Maisto švaistymas – didelė šių dienų problema, todėl nenuostabu, kad su tuo kasmet stengiamasi vis labiau kovoti: kuriami įvairiausi su zero waste susiję judėjimai, žmonės raginami atsisakyti vienkartinių puodelių, šiaudelių, plastikinių maišelių, skatinamas likučių panaudojimas ir atsakingas vartojimas.
Tačiau nepaisant to, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra prarandama ar išmetama.
Preliminariais duomenimis, vienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o vienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Tokią liūdną statistiką skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pagal pasaulinę statistiką, daugiausiai, net pusė, maisto atliekų susidaro namų ūkyje. Dalis maisto taip pat iššvaistoma perdirbimo įmonėse, viešojo maitinimo vietose ir žemės ūkyje. Kaip rodo duomenys, dėl neilgo galiojimo laiko ar netinkamų laikymo sąlygų daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių.
Atsakingas apsipirkimas
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, kalbėdama apie maistą, iššvaistomą šeimos namų ūkiuose, pabrėžia, kad didžiausia to priežastis – netinkamas pirkinių planavimas.
„Dėl netinkamo pirkinių planavimo daug maisto nespėjame suvartoti ir galiausiai jį tiesiog išmetame. Norėdami to išvengti, prieš eidami į parduotuvę turėtume atsakingai susidėlioti pirkinių sąrašą, taip pat ir savaitės ar bent jau kelių dienų valgiaraštį. Tokiu būdu preliminariai žinosite, ką artimiausiu metu valgysite, kiek porcijų gaminsite ir kiek produktų reikės įsigyti norint pagaminti konkretų patiekalą“, – kalba V. Juodkazienė.
Anot jos, prieš einant į parduotuvę pirmiausiai reikėtų peržiūrėti šaldytuvo, spintelių turinį, o ruošiant pietus ar vakarienę prioritetą pirmiausiai teikti tiems produktams, kuriems galioti liko mažiausiai laiko.
Likučių panaudojimas
Sudarinėjant pirkinių sąrašą maisto ekspertė rekomenduoja rinktis šviežius produktus. O jų laiku nesunaudojus – užšaldyti. Taip pat, anot jos, jau pagamintus gaminius reikėtų laikyti šaldytuve, o indelius, kuriuose laikomas maistas, aptraukti tam skirta plėvele. Jeigu turite prietaisą orui ištraukti iš indelio, ši priemonė taip pat puikiai tinka galiojimo terminui pailginti.
Nemažai maisto susitaupytų gaminant iš įvairiausių likučių: „Patiekalų likučius galima panaudoti įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, likusią keptą paukštieną ar žuvį galima pabaigti gaminant įvairias salotas, troškinius su daržovėmis, užkepėles, picas, karštus sumuštinius ir daugybę kitų dalykų. Tereikia šiek tiek fantazijos“, – kalba ekspertė.
V. Juodkazienė sako, kad neturėtume išmesti ir sukietėjusio batono ar duonos. Pasak jos, senstančią duoną skanu pakepti aliejuje, o sumalus sukietėjusį batoną gauname džiūvėsėlius.
Sąvokų pažinimas
Dar viena priežastis, kodėl iššvaistome daug maisto, yra sąvokų „Tinka vartoti iki …( data)“ ir „Geriausia iki … (data)“ painiojimas.
„Tinka vartoti iki …( data)“ yra naudojama trumpo tinkamumo vartoti terminui ženklinti. Paprastai tokie produktai laikomi šaldytuvuose ir jų galiojimo terminas ne ilgesnis nei 30 parų. Pasibaigus ant pakuotės nurodytam tinkamumo vartoti terminui, produktai netinkami vartojimui.
„Geriausias iki … (data)“ naudojama ilgesnio nei 30 parų tinkamumo vartoti termino produktų ženklinimui. Dažniausiai tokie produktai laikomi kambario temperatūros sąlygomis. Pasibaigus tokiam tinkamumo vartoti terminui, parduoti tokių produktų negalima. Tačiau jei žmogus nespėjo suvartoti produkto iki „geriausias iki …“ pabaigos, gali jį valgyti, nes produktas nebus sugedęs, tik gali būti dalinai praradęs savo prekinę išvaizdą: spalvą, formą, aromatą. Todėl šalia nurodytos tinkamumo vartoti termino datos būtinai turi būti nurodytos produkto laikymo sąlygos“, – sako ekspertė.
