Mamos sutiks, kad daugiausiai „reikalų“ būna su mažų vaikų pilvukais: nuo kūdikiškų dieglių iki psichosomatinių skausmų pradėjus lankyti darželį. Naujoje rubrikoje rasite atsakymus į svarbiausius klausimus apie pilvuką.
Šio straipsnio tema – virusiniai viduriavimai. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
Viduriavimo „nei iš šio, nei iš to“ nebūna
Yra trys pagrindinės viduriavimų priežastys:
- Neinfekcinis viduriavimas, kai kūdikis arba mažas vaikas gavo maisto, kurio jo organizmas nesugeba pasisavinti.
- Vaistų pašalinio poveikio sukeltas viduriavimas, pvz., gydant antibiotikais, prasidedantis dažniausiai trečią antibiotikų davimo dieną.
- Infekcinės kilmės viduriavimas, kai viduriavimą sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys. Šis infekcinės kilmės viduriavimas pasitaiko dažniausiai.
Vasarą vaikai viduriuoja dėl „nešvarių rankų ligų“ – taip tradiciškai vadinami bakterijų sukelti viduriavimai, o šaltuoju metų laiku – dėl virusų sukeltų žarnyno infekcijų.
Virusiniai viduriavimai – dažniausias rota
Dažniausiai vaikų viduriavimų sukėlėjai yra rotavirusai ir norovirusai, ypač tarp vaikų nuo 0,5 iki 5 metų amžiaus. Ligų eiga gana panaši, ir net gydytojams ne visada pavyksta nustatyti, ar tai buvo noro-, ar rotavirusas. Paprastai norovirusine žarnyno infekcija persergama lengviau, nei rotavirusine.
Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra labai maži, gajūs (esant 4–20°C temperatūrai, lieka gyvybingi kelis mėnesius), o užkrečianti dozė labai nedidelė (keliolika virusų), todėl šių infekcijų neįmanoma suvaldyti vien rankų plovimu ar kitomis įprastomis higienos priemonėmis.
Virusiniai kūdikių viduriavimai yra didelė ekonominė ir emocinė našta. Nuo šio rugsėjo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti skiepai nuo rotavirusinės infekcijos. Nemokama vakcina bus prieinama kūdikiams nuo dviejų iki 6 mėnesių.
Kaip atskirti, ar tai virusinis viduriavimas
Įprasta virusinio viduriavimo eiga. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia, praėjus 24–72 valandoms po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai.
Ligos pradžioje skauda pilvą. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – galimas vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vaikas gali vemti 3–4 kartus per parą, kiek vėliau pradeda viduriuoti. Viduriuoja dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3–4 dienų. Kurį laiką gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas.
Virusinis viduriavimas
Temperatūra Gali pakilti iki 38,5ºC ir daugiau
Viduriavimas Dažnas, varginantis
Vėmimas Gali būti
Pilvo pūtimas ir skausmai Gali būti
Kiti simptomai Galvos skausmai, pykinimas, drebulys
Išmatos Vandeningos, putotos su gleivėmis ar kraujo gyslelėmis
Ligos eiga Liga užtrunka savaitę ar ilgiau
Kas padės Probiotikai, skysčiai, simetikono preparatai, diosmektito preparatai
Kas nepadės Antibiotikai
***
Viduriavimas dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl netinkamo maisto
Temperatūra Nėra
Viduriavimas Viduriuojama lengvai
Vėmimas Gali būti
Pilvo pūtimas ir skausmai Gali būti
Kiti simptomai Sunkumo jausmas pilve
Išmatos Skystos košės konsistencijos, ne vandeningos, be gleivių ir kraujo gyslelių
Ligos eiga Ligonis pasveiksta per 1–2 dienas
Kas padės Vaistai, kurie slopina viduriavimą bei vėmimą, antispazminiai vaistai nuo pilvo skausmo, skysčiai
Kas nepadės Antibiotikai
Kas svarbiausia vaikui viduriuojant
Nepaisant viduriavimo kilmės, svarbu iš karto pradėti jį girdyti specialiais, vaistinėje parduodamais rehidracijos tirpalais, kuriuose suderintas elektrolitų ir gliukozės kiekis.
Sugirdyti rehidracijos tirpalą nėra paprasta. Tirpalą reikia girdyti po 10–20 ml kas keliolika minučių – tai padeda išvengti vėmimo. Skysčiai, kurių duodate mažam vaikui, turi būti truputį pašildyti, nes šalti gali suaktyvinti žarnų veiklą ir taip pasunkinti būklę. Viduriuojantis vaikas paprastai nenori tiršto maisto, todėl neverskite valgyti. Tačiau jeigu vaikas nori valgyti – pamaitinkite. Tiks jogurtas, kefyras, ryžių, kukurūzų košės, prinokęs (bet nepernokęs) bananas.
Svarbu laiku pastebėti dehidracijos požymius (suretėjusį šlapinimąsi, padažnėjusį kvėpavimą, sumažėjusį seilių ir ašarų kiekį, liežuvio sausumą ir apnašas. Vienas iš dehidratacijos požymių – paspaudus vaikui piršto galą, oda pabąla ir pabalimas laikosi ilgiau nei dvi sekundes.
Pirmoji pagalba, esant virusiniam viduriavimui, – probiotikai, nes jie suretina viduriavimų skaičių, sutrumpina ligos dienas. Yra daug bakterinių probiotikų rūšių, o taip pat ir vienas mieliagrybis – Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis 10 kartų didesnis už bakterijas, todėl daugiau blogųjų bakterijų gali prisikabinti ir išvesti iš organizmo, Mieliagrybis padeda atstatyti natūralų mikrobiotos balansą ir kas ypač svarbu, nebijo skrandžio rūgščių, todėl kapsulę galima ardyti ir maišyti su maistu (jogurtu, koše) ar pasirinkti vaikams pritaikytus miltelius.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei vaikas smarkiai karščiuoja, vemia ar viduriuoja dažniau nei kas 30 min., vaiko būklė prastėja, jis darosi vangus, skundžiasi galvos skausmu, ant odos atsirado neaiškus bėrimas, jei vaikas visiškai atsisako valgyti ir gerti, jei negalavimas užsitęsė ilgiau kaip 2 paras, būtinai kreipkitės į vaiką prižiūrintį gydytoją.
„Mamos žurnalas“
