina iš Vilniaus
Linos istoriją komentuoja docentas Algimantas Vingras
Ar rotaviruso infekcija gali pasireikšti taip staiga – tiesiog dieną vaikas sveikas, o naktį jau vos gyvas?
Rotavirusas – dažniausia vaikų virusinio viduriavimo priežastis.
Užsikrečiama nuo ligonio arba sveiko infekcijos nešiotojo (žmogaus, kuriam nepasireiškia ligos požymiai), per nešvarias rankas, higienos nesuvokimą arba ignoravimą. Virusas gali plisti per nešvariomis rankomis užkrėstą maistą, vandenį, aplinkos daiktus. Ant įvairių namų apyvokos daiktų patekęs virusas išlaiko gyvybingumą vidutiniškai 10-15 dienų. Liga plinta dar ir dėl to, kad lengvos eigos viduriavimas dažniausiai nediagnozuojamas. Ligai būdinga:
- Staigi pradžia. Kuo mažesnis vaikas, tuo ligos eiga yra staigesnė, greitai kinta susirgusiojo būklė. Taip atsitiko ir Aidui.
- Sloga, čiaudulys, gerklės skausmas.
- Greitas ligos progresavimas – ligonio būklė blogėja tiesiog „akyse“.
- Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas. Vaikas vemia 3-5 kartus per parą, o viduriuoja vandeningomis išmatomis 10-15 kartų per parą. Neretai viduriuoti pradeda vėliau nei vemti.
- Viduriavimas dažniausiai baigiasi po 3-9 parų.
- Temperatūra, kuri pakyla iki 38°C ir daugiau. Ji pradeda mažėti po 2-4 parų.
Kaip rotavirusas nustatomas – kodėl Santariškių gydytojai ilgai nenustatė ligos?
Gydytojai klaidos nepadarė – Aidas buvo paguldytas į chirurgijos skyrių, kuriame vaikai gydomi dėl galvos sutrenkimų. Jokia diagnozė nėra nustatoma pagal vieną simptomą – šiuo atveju pagal vėmimą.
Vėmimas yra vienas iš daugelio ligų požymių. Aidas tam ir buvo paguldytas į ligoninę, kad jį stebint būtų nustatoma diagnozė ir būtų suteikta tokia pagalba, kuri tuo momentu būtina. Kiekvienas ta pačia liga perserga savaip, nes nėra dviejų vienodų organizmų. Vienam susirgusiam gali pasireikšti visi ligai būdingi požymiai, kitam – tik dalis jų, arba vieni požymiai labiau išreikšti, kiti mažiau. Mamos Linos laiške paminėta tik dalis rotavirusiniam viduriavimui būdingų požymių, tikriausiai dėl to iš karto gydytojai nenustatė viduriavimo kilmės. Svarbiausia yra tai – Aidas buvo ligoninėje ir jo būklė buvo sekama.
Ar gali liga pasireikšti be viduriavimo?
Kiekvienas iš ligos simptomų gali būti nevienodai išreikštas, pvz., viduriavimas gali būti nežymus, dėl kurio vaikas jausis gerai, o tėvai net nesusijaudins. Tuomet atrodys, kad liga „eina“ be viduriavimo.
Ar yra nors menkiausia galimybė, kad kiti šeimos vaikai neužsikrės, jei taip – kaip juos apsaugoti nuo infekcijos, jei serga vienas iš vaikų?
Svarbiausia apsaugoti maistą ir vandenį nuo užteršimo rota- ir kitais virusais, sukeliančiais viduriavimą.
Būtinas smulkmeniškiausias asmens higienos paisymas, o rankų higiena turi ypatingos reikšmės. „Plauk, lupk, virk“ yra svarbiausi principai norint išvengti ligų, kurios plintą per maistą ir vandenį.
Nuo viruso apsaugo vakcina, kuria skiepijami ir Lietuvos kūdikiai. Ši vakcina yra geriama, ji suduodama per du kartus. Vakcina dera su kitomis vaikiškomis vakcinomis. Šia vakcina skiepijami labai maži kūdikėliai – pirmą kartą vakcina duodama 1,5 mėn. (6 savaičių) kūdikiams, antrą kartą – anksčiausiai po 4 savaičių pertraukos. Skiepijimas turi baigtas, kol vaikučiui sukaks 6 mėnesiai (24 savaitės).
Vadinasi, svarbiausia tėveliams kuo greičiau apsispręsti ir nepavėluoti.
„Mamos žurnalas“
