Atšilus orui padažnėja apsinuodijimų – maistu, gėrimais, augalais – bet kuo, kas gali pakliūti į smalsius pirštukus ir burnytę. Dažniausiai apsinuodija judrūs 1-5 metų vaikai. Vaikui apsinuodijus sveikata sutrinka žaibiškai, praėjus vos kelioms sekundėms, minutėms ar valandoms po to, kai į organizmą pateko nuodų.
Nuo ko vaikai apsinuodija
Suaugusieji dažniausiai apsinuodija cheminėmis medžiagomis, vaistais, alkoholiu arba jo surogatais, o vaikai paprastai apsinuodija maistu, kuris užkrėstas bakterijomis ir toksinais. Mikroorganizmų, kuriais galima užsikrėsti, gana daug. Tai salmonelės, stafilokokai, kai kurios kitos žarnyno bakterijos, botulizmo lazdelės. Šių mikroorganizmų protrūkio galima laukti netinkamai gaminant maistą. Ypač pavojingi gaminiai, kurie trumpai ruošiami termiškai: trumpai kepami, verdami ar troškinami. Žarnynas ypač jautrus pasenusiam maistui, tad nekiškite vaikui užvakarykščių kotletų ar sriubos, ypač vasarą.
Į „pavojingų“ patiekalų sąrašą įtraukti kepsniai, kotletai, paštetai, blyneliai su mėsa (blynelių viduje esanti mėsa gali neiškepti), nevirintas kaimiškas pienas (parduotuvėje pirkto pieno virinti nereikia), atšilę ir vėl užšaldyti ledai, patiekalai su žaliais vištų kiaušiniais. Neretai produktai, nors ir gerai termiškai paruošti, užkrečiami per pjaustymo lenteles, peilius.
Apsinuodijimas ne maistu
Be maisto vaikas dar gali apsinuodyti vaistais, buitinės chemijos medžiagomis, benzinu ir žibalu, acetonu, kalio permanganato milteliais, vabzdžius naikinančiomis medžiagomis, grybais, smalkėmis, gyvsidabriu (sudužus termometrui), išmetamosiomis automobilio dujomis (kai stovinčios mašinos variklis veikia, o dujos patenka pro plyšius į saloną). Jei tėvai atidūs, nuo šių apsinuodijimų vaiką tikrai apsaugos.
Vaikas taip pat gali apsinuodyti kieme ar sode paragavęs žolių arpumpurų. Daugiau ar mažiau nuodingi yra:
Baltieji narcizai, baltažiedžiai viskmedžiai, darželio tuplės, mėlynosios kurpelės, vakarinės tujos, darželio žirniai, alyvos, rabarbarų lapai, aguonos, rododendrai, žargeniai, durnaropės, hortenzijos, hiacintai, kukmedžiai, karklavijai, tabakas, juodosios kiauliauogės, gebenės, ricinžolės, pakalnutės, paprastieji amalai, oleandrai, dyglialapių bugienių uogos, rudeniniai krokai, amarilės, azalijos, sukučiai, vilkdalgiai, šeivamedžiai, žalčialunkiai, srutės, monsteros, glicinijos, baltųjų akacijų sėklos.
Geriausia, jei sode, pievoje ar darže neleisite vaikui ragauti jokių neaiškių žolių, lapų, uogų, stiebų. Neleiskite čiulpti nektaro iš nežinomų žiedų. Nužydėjus bulvėms, neleiskite žaisti su bulvių vaisiais (ant žiedkočių kabančiais žaliais apvaliais „pomidoriukais“). Neleiskite žaisti nevirtomis pupelėmis ir jų ragauti.
Kuo blogi neprinokę vaisiai
Neprinokusiuose uogose ir vaisiuose yra daug rūgščių, kartumynų bei kitų sunkai virškinamų, organizmui neįprastų ir svetimų medžiagų. Jos dirgina skrandį ir žarnyną, dėl to organizmas stengiasi tomis medžiagomis atsikratyti – vaikas gali pradėti viduriuoti ir vemti. Vėmimo, viduriavimo atsiradimas nepriklauso nuo to, kiek buvo suvalgyta neprinokusių uogų ir/ar vaisių. Tai gali būti ir vienintelė neprinokusių serbentų kekelė! Vaikai neprinokusių uogų ar vaisių užvalgo todėl, kad juos vilioja neįprastas skonis, o maži ir šiaip viską kiša į burną ir taip tyrinėja aplinką (vieni išspjauna, kiti, deja, praryja), nemoka atskirti neprinokusios uogos nuo prinokusios.
Kaip suprasti, ar vaikas apsinuodijo
Apsinuodijęs vaikas atrodo mieguistas, vemia, jam silpna, svaigsta galva, skauda pilvą (labiau ties skrandžio duobute), gali krėsti šaltis, trumpam pakilti temperatūra. Netrukus dėl bakterijų išskirtų toksinų prasideda viduriavimas. Pilvo skausmai paprastai užeina bangomis. Po viduriavimo ar vėmimo trumpam pagerėja, paskui vėl ima raižyti pilvą. Sunkiai apsinuodijus atsiranda traukulių, vaikas gali net prarasti sąmonę. Laiku nepradėjus gydyti viduriavimo, būklė gali baigtis kraujo užkrėtimu (bakterijų toksinai pažeidžia žarnyno gleivinę, patenka į kraują ir sukelia gyvybei grėsmingą būklę – sepsį). Todėl be organizmo atstatymo skysčiais, gali būti skiriamas ir gydymas antibiotikais.
Dažnai būna taip, kad visa šeima valgė tą patį, o apsinuodijo tik vaikas. Natūralu – vaiko virškinimasis traktas yra žymiai jautresni įvairioms medžiagoms, taigi – ir bakterijoms, galinčioms sukelti apsinuodijimą.
Kaip padėti vaikui
Jei vaikas mažas, o apsinuodijimo požymiai – ryškūs, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Vienkartinis vėmimas ar porą kartų skystesni viduriai paprastai nesutrikdo bendros vaiko būklės, tačiau ją reikia sekti.
Nedera siūlyti valgyti – svarbiausia pasistengti, kad vaikas atsigertų. Reikia atstatyti vemiant, viduriuojant prarastą druskų ir vandens kiekį, kartu praplauti organizmą, jei į jį pateko jam nepriimtinų medžiagų. Kai tik būklė pagerės, vaikas pats paprašys valgyti. Tačiau jei vėmimas ar viduriavimas epizodai kartojasi, vaikas atsisako gerti jam duodamą pasaldintą vandenį ar atsirado kitų požymių (pakilo temperatūra, pablyško ar pradėjo skųstis pilvo skausmu, pūtimu) – būtina gydytojo konsultacija ir jo paskirtas gydymas. Važiuodami pas gydytoją pasiimkite (jei įmanoma) tų uogų, vaisių ar augalų, kuriais tėvų įtarimu gali būti apsinuodijęs vaikas.
Liaudyje sklando prietaras, kad apsinuodijus reikia gerti pieno. Iš tikrųjų pienas tiks tik tada, kai apsinuodijama rūgštimi arba šarmu. Kitais atvejais pienas tik pakenks, nes nuodai jame ištirps ir išsivaikščios po visą organizmą.
Kaip gydyti viduriavimą, atsiradusį apsinuodijus
Viduriavimas apsinuodijus yra organizmo gynybos reakcija – taip iš organizmo šalinamos svetimos medžiagos. Tokie vaikai turi būti gausiai girdomi. Kadangi viduriuojant sutrinka žarnyno mikroflorą, rekomenduojama duoti gerųjų bakterijų.
Daugelio probiotinių preparatų efektyvumas nėra įrodytas, todėl gydymui rekomenduojami tik tie probiotikai, kurių efektyvumas ir saugumas įrodytas tyrimais.
Ką valgyti po apsinuodijimo
Kai vaikas paprašys valgyti (tai bus ženklas, kad jo sveikata pagerėjo), duokite chemiškai, mechaniškai, termiškai nedirginančio maisto. Kitaip tariant maistas turi būti be prieskonių, pertrintas, nei šaltas, nei šiltas, neriebus, nekeptas, nerūkytas, nemarinuotas, neraugintas, nesaldus.
Kaip patikrinti maistą
Suprasti, ar maistas pasenęs, gana sunku – gali atrodyti gražiai, bet būti sugedęs. Sugedęs maistas gali turėti jam nebūdingą kvapą, skonį, būti pažliugęs arba apdegęs (taip pardavėjas galėjo norėti maistą „gerinti“) ar gausiai užbarstytas prieskoniais.
Perkant visuomet būtina atidžiai perskaityti gaminio etiketę – iki kada galioja, ar nepažeista pakuotė ir atidžiai pasižvalgyti kokioje aplinkoje buvo produktas, kurį užsinorėta nupirkti.
Stop maistui pakelėse!
Nederėtų vaišintis mažose pakelėse užeigose, nes gali tekti suvalgyti seno, kelis kartus šildyto ar kitaip paveikto maisto. Ypač pavojingos įvairios mišrainės, pyragaičiai su džemais, kremais, uogienėmis, drebučiais, padažais, šaltienos, paštetai, rūkyti viščiukai (neaišku, kiek jie po rūkymo kokioje aplinkoje buvo laikomi), minkštai virti kiaušiniai arba su kiaušiniais pagamintos mišrainės, šalti žuvų gaminiai, kompotai, firminiai maitinimo įstaigų nealkoholiniai gėrimai (jie gali, pvz., surūgę, o jų skonio pagerintas pridėjus cukraus).
Mažiausiai pavojingas šiltas šviežias maistas, kurį klientui pageidavus ne visos pakelės maitinimo įstaigos sugeba pagaminti.
Poilsio gamtoje metu kūdikiams ir mažiems vaikams geriausiai tinka pramoniniu būdu pagaminti patiekalai, kurie iki naudojimo buvo uždaryti sandariuose indeliuose.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
