Studijos „G foto“ nuotrauka
Jokia kita liga nepagulto tiek mažų vaikų į ligonines ir nesukelia tokių viduriavimo protrūkių darželiuose bei mokyklose, kaip rotavirusas. Kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Kas tas galingasis rota-? Visame pasaulyje rotavirusas – pagrindinė vaikų sergamumo ūminėmis užkrečiamosiomis žarnyno ligomis priežastis. Šis virusas senas, juo užsikrėsdavo vaikai ir prieš šimtus metų, bet atrastas jis palyginti neseniai – 1973 m. Australijoje, Lietuvoje pradėtas registruoti tik 1994 m. Atradėjai virusą pavadino „rota“, nes jis savo forma panašus į ratą. Žinoma, rotavirusas, kaip ir kiti mikroorganizmai, akimi nematomas.
Elektroninio mikroskopo vaizde tai yra 70 nm dydžio virusas, panašus į ratą, priklausantis reoviride virusų šeimai. Jie aptinkami dvylikapirštės žarnos epitelio ląstelėse ir ligonių išmatose. Dažniausiai skiriamos A ir B virusų grupės. A virusai dažniau kenkia kūdikiams ir mažiems vaikams, o B – suaugusiesiems.
Kodėl užsikrečia „pusė darželio“. Rotavirusai gana atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4–20° C temperatūrai, jie išlieka gyvybingi ant įvairių namų aplinkos daiktų net kelis mėnesius, priklausomai nuo aplinkos drėgmės. Virusas gali plisti ir per dulkes, pvz., sveikas žmogus, įkvėpęs dulkėse esančio viruso, užsikrečia.
Šie virusai atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, virinant.
Užsikrėtimui pakanka tik kelių viruso dalelių. Kadangi rotavirusai tokie atsparūs išorinėje aplinkoje, o jų užkrečiamoji dozė labai maža, jie plinta be galo greitai – šeimose, mokyklose, darželiuose, kituose uždaruose kolektyvuose, ypač nesilaikant asmens higienos. Užsikrėsti gali beveik visi su infekcija susidūrę asmenys, būna, kad perserga visa šeima ar visa darželio grupė.
Virusą ligonis išskiria ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas (viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis).
Kaip užsikrečiama? Per nešvarias rankas ir užterštą rotavirusais aplinką. Neatmetama, kad viduriavimus sukeliantys virusai plinta ir oro lašeliniu būdu ar per buitinį kontaktą. Užsikrėsti galima ir per užterštą virusais maistą, vandenį, buities reikmenis. Sergantis (net ir lengva forma), pasinaudojęs tualetu ir nenusiplovęs rankų, gali užteršti įvairius aplinkos daiktus, kai prie jų prisiliečia. Taip infekcija paplinta po aplinką. Žindomi kūdikiai iki 6 mėn. įgyja atsparumą ligai, todėl ligos simptomai gali nepasireikšti arba būti nežymūs, tačiau kūdikiai su išmatomis į aplinką išskiria didelius sukėlėjo kiekius. Ir jei tuomet mama ar kiti artimieji užmiršta higienos taisykles, – virusas išplinta, suserga vyresni broliai ir seserys, suaugę šeimos nariai.
Studijos „G foto“ nuotrauka
Rotavirusai lengvai išplinta ne tik vaikų kolektyvuose ar ligoninėse, bet ir įvairiose viešose vietos, pvz., sauskelnių keitimo kambariuose, prekybos centrų vaikų žaidimų zonose ir pan.
Rotavirusų sezonas. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo padidėja šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio–balandžio mėnesiais. Pavienių infekcijų atvejų įregistruojama visus metus, o sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami ištisi protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.
Ligonių amžius. Dažniau serga vaikai iki 2 metų. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3–35 mėnesių mažyliai. Kūdikiai iki 3 mėnesių rotavirusine infekcija serga retai, nes gauna motinos antikūnus kartu su jos pienu. Dažnai, užsikrėtus vaikui, suserga ir jį slaugantys suaugusieji, nes užsikrečia keisdami sauskelnes. Užsikrėsti galima net nuleidžiant vandenį tualete po ligonio vėmimo ar viduriavimo (nuleidinėti vandenį reikia uždarius klozeto dangtį).
Ligos eiga. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia, praėjus 12–72 valandoms po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Ligos pradžioje skauda pilvą. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vaikas vemia 3–4 kartus per parą, kiek vėliau pradeda viduriuoti. Viduriuoja dažnai, net iki keliolikos kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3–4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas.
Imunitetas: Persirgę rotavirusine infekcija, ir vaikai, ir suaugusieji imunitetą įgyja neilgam, po pusantrų metų gali vėl susirgti. Tačiau kartą persirgus išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai, klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna kur kas lengvesni.
Nuo rotavirusinės infekcijos yra vakcina, deja, – mokama ir nepigi. Ar verta skiepyti? Šį klausimą mes, gydytojai, išgirstame labai dažnai. Dvi mokslinės draugijos ESPID (Europos vaikų infekcinių ligų draugija) ir ESPAGHAN (Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija) rekomenduoja rotaviruso vakcinomis skiepyti visus sveikus kūdikius iki 6 mėn. Rotaviruso vakcinos 90–98 proc. atvejų apsaugo kūdikius nuo sunkios rotaviruso sukeltos ligos eigos.
Ar tai pavojinga liga? Skiriamos 3 ligos formos: lengva, vidutinio sunkumo, sunki. Vidutinio sunkumo ir sunki ligos formos pavojingos kūdikiams ir vaikams iki 3 metų. Jie viduriuodami greitai netenka daug skysčių, druskų, dėl to sutrinka jų normali gyvybinė veikla. Namuose kvalifikuotai padėti retai kada įmanoma, nes tokie ligoniai vemia, atsisako gerti. Kūdikius ir vaikus iki 3 metų, susirgusius vidutinio sunkumo ar sunkia rotavirusine infekcija, reikia gydyti ligoninėje.
Kiek vaikas sirgs. Ūminės ligos simptomai trunka 4–6 paras, o jei organizmas mažiau atsparus sukėlėjui, liga užsitęsia iki 10 dienų, tačiau jos simptomai nebūna tokie sunkūs.
Studijoa „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Ką daryti, jeigu vaikas užsikrėtė ir susirgo. Kol kas pasaulio mokslininkai nerado vaisto, veikiančio ligos sukėlėją, gydomi simptomai. Būtent dėl to (kad nėra specifinio gydymo) dažnai net netiriama, ar tikrai ligą sukėlė rotavirusas, ar koks kitas enterovirusas.
Lengvo ir vidutinio laipsnio skysčių ir druskų netekimas gydomas specialiais geriamaisiais rehidracijos (skysčių ir druskų) tirpalais, o sunkiais atvejais ligonis guldomas į ligoninę ir minėti tirpalai lašinami į veną.
Svarbu tinkama mityba. Žindomam kūdikiui netaikoma jokių maitinimo apribojimų. Dirbtinai maitinamas kūdikis rehidracijos metu nemaitinimas, o po jos tuoj pat pradedamas maitinti įprastu pagal amžių maistu.
Virusinės kilmės viduriavimas niekuomet negydomas antibiotikais.
Teigiamos naudos duoda probiotikų vartojimas. Tyrimais įrodyta, kad, vartojant probiotikus, viduriavimo trukmė trumpėja, o eiga lengvėja.
Sveikiems vaikams negalima leisti bendrauti su ligoniais, ypač su priešmokyklinukais, nes jie lengvai užsikrečia.
Jei rotavirusine infekcija susirgo darželį lankantis vaikas, reikia nedelsiant pranešti auklėtojoms, nes turi būti daroma viskas, kad infekcija neišplistų. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikinių ligos simptomų ir dar kelias dienas.
Kambarius reikia vėdinti 5–6 kartus per parą, geriau skersvėju. Kai vėdinate, ligoniuką išveskite į kitą kambarį.
Tualetą ir ligonio kambarį valykite atskirais įrankiais, naudokite chloro turinčias medžiagas.
Reikia saugiai keisti ir šalinti sergančio kūdikio sauskelnes.
Ligonis turi naudotis atskirais indais, rankšluosčiu, geriausiai tokiais, kuriuos po pasinaudojimo nebūtų gaila sunaikinti, nes žaislų, ypač minkštų, kokybiškai dezinfekuoti beveik neįmanoma.
Nešvarius ligonio skalbinius iš karto užmerkite į skalbimo priemonių skiedinį, skalbkite atskirai nuo kitų skalbinių, nustatykite aukščiausią temperatūros režimą, o išskalbę – išlyginkite.
„Mamos žurnalas“
Apsilankykite www.viduriavimas.lt
